Neapmokestinamosios piniginės kompensacijos Lietuvoje: dydžiai ir tvarka

Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.

Kas laikoma pajamomis?

Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.

Apmokestinamos pajamos:

• Pajamos iš darbo santykių
• Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
• Pajamos iš turto pardavimo
• Dividendai
• Palūkanos
• Motinystės/tėystės išmokos
• Vaiko priežiūros išmokos
• Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas

Neapmokestinamos pajamos:

• Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
• Draudimo išmokos
• Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
• Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
• Labdara
• Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
• Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
• Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
• Paveldėjimo būdu gautos pajamos
• Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
• Teismų priteistos sumos
• Stipendijos
• Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
• Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
• Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
• Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
• Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.

Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos?

Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.

Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje: maitinimosi išlaidų kompensacijos

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:

• Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
• antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
• trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).

Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle:

Šildymo ir vandens išlaidų kompensacija

Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

• Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
• Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
• Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

Taip pat skaitykite: Vyriausybės nutarimai ir žemės kompensacijos

((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m²) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos kompensavimo tvarka

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur

116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m²) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

Kaip apskaičiuoti vidutines pajamas

Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Pajamų apskaičiavimo pagrindas

• Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus;
• Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:

• Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
• Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
• Socialinė pašalpa;
• Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
• Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
• Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Formulė vidutinėms pajamoms apskaičiuoti

3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:

• Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
• Pensija: 400 Eur/mėn.
• Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.

Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:

Kokios pajamos įtraukiamos į kompensacijos apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

• su darbo santykiais susijusios pajamos;
• autorinis atlyginimas;
• pensijos;
• dividendai;
• palūkanos;
• individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
• pajamos iš žemės ūkio veiklos;
• išmokos žemės ūkio veiklai;
• piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• stipendijos;
• socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

• išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
• išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
• ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
• turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
• labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
• gautos dovanų piniginės lėšos;
• paveldėtos piniginės lėšos;
• užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
• valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
• turto pardavimo pajamos;
• turto nuomos pajamos;
• loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Būsto šildymo ir vandens kompensacijos skaičiuoklė

Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

1. Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:
2. Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:
3. Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.

Kokius dokumentus pateikti šildymo kompensacijai gauti?

Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

• Asmens dokumentą
• Prašymą socialinei paramai gauti
• Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

Kur kreiptis kompensacijai gauti?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.

Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą:

Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.

Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.

Pelno nesiekiančių vienetų kompensacijos

Pelno nesiekiantys vienetai - tai vienetai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kurios gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ar dalyviams.

Šios taisyklės nustato, kam, kokių renginių metu, kokios ir kokio dydžio piniginės kompensacijos gali būti mokamos. Pažymėtina, kad nuo 2019-07-30 taisyklės nustato vienodas kompensacijas už dalyvavimą pelno nesiekiančių vienetų vykdomuose tiek sporto, tiek kituose renginiuose.

Renginiu, kurio dalyviams gali būti mokamos Taisyklėse numatytos kompensacijos, yra laikoma: viešasis renginys, kuriuo siekiama visuomenei naudingų tikslų ir kurio metu surinktos lėšos (jeigu tokių lėšų rengiant renginį surenkama) naudojamos tik šio renginio išlaidoms padengti ir (ar) skiriamos labdarai ar paramai arba naudojamos kitiems visuomenei naudingiems tikslams, taip pat aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla, jeigu tokios stovyklos sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.

Renginio dalyviu laikomas asmuo: to renginio programos autorius, atlikėjas, šios programos atlikėjams pasirodymą tokiame renginyje padedantis atlikti asmuo ar už šio renginio techninio inventoriaus veikimą, techninės pagalbos teikimą ar visuomenės informavimą atsakingas asmuo, taip pat aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykloje dalyvaujantis sportininkas, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykloje dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporto specialistas ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius, t. y. treneris.

Sporto varžybų, čempionatų dalyviu gali būti laikomas sportininkas, treneris, teisėjas, sekretoriato darbuotojas ir kiti asmenys, kurie atlieka renginio programą bei padeda ją atlikti, jeigu renginys atitinka Taisyklėse apibrėžtą renginio sąvoką.

Svarbu: nustatyti kompensacijų dydžiai taikomi, jeigu renginys atitinka Taisyklių 2.2 papunktyje apibrėžtą renginio sąvoką ir renginio dalyviai nėra susiję su šiuos renginius vykdančiais pelno nesiekiančiais vienetais darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais ir (arba) už savo veiklą renginyje negaunantys kito atlygio.

Pelno nesiekiančių vienetų vykdomų renginių, susijusių su visuomenei naudingų tikslų, kaip jie apibrėžti Labdaros ir paramos įstatyme, dalyvių gautos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nedeklaruojamos:

Kai renginiai vykdomi Lietuvos Respublikoje pajamų mokesčiu neapmokestinama kompensuojama renginio dalyvio vienos paros maitinimo išlaidų suma, neviršijanti 1 bazinės socialinės išmokos (2026 m. 74 Eur ar mažiau; 2025 m. 70 Eur ar mažiau; 2024 m. 55 Eur ar mažiau; 2023 m. 49 Eur ar mažiau; nuo 2022-06-01 iki 2022-12-31 46 Eur ar mažiau; nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31 42 Eur ar mažiau; 2021 m. 40 Eur ar mažiau).

Kai renginiai vykdomi Lietuvoje, jeigu:

• kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija 1 bazinės socialinės išmokos (2026 m. 74 Eur; 2025 m. 70 Eur; 2024 m. 55 Eur; 2023 m. 49 Eur; nuo 2022-06-01 iki 2022-12-31 46 Eur; nuo 2022-01-01 iki 2022-05-31 42 Eur; 2021 m. 40 Eur);
• nakvynės išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijančios Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo", priede nustatytų gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normų;
• kelionės į renginio vykdymo vietą ir grįžimo į renginio dalyvio gyvenamąją vietą visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus;
• kelionės į renginio vykdymo vietą ir grįžimo į renginio dalyvio gyvenamąją vietą metu, kai vykstama renginio dalyvio transporto priemone, sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų);
• dokumentų, susijusių su atvykimu į Lietuvą, tvarkymo išlaidos, įskaitant atvykstančiųjų į Lietuvą kelionių draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atvejui, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus;

Kai renginiai vykdomi užsienyje, jeigu:

• kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;
• nakvynės išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijančios Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių priede nustatytų gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normų;
• kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus;
• kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje metu, kai vykstama renginio dalyvio transporto priemone, sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Degalų įsigijimo išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 km);
• dokumentų, susijusių su išvykimu į užsienį, tvarkymo išlaidos, įskaitant išvykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atvejui, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, kompensuojamos pagal renginio dalyvio pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Tuo atveju, kai renginio dalyvis nepateikia išlaidas patvirtinančių dokumentų arba kai renginio dalyviui kompensuojamų išlaidų suma viršija aukščiau nurodytus dydžius, piniginė kompensacija arba nustatytus dydžius viršijanti suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

Pelno nesiekiantys vienetai, įregistruoti LR teisės aktų nustatyta tvarka, kompensuojantys Lietuvoje ir užsienyje vykdomų renginių dalyviams kelionės, nakvynės, degalų įsigijimo, maitinimo ir dokumentų, susijusių su atvykimu/išvykimu, tvarkymo išlaidas, privalo pildyti laisvos formos žurnalą - įrašyti jame vykdomo renginio pavadinimą, konkretų renginio tikslą, datą ir vietą, renginio dalyvių, kuriems kompensuojamos kelionės, nakvynės, degalų įsigijimo, maitinimo ir dokumentų, susijusių su atvykimu/ išvykimu, tvarkymo išlaidos, vardus ir pavardes, asmens kodus, jiems kompensuojamų kelionės, nakvynės, degalų įsigijimo, maitinimo ir dokumentų, susijusių su atvykimu/išvykimu, tvarkymo išlaidų dydžius.

Jeigu renginio dalyvis pateikia kelionės, nakvynės, degalų įsigijimo, maitinimo ir dokumentų, susijusių su atvykimu/išvykimu, tvarkymo išlaidas patvirtinančius dokumentus, žurnale taip pat įrašomi šie kiekvieno iš pateiktų dokumentų rekvizitai: data, numeris, paslaugos teikėjo pavadinimas, pinigų suma. Minėtąsias išlaidas kompensuojantys pelno nesiekiantys vienetai šiuos dokumentus saugo Finansinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka.

Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui

Darbdavio pašalpa mirus artimam žmogui, dar vadinama laidotuvių pašalpa ar kompensacija už netektį, yra piniginė išmoka, kuri yra išmokama siekiant padėti netektį išgyvenančio darbuotojo artimiesiems.

Ši pašalpa gali būti labai svarbi, kadangi ji padeda finansuoti laidotuvių išlaidas ar suteikti tam tikrą finansinę paramą sunkiu laikotarpiu.

Darbdavio pašalpa mirus darbuotojo šeimos nariui - tai viena iš socialinės atsakomybės ir darbuotojo gerovės palaikymo formų, kuri nėra privaloma pagal šalies įstatymus, tačiau praktikoje dažnai taikoma kaip žmogiškumo gestas ar dalis vidinės įmonės politikos.

Sodra taip pat moka išmokas mirus artimajam. Plačiau skaitykite straipsnyje „Netekau artimo žmogaus“.

Ar darbdavys privalo mokėti pašalpą?

Ne. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato privalomos darbdavio pašalpos mirus artimam darbuotojo šeimos nariui. Tai yra darbdavio gera valia arba vidinės kolektyvinės sutarties, ar darbo tvarkos taisyklių nuostata.

Kada pašalpa gali būti skiriama?

• Jeigu kolektyvinėje sutartyje arba įmonės vidaus dokumentuose yra numatyta tokia galimybė.
• Kai įmonė turi socialinės atsakomybės praktiką ar įprastą pagalbos formą.
• Kai darbdavys individualiai nusprendžia paskirti vienkartinę pašalpą, įvertinęs situaciją.

Koks yra išmokos dydis?

Nėra nustatyto dydžio. Pašalpa gali būti:

tags: #del #neapmokestinamuju #piniginiu #kompensaciju #dydziu #nustatymo