Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę. Ypač su didelėmis problemom susiduria slaugytojai, dirbantys su asmenimis, turinčiais psichikos problemų. Europoje atliktų tyrimų duomenimis, didžiausia smurto rizika yra paslaugų, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įstaigose.
Agresyvus klientų elgesys dažnai pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz. bankuose, vaistinėse. Pastaruoju metu problema didėja, persikeldama į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, taigi ir sveikatos priežiūros įstaigas. Rizikingos darbo sąlygos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų praktikoje nėra naujiena. Didžiojoje Britanijoje jau 1986 m. buvo nustatyta, kad slauga, kaip profesija, yra antra po policijos pagal profesinę grupę patirti agresyvų klientų elgesį.
Šiandien daug ir garsiai kalbama apie smurtą, kurį patiria vaikai, moterys, etninės mažumos, vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų patiriamam smurtui, kurio viena iš priežasčių yra darbe patiriamas agresyvus pacientų elgesys. Smurto problema jau daugiau kaip du dešimtmečius minima ir slaugytojams skirtoje literatūroje. Visgi pripažįstama, kad smurtas sveikatos priežiūros sektoriuje tampa vis dažnesnis.
Apie smurto prieš slaugytojus Lietuvoje beveik nėra statistikos duomenų, nėra analizuojamos smurto darbe priežastys, metodai, užtikrinantys saugias darbo sąlygas susidūrus su agresyviu pacientų elgesiu, nėra reabilitacijos ar prevencijos programų.
Aggression/Violence, Abuse - Psychiatric Mental Health Nursing | @LevelUpRN
Agresyvaus elgesio priežastys ir pasireiškimo formos
Agresyvus elgesys yra vienas iš dažniausių žmogaus atsakų į grėsmę ar įtampą keliančias aplinkybes arba atsakas į nepatenkintus poreikius, kliūtis, su kuriomis susiduriama. Agresyviai elgiamasi tuomet, kai nėra saugu, kai negaunama to, ko labai reikia ar norisi, taip pat siekiant pripažinimo ar įvertinimo. Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Psichologinio smurto įtaka darbovietei
Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai - darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų.
Tyrimas parodė, kad medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas, agresija yra dažnas reiškinys, apie kurį dažniau nutylima nei pranešama. Tai, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas yra „tyli problema“, buvo pastebėta ne vieno tyrimo metu. Įvairių šalių literatūroje apie atliktus tyrimus minima, kad slaugytojos niekam nepraneša apie patirtą fizinį ar psichologinį smurtą dėl įvairių priežasčių, tačiau vyraujanti priežastis - jos mano, kad tai yra beviltiška, ir kad situacija nepasikeis.
Smurto prieš slaugytoją problema tampa vis aktualesnė ir Lietuvoje. Spaudoje pasirodo straipsniai apie agresiją ligoninėse bei kaip šį elgesį valdyti. Daugiausia kalbama apie smurtą psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos.
Labiausiai nesaugūs yra slaugytojai, dirbantys psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos, tačiau incidentų neišvengiama.
Klaipėdos universitete buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą. Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Tuo tarpu kitas tyrimas parodė panašias tendencijas. Tyrimo metu nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.
Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.
Sprendimų paieška ir saugumo užtikrinimas
Siekiant atkreipti dėmesį į šią opią problemą, organizuojamos konferencijos ir diskusijos. Apie slaugytojų saugumo užtikrinimą ir Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos problemas buvo diskutuojama Klaipėdoje. Konferenciją rengia Lietuvos slaugos specialistų organizacija ir Klaipėdos universitetas.
Pasak Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekano prof. Artūro Razbadausko, kad pagerėtų visuomenės sveikatos priežiūra, šalyje būtina į slaugos pokyčius pažvelgti itin atsakingai. Mažėja slaugytojų, didėja jų darbo krūviai, o saugios aplinkos nebuvimas neužtikrina kokybiškos pacientų priežiūros bei sveikatos saugos. Deja, tenka pripažinti, kad šiandien slaugytojai jaučiasi nesaugūs.
Klaipėdoje planuojama priimti rezoliuciją dėl slaugytojų saugumo užtikrinimo. Problema yra labai opi, tačiau pasyviai sprendžiama, - teigė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė dr. Natalja Istomina.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
2001-2002 metais JAV buvo vykdoma tarptautinė smurto sveikatos priežiūros sektoriuje programa. Programos metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas - išaiškinti smurto sveikatos priežiūros sektoriuje paplitimą įvairiuose geografiniuose pasaulio regionuose, priežastis, apraiškos būdus, rasti problemos valdymo bei prevencijos būdus.
Paliatyvioji pagalba: kompleksinis požiūris
Europos Sąjungoje sparčiai plinta naujas požiūris į pacientą, jo poreikius bei pažangios slaugos plėtrą. Tam, kad iš esmės pagerėtų visuomenės sveikatos priežiūra, šalyje būtina pažvelgti į slaugos pokyčius atsakingai. Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga.
Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro.
Paliatyviosios pagalbos rūšys:
- Stacionarinė paliatyvioji pagalba: Teikiama suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus.
- Ambulatorinė paliatyvioji pagalba: Skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.
- Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba: Skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio.
Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“.
Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę.