Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tyrimai rodo, kad psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimų žmonės yra viena labiausiai stigmatizuojamų visuomenės grupių. Kviečiame plačiau susipažinti su stigmos raiška Lietuvoje 2022 m.
Psichikos sveikata visuomenėje vis dar menkai suprantama, o nežinojimas skatina diskriminaciją. Klaidingi įsitikinimai apie psichikos sveikatą daro milžinišką žalą. Jie atitolina psichikos sveikatos iššūkių turinčius žmones nuo visuomenės, o tuo pačiu ir pagalbos, nes dėl stigmos susiformavusi baimė skatina tylėti ir ignoruoti psichikos sveikatos problemas.
Sustabdykime stigmą: kodėl svarbu kalbėti apie psichinę sveikatą | Heather Sarkis | TEDxGainesville
Stigmos rūšys ir jų pasireiškimas
Pati stigma yra apibrėžiama kaip visuma požiūrių ir nuostatų, kurie vyrauja sociokultūrinėje aplinkoje ir atspindi visuomenės nepritarimą tam tikrų grupių narių asmeninėms savybėms, pažiūroms ir nuostatoms arba veiklai, neatitinkančiai tos visuomenės kultūros ar moralės normų. Paprastai tariant - stigma yra „etikečių klijavimas“. Stigma paprastai skirstoma į keturias rūšis:
- Savistigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Savistigma pasireiškia, kai žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, patys save nuvertina dėl savo būklės. Išsivadavimas iš savistigmatizacijos gali užtrukti kone dešimtmetį.
- Priskirta stigma: Tai reiškinys, kai neigiami stereotipai ir sutrikimų atsiradimo priežastys priskiriami psichikos sutrikimų turinčių žmonių artimiesiems, draugams ar psichikos sveikatos srities darbuotojams.
- Visuomeninė stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Visuomeninė stigma kyla, kai visuomenė ar bendruomenė laikosi nepalankių nuostatų ir elgiasi diskriminuojančiai psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
- Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę. Struktūrinė stigma apima diskriminacinę politiką ir praktiką įstatymuose, kultūroje ar organizacijose, kurios nepalankiai veikia tam tikras grupes.
Stigmatizuojančios nuostatos Lietuvoje
Lietuvoje net iki 96% žmonių jaučia tam tikrą diskriminaciją ir stigmą, jei jų šeimos narys yra priklausomas nuo alkoholio.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. savijautai.
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis:
- 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų.
- 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto.
- 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.
Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.
2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 proc. respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų - 48 proc.
Priklausomybių stigmatizavimas
Priklausomi asmenys ir jų šeimos dažnai tampa stigmos aukomis, todėl yra vertinami neigiamai visuomenės akyse ir atskiriami. Ši stigma gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, tam, kaip mes reaguojame į nesaikingą alkoholio vartojimą ar priklausomybę, gali turėti įtakos kalba, naudojama žiniasklaidoje, darbo vietoje ar kitur šiai problemai apibūdiniti. Pasaulyje ir moksliniuose žurnaluose yra atsisakoma stigmatizuojančių žodžių „alkoholikas“, „alkoholizmas“ ar „girtuoklis“ dėl neigiamo šių žodžių poveikio.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Stigma atsiranda tada, kai stereotipus (neigiamą įsitikinimą apie žmonių grupę) ir išankstines nuostatas (neigiamas emocines reakcijas į žmonių grupę) naudojame diskriminaciniu būdu prieš tuos žmones. Tipiniai stereotipai, su kuriais susiduria nuo alkoholio priklausomi asmenys ar jų artimieji - priklausomas asmuo yra nepatikimas, emociškai nestabilus, smurtaujantis, nedirbantis, finansiškai priklausomas nuo kitų, nesugebantis pakeisti savo elgesio žmogus. Šios išankstinės nuostatos ir neigiamos emocinės reakcijos į priklausomus nuo alkoholio žmones bei jų artimuosius pasireiškia kaip pyktis, baimė, nepasitikėjimas ar abejingumas.
Žmonės, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, kartais tampa diskriminacijos aukomis: pavyzdžiui, yra aktyviai ignoruojami aplinkinių, jų vengiama ar yra kitaip žeminami visuomenės, net ir siekiant pagalbos. Priklausomas nuo alkoholio asmuo dažnai ir pats jaučia gėdą bei negatyvias visuomenės nuostatas - viena vertus, kartais gali atrodyti, jog tokie išankstiniai nusistatymai turi motyvuoti asmenį keistis, kad įrodytų, jog šie stereotipai - neteisingi. Visgi, dažnesnė situacija yra kita: diskriminacija, negatyvus požiūris ir išankstinės nuostatos trukdo siekti pagalbos, kelia baimę ir demotyvuoja.
Nesaikingai alkoholį vartojančių žmonių šeimos nariai dažnai patiria stigmą dėl artimo žmogaus vartojimo.
Stigmos priežastys
Skirtingų sričių specialistai sutaria, kad daugumą socialinių ir psichologinių problemų paveldėjome iš sovietmečio. Depresijos stigmatizavimas irgi atėjo iš tų laikų, kai psichikos liga buvo laikoma gėdinga ir tapo politinio susidorojimo priemone. Stigma išliko tokia stipri, kad daugybė žmonių bijo pripažinti ligą, o jei ir supranta sergantys depresija, nedrįsta kreiptis pagalbos, bijodami pasmerkimo.
Mūsų šalyje, kaip ir kitose, išsivadavusiose iš sovietų okupacijos, vis dar nemažą visuomenės dalį sudaro žmonės, gyvenę tuo laikmečiu, kai psichiatrija turėjo savo ideologiją, kai dėl įvairių priežasčių į psichikos sveikatos problemų turinčius ar neįgalius asmenis buvo žiūrima kaip į nepilnaverčius visuomenės narius. Susiformavo gajus požiūris į „kitokius“ žmones, ir visai nesvarbu, kuo tas „kitoniškumas“ pasireiškė.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Stigmos pasekmės
Nors stigmos poveikis gali būti sunkiai apčiuopiamas, jis dažniausiai apima visas asmens gyvenimo sritis, turi ilgalaikių ir trumpalaikių, tiesioginių ir netiesioginių neigiamų padarinių. Visi stigmatizavimo būdai pasižymi ypatingai žalingu poveikiu žmogaus savivertei bei psichologinei būsenai.
Ji pabrėžia, kad stigmos poveikis žmogui dažnai būna dvigubas, nes gniuždantys gali būti ne tik aplinkinių įsitikinimai, bet ir paties žmogaus požiūris į save. Išsivaduoti iš šio užburto rato užtrunka metų metus, o kartais net ir tada jauti, kad tam tikros temos lieka tabu.
Psichikos ir elgesio sutrikimai ne tik blogina žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir sukuria didelę ekonominę bei socialinę naštą valstybei. Dėl psichikos sveikatos problemų mažėja žmonių produktyvumas ir motyvacija dirbti, didėja skurdo rizika, gyventojams prireikia daugiau valstybės paramos. Skaičiuojama, kad psichikos sutrikimų sukelti padariniai valstybei Europos Sąjungos šalyse siekia net 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o pasauliniu mastu susijusios išlaidos - kelis milijardus eurų.
Psichikos sveikatos piramidės schema
Kaip įveikti stigmą?
Reikia mesti iššūkį stigmai ir keisti visuomenėje vyraujančias nuostatas. Vienas iš būdų padėti įveikti stigmą - atviras kalbėjimas apie alkoholio keliamas problemas. Tačiau tai priklausys nuo to, kaip mes - visuomenė, draugai, šeima - į tai reaguosime. Svarbu galvoti apie vartojamą kalbą ir vengti terminų, kurie teisia ar kaltina žmones.
Išgirdę asmenines istorijas apie tuos, kurie patiria problemų, ir supratę jų priežastis, mes labiau linkę užjausti ir norime jiems padėti ar palaikyti šias šeimas.
Anksčiau maniau, kad stigmatizuojančios nuostatos atsiranda iš nežinojimo, tačiau šuolaikiniu informacijos gausos bei prieinamumo laikotarpiu... Matyt, dalis visuomenės tos informacijos niekada neieškojo ir neieškos. Jiems ji neįdomi net pateikta „ant lėkštutės“ ir turimų nuostatų artimiausiu metu jie nepakeis. Nepaisant to, edukuoti visuomenę būtina ir keisti požiūrį tikrai galima.
Pastebiu, kad socialinės normos kinta, viešojoje erdvėje žmonės drąsiau atvirai kalba apie patiriamus psichinės sveikatos sunkumus, apie tai kalbama žiniasklaidoje. Tačiau stigma dar labai gaji. „Psichikos sveikata“, „psichiatras“ - tokie žodžiai vis dar tariami puse lūpų. Štai pasakyti, kad sergi plaučių uždegimu ar susilaužei koją nėra gėda. O kalbėti apie tai, kad lankaisi pas psichiatrą ar guli psichiatrijos ligoninėje - patys suprantate.
Reikia tiesiog kalbėti. Daug ir visur. Džiugu, kad vis dažniau apie asmenines patirtis kalba žinomi žmonės. Naudinga yra kiekviena iniciatyva, nes kiekviena iš jų gali pasiekti skirtingas visuomenės grupes. Reikia kalbėti apie tai, kad dauguma mūsų skirtinguose savo gyvenimo etapuose patyrė, patiria ar dar patirs vienokius ar kitokius psichikos sveikatos iššūkius, galimai susidurs su priklausomybėmis. Lygiai taip pat, kaip susiduriame su onkologinėmis ligomis ar kitomis sveikatos problemomis.
Taigi gauti pagalbą iš psichiatro yra taip pat normalu, kaip gauti ją iš odontologą ar terapeuto, o psichikos sveikatos profilaktika yra tokia pat būtina kaip ir fizinės sveikatos.
Susidūrę su stigmatizavimu norėčiau pasakyti - nekreipkite jokio dėmesio. Bet puikiai žinau, kad taip neišeis, nes visi turime emocijas, o visuomenė mus veikia. Tačiau kuo labiau gerbsime ir mylėsime save, kuo didesnė bus mūsų savivertė, tuo mažiau mus žeis vienoks ar kitoks stigmatizavimas, tuo mažesnė bus savistigmatizacija. Verta kartais griežtai nubrėžti asmenines ribas ar pakovoti už savo teises.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei nerimaujate dėl savo ar artimųjų vartojimo, visada galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, psichologą ar priklausomybės konsultantą.
Žmogui, kuris patiria emocinius ir psichikos sunkumus svarbu kreiptis pagalbos kuo anksčiau, nelaukiant „situacijos ant prarajos krašto“. Būtina įgauti drąsos kalbėti apie tai, ką dabar jauti, su kokiais sunkumais susiduri. Tą ir raginu kitus daryti - ir asmeniniame gyvenime, ir kaip projekto ambasadorė.
Taigi turime Jaunimo bei kitas psichologinės pagalbos linijas, kurių savanoriai apmokyti padėti kritiniu metu. Neseniai pradėjo veikti ir gerovės konsultantai, kurių kontaktus galima rasti specialiame to paties pavadinimo internetiniame puslapyje - jų tikslas prevenciškai pagelbėti žmonėms suvaldyti savo būsenas, kartu ieškoti sprendimų.
Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Rašyti el. Rašyti el. Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt. skyrius. Veikia visą parą.
Psichologinės pagalbos būdai:
- Skambučiai emocinės paramos linijomis (pagalba telefonu ar susirašinėjant internetu) - labai geras pasirinkimas, kai pagalbos reikia čia ir dabar, kai siekiama nurimti, nesprogti. Bendrasis pagalbos telefonas - 1809. 116 123. Vyrų linija yra teikiama emocinė parama vyrams. Skambinti galima nuo pirmadienio iki penktadienio 10-14 val. 8 670 00 027. 116 111), pirmadienį-penktadienį nuo 9 iki 13 ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti į tėvų liniją. Yra ir kitų specialiųjų pagalbos linijų. Daugiau informacijos apie tai ieškokite www.pagalbasau.lt.
- Psichologų konsultacijos - kai norisi susigaudyti, kodėl juntamas didelis nerimas, liūdesys, turima bendravimo ar kitų problemų. Specialistai padeda ieškoti būdų pagerinti savijautą. Nemokamos paslaugos teikiamos psichikos sveikatos centruose (galima registruotis per savo polikliniką, gydytojo siuntimo nereikia) arba savo savivaldybės visuomenės sveikatos biure (gydytojo siuntimo taip pat nereikia).
- Psichiatrų pagalba. Psichiatras gali diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimus, skirti reikiamą gydymą vaistais ar psichoterapinį gydymą, išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę. Pagalba nemokamai prieinama psichikos sveikatos centre (galima registruotis per savo polikliniką, gydytojo siuntimo nereikia). Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse. Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą, prie kurio nori būti prirašytas. Jeigu to nepadaro, yra prirašomas automatiškai prie to psichikos sveikatos centro, su kuriuo šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra sudariusi sutartį.
tags: #psichikos #sveikatos #stigmatizavimas