Skurdas Lietuvoje jau daug metų išlieka viena opiausių šalies problemų. Organizacijos, teikiančios pagalbą žmonėms, kasdien sulaukia daugybę prašymų padėti. Vieni prašo pagelbėti maistu, kiti drabužiais, dar kiti prašo socialinės pagalbos, padedant išbristi iš bėdos į kurią buvo įtraukti vedami skurdo.
Materialinio skurdo situacija Lietuvoje palaipsniui gerėja, teigia Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos instituto vadovas profesorius dr. Boguslavas Gruževskis. Lietuvos Carito l.e.p. generalinė direktorė Deimantė Bukeikaitė teigia, kad Carito veiklos kryptys orientuotos ne tik į materialinį bet ir į dvasinį žmonių skurdą. „Daugybę metų organizacija dėjo visas pastangas, kad vargstantys žmonės būtų pamaitinti ir aprengti. Šalia bazinių žmonių poreikių, kuriuos Caritas įgyvendina, šiandien mes pastebime, kad yra daug nusivylusių, praradusių viltį, vienišų ir nepažįstančių artumo žmonių, kurie ieško šilumos ir meilės . Todėl Carito misija ne tik žmogų pamaitinti, bet išklausyti, paskatinti ir palydėti jį gyvenimo kelyje“, - teigia D. Bukeikaitė.
Vaikų Ugdymas ir Socialinė Motyvacija
Profesorius B. Gruževskis teigia, kad vaikams ir jaunimui būtina didinti mokymo, ugdymo bei ugdančio laisvalaikio paslaugų prieinamumą. „Išmokyti ir socialiai motyvuoti vaikai iš socialiai remtinų šeimų yra ta jėga, kuri gali sustabdyti skurdo plėtrą Lietuvoje“, - teigia B. Gruževskis. Vaikams reikia rodyti kitokio gyvenimo pavyzdį, įsitikinusi Švenčionių parapijos Carito vaikų dienos centro „Liepsnelė“ vadovė Regina Jurkėnienė.
Vaikus ugdanti specialistė teigia dažnai girdinti, kaip mažieji, gyvenantys socialinės rizikos šeimose prižada sau stengtis ir pasirinki kitokį gyvenimo kelią nei pasirinko jų tėvai. „Yra daug motyvuotų vaikų tik reikia juos pastėbėti ir juos užimti“, - pasakoja R. Jurkėnienė.
Motyvacija ir Socialinė Parama
Pasak specialistų, labai svarbu motyvuojančios, skatinančios priemonės. Visi žmonės nori jaustis svarbūs ir įvertinti. Ne paslaptis, kad dauguma, gaunančių socialines pašalpas, pasirenka lengviausią kelią - nedirbti. Ir priežastis labai paprasta, socialinės pašalpos ir minimalios algos santykis tolygus.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Turbūt tik vienetai pasirinktų darbą, kai nedirbdamas gali gauti beveik tiek pat. „Veiksmingiausias ginklas kovai su skurdu - žmogaus gebėjimus atitinkantis ir tinkamai apmokamas darbas. Visa socialinės paramos sistema bei socialinės paslaugos turi tarnauti šiam tikslui, kad galinčiam dirbti žmogui užtikrinti apmokamą darbą“, - teigia profesorius B. Gruževskis.
Tam, kad drąsiai galėtume teigti, jog kovą prieš skurdą Lietuvoje laimime, panašu, kad reikės dar daug ką nuveikti. Didelį vaidmenį čia užima ir aktyvus bendradarbiavimas tiek tarp valstybinių įstaigų ir nevyriausybių organizacijų, tiek tarp kaimynų ar šeimos narių. Svarbu laiku pastebėti vienišą, alkaną ar turinti priklausomybę.
Net ir vadinamose gerovės valstybėse yra žmonių grupės, kurios dėl įvairių aplinkybių turi ribotas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime arba dėl savo gyvensenos ypatumų negali sudaryti sau ir savo šeimoms normalių gyvenimo sąlygų. Daugelis tokių šeimų gauna valstybės paramą ir vadinamos socialiai remtinomis šeimomis. Jų skaičius Lietuvoje kasmet didėja. Dauguma socialiai remtinos šeimos yra socialinės rizikos šeimos.
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikęs ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Šiuo metu Lietuvoje fiksuojami iki 16 m. amžiaus paaugliai, nelankantys mokyklos. Kaip vienas iš didžiausių pavojų šiandieniniame pasaulyje yra tai, kad žmonės iškrenta iš švietimo sistemos, nedalyvauja šalies gyvenime. Didelė tikimybė, kad tokie švietimo sistemoje nedalyvavę asmenys gali patekti į socialinės atskirties grupes, kurios nulems tai, kad pilietis nebus sudėtinė normalios visuomenės dalis.
Ypač didelis nerimas kelia situacija šeimoje, kuri negali garantuoti vaikui tinkamų ugdymo sąlygų. Tyrimų (L. Rupašienės, P. Šiaus) duomenimis, daugiausia mokyklos nelanko ir žemą mokymosi motyvaciją turi tie vaikai, kurių tėvai gauna mažas pajamas arba yra socialiai remtini. Įvairias šeimoje nenoro mokytis formavimosi prielaidas vienu ar kitu požiūriu nagrinėjo arba nagrinėja Z. Bajorikienė, B. Bitinas, P. Šius, V. Šikšnelytė, T.Stulpinas, J. Uzdila, J. Laužikas, A. Paukštienė, K. Poškus ir kt. Nemažai dėmesio šiai problemai skiriama ir užsienio mokslininkų (S. Dornbush, A. Milne, S. Mc Lanahan, N. Kreider).
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Lietuva atsisakė išnykti ir pakeitė pasaulį
Kaip nurodo L. Žalimienė, skurdas - tai tokia šeimos padėtis, kai šeimos nariai turi mažai pajamų, vargsta ir netgi skursta materialine prasme. Dėl jo ne tik sumažėja šeimos pajamos, bet ir, kaip rašo B. Gruževskis (1996), nuvertinamas žmogaus profesinis pasirengimas, komplikuojasi žmogaus asmeninis gyvenimas, sumažėja visuomeninis aktyvumas. Ypač skaudžiai tai paliečia vaikus. Su tuo susijęs jų poreikių netenkinimas daro neigiamą įtaką jų asmenybei visam gyvenimui.
Psichologiniai tėvų bedarbystės padariniai atsigręžia prieš vaikus: psichologiškai nestabili šeimos padėtis - prastas pagrindas visavertės asmenybės socializacijai. Moksliniai tyrimai (L. Rupašienės, D. Šienienės, L. Banienės, P. Šiaus) rodo, jog skurdas yra pagrindinė žemo vaiko intelekto priežastis. Skurdo poveikis vaiko mokymuisi didesnis nei šeimos sandara ar tėvų išsilavinimas. Tai patvirtina P. Higgins ir D. Muller (1988) ir kt. tyrimai.
Socialiniai Skirtumai ir Nelygybė
Socialiniai skirtumai egzistuoja visose valstybėse. Tačiau atskirais atvejais šie skirtumai tampa labai dideli, žeidžia socialinio teisingumo jausmą bei liudija, jog valstybėje, kurią suskaldo į dvi, nėra gerai. Lietuva, kaip liudija Vilniaus universiteto Socialinės politikos studijų centro atliktas tyrimas (www.socmin.lt), yra valstybė, kurioje socialinė nelygybė yra pasiekusi kritinę ribą.
Šalies menininkai kuria vienaip ar kitaip šią problematiką atliepiančius projektus. A. Baltėno fotografijų ciklas pasakoja apie viename Vilniaus kaimynystėje esančiame rajone įsikūrusių socialiai remtinų šeimų gyvenimą: nuotraukos išryškina tėvų ir vaikų charakterius, atskleidžia jų bendravimą ir nelengvą kasdienybę. Fotomenininko fotografijos nešiurpina siaubingomis skurdo atodangomis, alkoholio atbukintais žvilgsniais ar likimo nuskriaustų mažamečių veidais. Vienas pagrindinių A. Baltėno kūrybos siekių - subtiliai užfiksuoti tai, kas yra ant išnykimo, trapumo ar užmaršties ribos.
Dauguma socialinių problemų glaudžiai susijusios su tuo, kad vis labiau nyksta visuomenės stuburas - šeima. Šiuo metu Lietuvoje yra daug šeimų, kurios gauna mažas pajamas ir negali pilnai rūpintis savo šeimos gerove. Tokioms mažas pajamas gaunančioms šeimoms yra teikiama valstybinė socialinė pašalpa, taikomos lengvatos. Šios šeimoms įstatyme nurodoma, kad šeima gauna valstybės socialinę paramą, kai jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės skiriamas pajamas (t. y. 135 Lt vienam asmeniui).
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Susidariusi sunki socialinė - ekonominė situacija šalyje nesudaro tinkamų sąlygų šeimai vystytis ir funkcionuoti: gyvenimas privertė žmones nesituokti, emigruoti, norint užtikrinti pragyvenimą, atsisakyti "įprasto gyvenimo". Politinių permainų metu lietuviškos šeimos irimu buvo apkaltintas socializmas. Per pastaruosius 13 metų socialinėje srityje padaryta daug, tačiau nepakankamai.
1999 metais buvo priimtas Lietuvos respublikos Vyriausybės Ekonominės politikos memorandumas, kurio tikslas - išlaikyti makroekonominį stabilumą, mažinant einamosios sąskaitos deficitą ir užtikrinti stabilų ekonomikos augimą. Tačiau buvo pamiršta apie socialinei apsaugai. Buvo aktyviai diegiama taupymo, t. y. "gyvenimo pagal išgales" politika. Tai, žinoma, labai padėjo Lietuvos ekonomikos augimui, bet švietimui ir socialinei apsaugai sudavė mirtinus smūgius.
Šiandien kreipiamas dėmesys į šeimos ir darbo santykį, pirmiausiai išryškina deramo dėmesio stoką šiai problemai praeityje. Kurti teisingą socialinę politiką šeims atžvilgiu yra nemažiau svarbu kaip kultūros klausimai, demografinė problema, nedarbas ar nuolatinis demokratizacijos proceso atnaujinimas; šeimai, kaip pagrindinei institucijai, yra patikėtas visos visuomenės likimas.
Nedarbas ir Jo Pasekmės
Šeimos, kuriose vienas narys (ar daugiau) buvo atleistas iš darbo ir kurį laiką negalėjo įsidarbinti. Šeimos, kuriose vienas ar daugiau narys priversti dirbti sutrumpintą darbo laiką. Šiai grupei priskirtinos šeimos, kuriose vienas ar daugiau narys atleisti iš darbo, bet nesiregistravo darbo biržoje ir neturi oficialaus darbo. Šiai (fizinis asmens pajams mokestis, socialinio draudimo įmokos), arba laisva prekybinė veikla.
Šeimos, kuriose yra absolventų ar profesinio mokymo įstaigos diplomantų, kurie baigę negalėjo surast tinkamo darbo. Tirdamas realaus nedarbo mastą ir jo struktūrą, Statistikos departamentas 1994 m. bal. Ir rugs. Mėn. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas atliko darbo jėgos atrankinius namų ūkių tyrimus. Šis tyrimas parodė, kad bedarbių skaičius, kurie kreipėsi į darbo biržą - jų buvo daugiau kaip 250 tūkst. Ypač daug jaunimo.
Nuo šeimos ekonominės būklės ir nuo gyvenimo sąlygų labai priklauso jų demografinė elgsena. Apsirūpinimas darbu, jo pobūdis, pajamų šaltiniais bei lygis, būsto sąlygos, laisvalaikio kiekis bei jo naudojimas lemia šeimos ekonominę, socialinę aplinką. Vykdyto socialinio tyrimo „Šeima ir gimstamumas Lietuvoje“ duomenimis tik apie ketvirtadalį šeimų daugiau mažiau nesiskundžia savo pajamomis. Taip pat tik apie ketvirtadalį šeimų tiki, kad jų materialinė padėtis ateityje pagerės. Ypač sunkioje padėtyje atsidūrusios nepilnos šeimos. Šios šeimos, auginančios vaikus, turi mažiausias pajamas.
Labai sumažėjusios pajamos sprendžia ir vartojimo išlaidos struktūrą. Vartojimo išlaidose dominuoja išlaidos maisto produktams pirkti (55 proc.). Didelę dalį savo išlaidas šeimos skiria išlaidos būsto - komunalinėms paslaugoms apmokėti. Sunkia našta daugeliui šeimų užgrikina kuro, energijos ir kitų komunalinis patarnavimų brangimas. Šeimos neturi galimybių įsigyti šias komunalines paslaugas ir butus. Nors pastaruoju metu realios pajamos pradėjo iš lėto kilti, vidutinė šeima vartojimo požiūriu tebėra kritinėje būklėje.
Situacija darbo rinkoje labai stipriai veikia šeimos gyvenimą. Pirma, daugeliui Lietuvos gyventojų darbas yra pagrindinis pajamų šaltinis, t. y. materialinis šeimos pagrindas. Reprodukcinei elgsenai, turi įtakos socialiniai bei ekonominiai veiksniai, tarp jų ir užimtumas. Jie per žmonių sąmonę formuoja atitinkamą požiūrį į šeimą, gyventojų reprodukcines nuostatas bei elgseną. Be to, nedarbas daro stiprų poveikį psichologiniam klimatui šeimoje. Ilgalaikis nedarbas (ypač ilgalaikis) yra labai svarbus kintamasis, kuris įtakoja bendrą asmens ir šeimos situaciją.
Statistikos duomenimis užimtumo lygis Lietuvoje 2004 m. III ketv. buvo 61.8 %, nedarbo lygis. siekė 10.6 %. Bedarbių skaičius - 171.7 tūkst. žmonių. Nedarbas žeidžia žmonių savigarbą, suardo jų gyvenimo rutiną ir daro juos priklausomus vien tik nuo bedarbio pašalpos. Viskas kartu dažnai labai apsunkina ir vaiko gyvenimo sąlygas.
Tyrimų duomenys rodo visą eilę nedarbo pasekmių: visuomeninė gėda, socialinių kontaktų stoka, stresus šeimose, darbo įgūdžių praradimą, dvasinės ir fizinės būklės blogėjimą, tolimesnę bedarbystę ir kt. Priešingai, sėkminga savirealizacija darbe (min. finansinis stabilumas) turi teigiamą įtaką asmenybės vystymuisi ir šeimai: pasitikėjimas, geresnius santykius šeimoje, sveikatą ir t.t.
Maitintojui praradus darbą arba dirbant sutrumpintą darbo laiką, tokia šeima gali atsidurti skurde. Ypač skausmingai tai atsiliepia vaikams, nes jų pasaulėžiūra formuojasi neigiamų išgyvenimų fone. Sudėtinga moters padėtis darbo rinkoje. Šios teisės ir socialinės garantijos. Moterys, auginančios mažus ar vyresnio amžiaus vaikus, yra nepajėgios konkuruoti su vyrais.
Valstybės uždavinys užtikrinti darbą kiekvienam žmogui, nes kaip tik su darbu surištas asmens realizavimasis, o taip pat ir galimybė sukurti šeimą bei ją aprūpinti. Kitaip kyla pavojus šeimos stabilumui, o netikrumas darbo srityje ar visiaškas nedarbas yra pagrindinė kliūtis planuoti ir realizuoti šeimos gyvenimą. Šeimos problemos apibūdinamos remiantis visuomenės (valstybės) ir šeimos abipusės sąveikos principu sudėtingos šeimos sociokultūrinės problemos - tai ir visuomenės problemos.
Sėkminga, normali šeimos gyvensena - tai ir visuomenės bei valstybės sėkminga veikla ir pažanga. Apibendrinant galime teigti, kad šiandieninė šeima yra atsidūrusi sunkioje ekonominėje - socialinėje situacijoje, kyla grėsmė šeimos stabilumui. Valstybė teikia socialinę paramą tokioms šeimoms, bet parama nėra pakankama ir negali padėti šeimai išspręsti vissų problemų.
Šeimos Politika ir Teisiniai Pagrindai
Šeimos politikos teisiniai pagrindai apibrėžti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, santuokos ir šeimos kodekse, įvairiuose kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Šiai šeimos politikos strategijai, kryptims ir veiksmams programai. Šiai šeimai, kaip sociokultūriniam vienetui. Šios valstybės šeimos politika įgyvendinama per socialinę apsaugą.
Šiuo metu daugelyje išsivysčiusiose šalyse veikia šeimos socialinės apsaugos mechanizmai:
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
- Šeimos teisė.
- Lietuvos Respublikos Konstitucija.
- Lietuvos respublikos švietimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
- Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos.
- Europos Sąjungos Socialinė chartija, ratifikuota.
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas.
- Valstybinė šeimos politikos koncepcija.
- Šeimoms vaikus, įstatymas.
Lietuvoje šeimos gali gauti šias pašalpas ir lengvatas (L. Žalimienė, A. Krupavičius). Šeimos politikos koncepcijos projekte pasak Šio ir V. Stankūnienės šeimos politika yra vyriausybinis ir nevyriausybinis institucijų veikimas, skirtas paremti šeimas. Vykdant šeimos politiką, siekiama padėti šeimoms atlikti savo funkcijas visuomenėje, užtikrinti šeimos narių gerovę, derinti profesinę ir šeimos veiklą.