Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų slaugos poreikių vertinimo metodika

Sergančiųjų piktybiniais navikais slauga reikalauja specialių žinių ir pasiruošimo. Ligonis turi būti stebimas ir gydomas nuo pat diagnozės nustatymo iki galutinių ligos stadijų tiek namie, tiek ligoninėje.

Žinios apie pagrindines piktybiniais navikais sergančiųjų slaugos proceso problemas padeda gerinti slaugos kokybę. Pagrįsta, kad onkologinės slaugos tikslas yra racionaliai padėti pacientui, atsižvelgiant į ligos ypatumus, palaikyti priimtiną gyvenimo kokybę, suteikti jam ir jo artimiesiems fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą.

V. Žydžiūnaitės (2007) teigimu, slaugytojas privalo ne tik išmanyti, kaip slaugyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, bet ir pats turi jaustis saugus, ramus, nejausti kaltės, turi suteikti pagalbą pacientui, nors patiria didelį psichologinį krūvį.

Sunkiai sergančių ir slaugomų, t. y. paliatyvią priežiūrą gaunančių pacientų šeimoms liga turi didžiulį poveikį. Šeimos nariai turi priprasti prie kasdienės ligonio priežiūros, jų vaidmens ir pareigų šeimoje pasikeitimo, prie gyvenimo prasmės bei tarpusavio santykių perkainavimo. Dėl būsimos terminalinės būsenos pabaigos artimieji išgyvena ir savo pačių pasikeitusią emocinę būseną, ir neretai - atsirandančią psichopatologiją. Tai gali turėti poveikį ir jų sveikatai, ir šeimos funkcijoms.

Sunkiai sergančių ligonių artimiesiems dažnai reikalingas ir simptominis gydymas, ir moralinis bei dvasinis palaikymas. Apie savo pasikeitusią emocinę būseną jie vengia kalbėti, visą dėmesį skirdami sergantiems artimiesiems. Įtampą dėl savo beviltiškos padėties patiria ir slaugomi ligoniai.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą

Paliatyvi pagalba ir sunkiai sergančių ligonių gyvenimo kokybės gerinimas yra prioritetinės PSO veiklos kryptys. Asmenys, namuose slaugantys ir prižiūrintys sunkai sergančius savo artimuosius, tačiau patys linkę slėpti savo pačių išgyvenimus, fizinės ir emocinės savijautos pokyčius.

Šiuo tyrimu siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus:

  • Kokie yra pacientų sergančių plaučių vėžiu fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai slaugos poreikiai?
  • Kokios pacientų sergančių plaučių vėžiu ir jų artimųjų patirtys ir lūkesčiai slaugai stacionare ir namuose?

Plaučių vėžys

Plaučių vėžys - tai piktybinis plaučių navikas. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų. Tai vienas labiausiai paplitusių onkologinių susirgimų, dažnesnis vyrų tarpe. Moterys plaučių vėžiu serga rečiau, tačiau pastaruoju metu moterų sergančių plaučių vėžiu daugėja.

Išskiriamos plaučių vėžio priežastys: didžiausią pavojų plaučių vėžiui atsirasti kelia tabako rūkymas. Su tabako rūkymu dabar siejama apie 30 proc. visų mirčių nuo vėžio.

Tabako dūmai kenksmingi ne tik aktyviai rūkant. Pavojingas yra ir pasyvus arba „priverstinis“ rūkymas. Yra duomenų, kad rūkančių vyrų nerūkančios žmonos serga plaučių vėžiu apie 20 proc. dažniau nei moterys, kurioms netenka kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Apie 30 proc. didėja ir nerūkančių vyrų sergamumas plaučių vėžiu, jei rūko jų žmonos.

Taip pat skaitykite: Kaip slaugyti depresija sergantį žmogų

Nemažą reikšmę plaučių vėžiui atsirasti turi ir bendrasis oro užterštumas, nuo kurio, kaip manoma, priklauso apie 10,7 proc. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra nepriklausomas plaučių vėžio rizikos veiksnys. Sergant LOPL, tikimybė susirgti plaučių vėžiu padidėja 2 kartus. Plaučių fibrozė - pneumokoniozė riziką didina 1,33 k., o tuberkuliozė - 100 proc.

Netinkama mityba gali daryti didelę įtaką susiformuoti piktybiniams navikams. Riziką sirgti plaučių vėžiu yra maždaug du kartus didesnė žmonėms, kuriems buvo persodinti organai, taip pat padidinta rizika sirgti plaučių vėžiu pacientams su autoimunine liga, sistemine raudonąja vilklige, padidėjusi rizika sergantiems reumatoidiniu artritu.

Plaučių vėžys išlieka pagrindinė mirčių dėl onkologinių ligų priežastis, nors kai kuriose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, stebimas bendras sergamumo plaučių vėžiu mažėjimas. Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių išlieka tabako rūkymas. 85 proc. susirgusiųjų - rūkaliai.

Nuo piktybinių navikų 2012 m. Lietuvoje mirė 4 468 vyrai, t. y. 21,6 proc. visų mirusių vyrų.

Plaučių vėžys
Plaučių vėžio schema

Klinikiniai plaučių vėžio simptomai

Plaučių vėžys gali pasireikšti skirtingais klinikiniais simptomais arba atsitiktinai atlikus krūtinės ląstos rentgenografiją ar kompiuterinę tomografiją. Plaučių vėžio ir gretutinių ligų nulemti simptomai ne visuomet gali būti tiksliai įvertinti pirminio tyrimo metu, todėl lemti atsakymą toliau ligonį tirti.

Taip pat skaitykite: Kaip atgauti sveikatą po insulto

Vėlyvą plaučių diagnostiką iš dalies lemia du jos pasireiškimo ypatumai. Pirma, dėl krūtinės ląstos anatominių savybių (plaučių parenchimoje nėra skausmo receptorių) plaučių vėžys gana ilgą savo natūralios eigos laikotarpį gali augti be jokių klinikinių simptomų. Antra, pirmieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, būdingi kelioms ar net keliolikai plaučių ir kitų organų nepiktybinių ligų. Dėl to net ir simptomams pasireiškus ligoniai jų nevertina rimtai ir delsia kreiptis į gydytojus.

Klinikinė plaučių vėžio raiška dažniausiai rodo jį esant jau vėlyvos stadijos. Pagal savo kilmę plaučių vėžio klinikinius simptomus ir požymius galima suskirstyti į keturias grupes, t.y. Pirminio plaučių vėžio sukeliami simptomai. Savotiškai pasireiškia plaučių viršūnės vadinamasis Pancoast navikas. Jis gali peraugti antrąjį ir trečiąjį šonkaulius, petinį raizginį (pelxus brachialis), poraktikaulines kraujagysles, simpatinės grandinės ganglijus, stuburo slankstelius. Pirminio naviko ar jo metastazių sukeliamo tarpuplaučio organų pažeidimo simptomai.

Plaučių vėžio metastazių kituose organuose sukeliami simptomai. Metastazės būdingos visų morfologinių formų plaučių vėžiui. Apie trečdalį visų plaučių vėžio atvejų liga pasireiškia metastazių pažeistų organų simptomais.

Paraneoplazinių sindromų ir konstituciniai simptomai. Šie simptomai pasireiškia dėl plaučių vėžio ar jo metastazių išskiriamų medžiagų bei organizmo reakcijos į naviką. Jų pasitaiko maždaug 10 proc. plaučių vėžiu sergančių asmenų. Paraneoplazinių sindromų ir konstituciniais simptomais paprastai pasireiškia išplitęs nesmulkių ląstelių plaučių vėžys.

Dažniausiai pasitaiko būgno lazdelių formos pirštai, hiperkalcemija (pasireiškia poliurija, troškuliu, vidurių užkietėjimu, pilvo skausmu, sumišimu, galvos skausmu, mieguistumu, traukuliais, koma), antidiurezinio hormono trūkumo simptomai (hiponatremija, sumažėjęs kraujo osmoziškumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, traukuliai, sutrikusi sąmonė, sumišimas, traukuliai, koma), Kušingo (Cushinh‘s) sindromas (periferinės edemos, proksimalinių raumenų silpnumas, mėnulio formos veidas), hipoglikemija ar hiperglikemija, ginekomastija. Be to, gali pasitaikyti įvairių kitų periferinių nervų ir centrinės nervų sistemos bei odos pažeidimų, kacheksija, karščiavimas, tromboflebitas, trombocitozė, arterijų trombozė, anemija ir kt.

Jei įtariamas plaučių vėžys, būtina atlikti tam tikrus tyrimus, kurie padės patvirtinti ar paneigti diagnozę. Pirmiausia gydytojas išsiaiškina apie dabartinę sveikatą, žalingus įpročius, šeimos ligų istoriją. Vėliau apžiūri išoriškai, apčiuopia limfmazgius, kepenis bei kitus organus, auskultuoja plaučius.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad plaučių vėžys gali pasireikšti skirtingai - tiek pirminio naviko, tiek metastazių ar paraneoplazinių sindromų simptomais. Tačiau dažniausiai pasitaikantys klinikiniai plaučių vėžio simptomai ir požymiai yra šie:

  • kosulys (apytiksliai iki 75 proc. ligonių),
  • svorio kritimas (iki 70 proc.),
  • dusulys (iki 60 proc.),
  • krūtinės skausmas (iki 50 proc.),
  • kraujo atkosėjimas (iki 35 proc.),
  • kaulų skausmas (iki 25 proc.),
  • būgno lazdelių formos pirštai (iki 20 proc.),
  • karščiavimas (iki 20 proc.),
  • užkimimas (iki 20 proc.),
  • silpnumas (iki 10 proc.),
  • viršutinės tuščios venos suspaudimo simptomai (iki 5 proc.),
  • disfagija (iki 2 proc.),
  • švokštimas ir stridoras (iki 2 proc.).

Nustačius plaučių vėžio diagnozę ir įvertinus navikinio proceso išplitimą bei ligonio būklę, nedelsiant turi būti pradedamas gydymas.

Slaugos paslaugos namuose

Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. lapkričio 10 d. duomenimis, visi paliatyvūs pacientai, t. y. pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turi kreiptis į šeimos gydytoją.

Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas (išmaudo ar padeda išsimaudyti, kerpa nagus, lašina lašus, keičia sauskelnes ar palas, prižiūri burnos ertmę ir pan.), siekia išvengti/sumažinti pragulas (paciento vartymas).

Kineziterapeutas padeda gydyti įsisenėjusias sveikatos problemas (nugaros, sąnarių skausmus), padeda greičiau pasveikti po patirtų traumų. Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan.

Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1026 „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ambulatorinės slaugos paslaugos namuose teikiamos kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 20 val.

Sudėtinga numatyti tiksliai, kokius šalutinius poveikius galima patirti, atliekant chemoterapiją. Skirtingi žmonės reaguoja į gydymą skirtingai. Mažai pacientų nurodo tik keletą šalutinių poveikių.

Dirbdami su šeimomis slaugytojai atlieka daug vaidmenų, priklausančių nuo šeimos ir slaugos paslaugų poreikio namuose ir sveikatos priežiūros įstaigose. Akimirkos, slaugant tokius ligonius, visada pasieks slaugančiojo jausmus.

Plaučių vėžio gydymas

IA-IB stadija. Lobektomija yra pirmiausia pasirenkamas gydymo metodas. Operacijos metu būtina pašalinti mažiausiai dviejų sričių limfmazgius. Kiek limfmazgių ir iš kokio srities buvo pašalinta operacijos metu, turi būti aprašyta operacijos protokole, o visą operacinę medžiagą, įskaitant atskirai pateiktus limfmazgius, būtina pateikti patologiniam morfologiniam ištyrimui.

IIA-IIB stadija. Operacija yra pirmiausia pasirenkamas gydymo metodas. Ligoniai operuojami tik po nuodugnaus ištyrimo, įskaitant bronchoskopiją, mediastinoskopiją ir (ar) ultragarsinį endoskopinį tarpuplaučio limfmazgių tyrimą. Dažniausia atliekama VATS rezekcija.

IIIA stadija. Operacija - dažniausiai taikoma intervencija tiek nustatant, tiek gydant plaučių vėžį. Remiantis akivaizdžiais įrodymais, pagrįstais statistiniais duomenimis, kas penktam plaučių vėžiu sergančiam ligoniui taikomas radikalus chirurginis gydymas, kitiems operacija dažniausiai taikoma paliatyviniais tikslais.

Operacijos metu šalinama pažeista plaučio dalis arba visas plautis. Šiandien vis tobulesnė chirurginė technika leidžia atlikti mažiau žalojančias operacijas nei anksčiau. Pooperacinės slaugos ypatumus apsprendžia plaučių fiziologinės savybės - būtinybė palaikyti subatmosferinį slėgimą pleuros ertmėje.

Jau prieš operaciją labai svarbu įvertinti kiekvieno paciento poreikį slaugai. Jam turi būti suteikta galimybė išsakyti, kaip jis suvokia situaciją ir kokias mintis bei jausmus sieja su operacija. Kadangi gyventi - reiškia kvėpuoti, daugelį pacientų ypač baugina plaučių operacijos. Todėl būtina suteikti pakankamai informacijos apie būsimą operaciją ir slaugos ypatumus po jos.

Prieš operaciją būtina apmokyti pacientą atpalaiduoti raumenis, taisyklingai kvėpuoti, gerai atsikosėti. Jei pacientas tinkamai informuotas prieš operaciją, jis gali pasijusti saugesnis. Atsibudus po operacijos, jo turėtų negąsdinti supantys prietaisai, palaikantys gyvybines funkcijas.

Rekomenduojama dar prieš operaciją išmokyti pacientą teisingai kvėpuoti. Pašalinus plautį, krūtinės ląstoje lieka tik oras, tačiau ląsta greitai prisipildo serumo, kuris po kiek laiko fibrinizuojasi bei sukietėja. Todėl operacijos metu ligoniui įvedamas drenas, kad galima būtų kontroliuoti, ar yra pooperacinis kraujavimas ir kad oro bei skysčių perteklius krūtinės ląstos ertmėje nesukeltų tarpuplaučio pasislinkimo.

tags: #serganciu #onkologinemis #ligomis #slaugos #poreikiu #vertinimas