Viešos gyventojų apklausos dažnam piliečiui atrodo tuščias laiko ir pinigų gaišimas - kokia iš jų nauda? Tačiau, Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologo dr. Vaido Morkevičiaus teigimu, apklausos gyventojams gali atnešti daug netiesioginės, tačiau apčiuopiamos naudos.
Socialinės apklausos yra svarbi priemonė siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomonę, poreikius ir požiūrius į įvairius socialinius, ekonominius ir politinius klausimus. Šios apklausos leidžia politikams, mokslininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims gauti vertingos informacijos, kuri gali būti panaudota kuriant efektyvesnes politikas, priimant pagrįstus sprendimus ir gerinant visuomenės gerovę.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyr. mokslo darbuotojo pastebėjimu, nors pagal dalyvavimą Lietuvos statistikos departamento (LSD) atliekamose viešosios nuomonės apklausose neišsiskiriame iš kitų Vakarų valstybių (paprastai dalyvauja mažiau nei pusė atrinktų gyventojų), neaktyvus piliečių dalyvavimas yra nemaža problema. Europos socialinio tyrimo (EST) nacionalinis koordinatorius V. Artimiausią visuotinį gyventojų ir būstų surašymą LSD planuoja vykdyti 2021 m. Rengiantis jam, neseniai buvo atlikta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kokios šio surašymo informacijos reikėtų vartotojams.
Lietuvos statistikos departamentas, kaip valstybinė institucija, rinkdamas statistinius duomenis vykdo valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus įsipareigojimus. Todėl ekspertai, mokslininkai ir visuomenė, išreikšdami nuomonę LSD vartotojų apklausose, gali nurodyti ypatingą tam tikrų duomenų poreikį, kurių rinkimas yra reikšmingas valstybei. Tokiu būdu LSD gali būti įpareigotas (skiriant valstybinį finansavimą) rinkti nurodytus papildomus duomenis. Politikams šie duomenys būtų naudingi tuo, jog jų pagrindu būtų galima formuoti jautresnę regioninę ir/ar socialinę politiką. Savo ruožtu, sėkmingesnė regioninė/socialinė valstybės politika jau būtų reikšminga nauda visuomenei.
Svarbu, kad Lietuvos statistikos departamentas atsižvelgtų į ekspertų, mokslininkų ir gyventojų poreikius ir įtrauktų tuos klausimus, kurie labiausiai svarbūs LSD duomenų vartotojams. Taip pat, LSD galėtų skatinti vartotojus pareikšti savo nuomonę apie tai, ar juos tenkina paslaugų teikimas, ar sistema yra pakankamai suprantama, lengvai prieinama ir paprasta naudotis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Europos socialinis tyrimas (EST)
Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su septyniais instituciniais partneriais:
- Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Ispanija
- Centerdata, Nyderlandai
- IPP-CSIC - Institute of Public Goods and Policies, Ispanija
- Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė
- Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Vokietija
- Sikt, Norvegija
- Utrechto universitetas, Nyderlandai
EST istorijos pradžia yra 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Jis siekė tirti Europos gyventojų nuomones apie skirtingų šalių valdžią. Šis tyrimas suteikė vertingų rezultatų, tačiau jame buvo pastebėtos didelės duomenų apie socialines ir politines orientacijas skirtingose šalyse spragos. Nors dauguma nacionalinių apklausų buvo vykdomos remiantis aukštais metodologiniais standartais, bet visos jos skyrėsi klausimų formuluotėmis ir metodologija, o tai darė palyginimą itin sudėtingą. Joms itin trūko ir palyginamosios perspektyvos, nes buvo orientuojamasi išimtinai į nacionalinį kontekstą.
Kad šis socialinių tyrimų Babelio bokštas būtų suvaldytas ir atsirado Europos socialinio tyrimo iniciatyva. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.
Pagrindiniai Europos socialinio tyrimo tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas;
- įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse;
- skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
- didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei;
- sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
EST Lietuvoje
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:
- ESS4 (2008/09)
- ESS5 (2010/11)
- ESS7 (2014/15)
- ESS8 (2016/17)
- ESS9 (2018/19)
- ESS10 (2020-22)
- ESS11 (2023/24)
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys. EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
Tyrimo temos
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse.
EST duomenų vartotojai
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.). Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai.
EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis.
Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“.
Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Informacijos sklaida
EST EMTIK sukurti ištekliai:
- Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje).
- Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis. Ši serija neapsiriboja tik paprastu duomenų pateikimu - remiamasi teorija ir išsamia moksline analize.
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai.
2012 m. rugsėjo 28 d. vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo istorija, organizavimas ir ateitis, metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės, aptarti Lietuvoje įgyvendintų Europos socialinio tyrimo 4-osios ir 5-osios bangų rezultatai, supažindinta su automatizuota turinio analize.
2012 m. gruodžio 12 d. vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras „ESS 6-oji banga: galimybės socialiniams tyrėjams“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo specifika, EST 6-osios bangos organizavimo Lietuvoje ypatumai, EST klausimyno moduliai bei vertimo praktika.
2015 m. spalio 26 d. vyko tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (liet. „Europiečių nuostatų matavimas Europos socialiniame tyrime“). Seminare pranešimus skaitė tarptautinių apklausų metodologijos ekspertė, Nyderlandų Socialinių tyrimų instituto vyr. mokslininkė, EST EMTIK direktoriaus pavaduotoja metodologijai Ineke Stoop (PhD) ir socialinės stratifikacijos ir subjektyvios socialinės gerovės tyrimų ekspertas, Londono miesto universiteto Lyginamųjų socialinių apklausų centro vyr. mokslo darbuotojas, EST EMTIK direktoriaus pavaduotojas Eric Harrison (PhD).
2015 m. gruodžio mėn. 4 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu supažindinta su Europos socialinio tyrimo (EST) įgyvendinimo Lietuvoje aštuonerių metų patirtimi; pristatytos skirtingų socialinių mokslų krypčių atstovų galimos tirti temos, remiantis EST duomenimis; aptartos prieigos prie EST duomenų galimybės bei pristatyti duomenų analizės internete instrumentai.
2016 m. lapkričio 30 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu mokymų dalyviai supažindinti su EST įgyvendinimo Lietuvoje patirtimi ir ateities perspektyvomis, EST tyrimo įgyvendinimo metodologija, aptarti prieigos prie EST duomenų galimybės bei pristatyti duomenų analizės internete instrumentai ir EST naudojamas apklausos klausimų kokybės prognozavimo instrumentas.
2016 m. gruodžio mėn. 2 d. vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje”. Seminaro metu dalyviai supažindinti su Europos socialinių tyrimų infrastruktūra, skirtingų socialinių mokslų krypčių atstovų galimomis tirti EST temomis; aptarti prieigos prie EST duomenų išteklių galimybės, vertimo iššsūkiai tarptautiniuose tyrimuose bei pristatytas internetinės duomenų analizės įrankis Nesstar.
2019 m. spalio 4 d. ir spalio 16 d. vyko metodologinis seminaras - diskusija „Europos socialinis tyrimas: aukščiausius standartus atitinkanti Europos socialinių tyrimų metodologija“. Seminaro metu pristatytas Europos socialinis tyrimas - jo metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės.
2019 m. lapkričio 28 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko apskrito stalo diskusija su Tarybos nariais. Diskusijos metu buvo pristatytas Europos socialinis tyrimas, jo rezultatų svarba, nauda pagrindžiant ir paaiškinant visuomenei priimamus politinius sprendimus bei pritaikomumas formuojant politiką. Taip pat, remiantis skirtingų tyrimo bangų duomenimis, diskutuota apie Kauno regiono gyventojų demokratijos suvokimą ir kaitą 2008-2016 m.
2019 m. gruodžio 10 d. Vytauto Didžiojo universitete surengtas renginys „EST piknikas“ Žmogaus teisių dienai paminėti. EST duomenų pagrindu buvo parengti ir renginio metu pristatyti moksliniai pranešimai apie Lietuvos gyventojų vienišumo-asmeninės socialinės paramos indikatorius ir politines bei psichologines subjektyvios gerovės prielaidas.
2020 m. gegužės 21 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: koreliacija ir skirtumai tarp grupių (vidurkių palyginimas)". Mokymų metu aptarti duomenų analizės skaičiuojant koreliaciją ir skirtumus tarp grupių ypatumai, pagrindinės kriterijų taikymo prielaidos bei demonstruota EST duomenų analizė naudojant SPSS programos paketą.
2020 m. gegužės 27 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: tiesinė regresinė analizė ir daugiamatė dispersinė analizė (MANOVA)“. Mokymų metu aptarti tiesinės regresijos ir daugiamatės dispersinės analizės MANOVA ypatumai, pagrindinės taikymo prielaidos bei demonstruota EST duomenų analizė naudojant SPSS programos paketą.
2020 m. gegužės 29 d. surengta nuotolinė viktorina „Susipažinkime: Europos socialinis tyrimas“, skirta supažindinti plačiąją visuomenę su Europos socialiniu tyrimu.
2020 m. spalio 20 d. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Europos statistikos diena su EST“, kurių metu dalyviai buvo supažindinti su EST metodologija ir EST duomenų paruošimu analizei. Taip pat demostruojama, kaip atlikti koreliacinę statistinę analizę, pasitelkiant SPSS programinės įrangos paketą ir EST statistinės analizės įrankį (ESS Cumulative Data Wizard) bei pateiktos užsienio ekspertų Simon Parker ir Alun Humphrey įžvalgos.
2020 m. lapkričio 12 d. surengtas nuotolinis nacionalinis mokslo renginys „EST piknikas II-2020“, kuriame pristatyti EST duomenų pagrindu parengti moksliniai pranešimai. Taip pat, lauko tyrimus atliekančios bendrovės „RAIT“ atstovė pristatė pagrindinius EST 9-osios bangos įgyvendinimo iššūkius.
2021 m. 04 15 vyko metodologiniai mokymai „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“. Mokymus vedė dr. Gintarė Vaznonienė ir dr. Ligita Šarkutė. Buvo pristatyta, kaip verčiamas EST klausimynas bei pateikti praktiniai patarimai, kaip išversti tekstą taip, kad jis reikštų būtent tai, ką sumanė jo autoriai.
2021 m. 05 04 surengta metodologinė konferencija „ Metodologiniai socialinių mokslų tyrimų iššūkiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu: išmoktos pamokos”. Konferencija - diskusija su kviestiniais pranešėjais (5 Lietuvos tyrėjai, 1 praktikė ir 1 užsienio atstovas).
2021 m. 05 19 vyko metodologiniai mokymai „Mediacinių ir moderacinių ryšių modelių analizė panaudojant A. Hayes PROGRESS makrokomandą SPSS programiniame pakete“. Mokymus pažengusiems tyrėjams vedė dr. Gabija Jaraši...