Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo iniciatyvos Lietuvoje

Iki šių dienų nėra vieno visuotinai priimto įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžimo. Kiekviena įmonė skirtingai supranta ir pateikia, ką jiems reiškia socialinė atsakomybė. Nors yra daugybė socialinės atsakomybės apibrėžimų, dažniausiai socialinė atsakomybė siejama su verslo ir visuomenės sąveiką, kuri skatina derinti įmonių veiksmus, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, siekiant ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės veiklos rezultatų. Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Socialinės atsakomybės svarbą įrodo įmonių įgyvendinamos socialiai atsakingos iniciatyvos.

Lietuvos verslo konfederacijos indėlis

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato leidinį „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“, kuriame ne tik nagrinėjami socialinės atsakomybės teoriniai, koncepciniai aspektai ar probleminės sritys verslo sektoriuose, tačiau pristatomas ir LVK 2021 m. Leidinyje pristatoma net 14 Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės gerųjų pavyzdžių.

Tarp jų:

• UAB ,,Kvapų namai“
• AB ,,Lietuvos paštas“
• UAB,, Yukon Advanced Optics Worldwide“
• UAB ,,Emplastrum“
• UAB ,,Mezgimo akademija“
• UAB ,,Joniškio grūdai“
• AB ,,Smiltynės perkėla“
• UAB ,,ARIMEX“
• VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
• AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
• UAB ,,Visma Lietuva“
• UAB ,,Tele2“
• UAB ,,Scandagra“
• UAB ,,KPMG Baltics“

Įmonių geruosiuose pavyzdžiuose galite skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą. Visą informaciją atskleidė organizacijų atstovai, užimantys vadovaujančias pareigas arba pareigas, susijusiąs su įmonių socialinės atsakomybės realizavimu, savo srities ekspertai. Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, Nr.

"Metų socialiai atsakinga įmonė 2024"

UAB „Gurtam“ pripažinta „Metų socialiai atsakinga įmonė 2024“. „Tai parodo, kad mūsų vertybės, tokios kaip socialinė atsakomybė, bendruomeniškumas ir tvari plėtra, yra pripažįstamos ir įvertinamos ne tik mūsų įmonėje, bet ir platesniame verslo kontekste“, - kalbėjo įmonės atstovė. Ji pridūrė, kad gauti „socialiai atsakingiausios įmonės“ titulą yra didžiulė garbė, juolab šalyje aktyviai besivystant įmonių vidinei kultūrai, jaučiamas ir darbuotojų poreikių bei lūkesčių darbdaviui augimas.

Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos

Socialiai atsakingi veiksmai yra ir privalo būti ne tik įrašyti vidiniuose dokumentuose, misijos ir vizijos perspektyvoje, bet ir realiai kasdien įgyvendinami. Jie yra kertinis elementas, padedantis įmonei ir darbuotojams palaikyti motyvaciją ir pasitenkinimą darbe bei jaustis vertingiems. Socialinė atsakomybė, bendruomeniškumas ir tvari plėtra, yra pripažįstamos ir įvertinamos ne tik mūsų įmonėje. Rinkoje, ypač IT talentus pritraukiančiose įmonėse, vyksta nuoseklus vidinis tobulėjimas, darbuotojų apklausos leidžia vis geriau suprasti kintančius poreikius ir prie jų greitai bei kūrybingai adaptuotis. Be to, svarbu nuolat jausti mikroklimato dinamiką, laiku ir taikliai padėti spręsti bei palaikyti darbuotojus, einančius per iššūkius, siekiant tikslų, prisiimant naujų atsakomybių.

D. Miškinytė pabrėžia, kad atsakingas verslas yra ne tas, kuris švaistosi lozungais, o tas, kuriame tiek vadovai, tiek darbuotojai kasdien imasi veiksmų. Pasak jos, laimėti apdovanojimai yra didelis kasdienio įmonės darbo įvertinimas. Nuolatinis darbo aplinkos ir sąlygų puoselėjimas, pastangos dėl darbuotojų emocinės gerovės ir palankaus mikroklimato, įtraukiančios veiklos kūrimo neatsiranda per dieną. Tai - didelės patyrusios komandos ir daugybės sprendimų bei visokeriopų resursų sutelkimo rezultatas.

„Socialinė atsakomybė versle reiškia veiklos vykdymą, atsižvelgiant į realius visuomenės, darbuotojų, klientų ir partnerių poreikius. Ji apima etišką ir skaidrią verslo praktiką, įtraukios ir palaikančios darbo aplinkos kūrimą bei visapusišką atsakomybę kasdienėje veikloje, kuriančioje ateitį“, - pabrėžė D. Miškinytė.

„Gurtam“ socialinė atsakomybė yra kertinė ilgalaikės strategijos dalis. Bendrovė laikosi etiško verslo principų, mažina neigiamą poveikį aplinkai, skatina įtrauktį ir lygybę, remia socialinius projektus ir tikisi atsakingų praktikų iš savo partnerių. Šis verslas vadovaujasi tarptautiniais standartais, kurie padeda integruoti socialinės atsakomybės principus į kasdienę įmonės veiklą bei komunikaciją su klientais ir bendruomene. Ji įdiegusi ir sertifikavusi ISO 9001 ir ISO/IEC 27001 vadybos sistemas, užtikrinančias tvarų vystymąsi, informacijos saugumą ir kokybės valdymą.

Dalyvavimas iniciatyvose

Pagrindinis NAVA apdovanojimas „Gurtam“ buvo skirtas už reikšmingą indėlį į socialinę atsakomybę, skatinant darbuotojų įsitraukimą, bendruomenių gerovę ir visuomenės vystymąsi per atsakingas ir tvarias iniciatyvas, kurios tampa pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems. Tiesa, šiam apdovanojimui paraiška tradiciškai nebuvo teikiama, laimėtoja buvo išrinkta NAVA vertinimo komisijos sprendimu, įvertinus kitoms nominacijoms teikiamus „Gurtam֧“ nuopelnus. O jų būta reikšmingų: „Gurtam“ laimėjo net tris konkursines nominacijas - „Metų bendruomeniškiausia įmonė“ (NAVA komisijos sprendimu), „Metų bendruomeniškiausia įmonė“ (naujienų portalo „15min“ skaitytojų balsas) ir „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ

„Stengiamės neužsidaryti verslo burbule, prasmingi veiksmai atneša daug pasitenkinimo ir įtraukties įmonės darbuotojams, tuo pačiu ir bendruomenėms“, - sako D. Miškinytė.

„Gurtam“ aktyviai remia įvairias socialines iniciatyvas ir skatina bendruomeniškumą: dalyvauja medžių sodinimo iniciatyvose kartu su organizacija „Hold Earth“, remia gyvūnų prieglaudas, įskaitant „Tautmilės Globą“. Taip pat bendradarbiauja su universitetais, organizuoja mentorystės programas, konsultacijas ir praktikas IT studentams, rengia atvirus seminarus ir konferencijas, kuriose dalinamasi žiniomis apie IT, telematikos ir IoT inovacijas, kviečia pasaulinio lygio IT legendas dalintis patirtimi ir įžvalgomis.

Palaikomos ir sporto iniciatyvos: įmonė remia B. Vanago Dakaro ralio komandą, skatina darbuotojų dalyvavimą maratonuose ir sveikatingumo renginiuose. Organizacijoje rengiamos kraujo donorystės akcijos.

Verslo prisidėjimas prie socialinės veiklos svarbus ne tik dėl to, kad ši veikla sukuria patikimumą partneriams bei klientams. Šiuolaikiniai darbuotojai taip pat dažnai renkasi įmones, kurios užsiima geranoriška veikla už biuro ribų.

„Pastebėjome, kad bendruomeniškumo skatinimo iniciatyvos įmonėje sulaukia labai daug teigiamų emocijų iš darbuotojų pusės. Skatiname ir pačius kolegas ateiti su idėjomis, kaip jie norėtų labiau prisidėti prie svarbios ir prasmingos veiklos, sužinoti, kas jiems suteikia motyvacijos ir pasididžiavimo jausmą. Ilgainiui reikšmingos iniciatyvos sukurią palankų pagrindą lojalumui ir vidinei motyvacijai, jausmui, kad kiekvienas yra sėkmės dalimi, kiekvienas gali didžiuotis įmonės ir savo pasiekimais. Žinoma, laimingi visapusiškai įsitraukę į vertingas veiklas darbuotojai yra sėkmingesni ir kasdieniame darbe“, - patirtimi dalinosi D. Miškinytė.

Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės

Bendruomeniškumas stiprina organizacijos kultūrą, suteikia darbuotojams galimybę kurti prasmingus ryšius su kolegomis ir plačiąja visuomene, tad socialinė atsakomybė didina pasitenkinimą darbu - tai tampa konkurenciniu pranašumu, pritraukiant ir išlaikant talentus. Pasak pašnekovės, Lietuvos verslas vis rimčiau žiūri į savo socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą: „Pastebime, kad verslo socialinė atsakomybė Lietuvoje tikrai ūgtelėjo. Įmonės vis dažniau įsipareigoja veikti tvariai, atsakingai investuoja į darbuotojų emocinę gerovę, skiria dėmesį prasmingoms veikloms už kasdienio darbo ribų. Socialinė atsakomybė tampa ne tik rinkodaros įrankiu, bet ir realia kasdiene praktika bei vertybe, rodančia verslo brandą“.

Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA)

Kiekvieną rudenį visos šalies verslo įmonės kviečiamos teikti paraiškas NAVA konkursui ir pasidžiaugti pasiekimais socialinės atsakomybės srityje. Jos gali tai daryti mažų, vidutinių ir didelių įmonių kategorijose. Šiais metais Lietuvos įmonės galėjo varžytis net šešiose nominacijose - „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“, „Įvairovę skatinanti darbovietė“ ir „Skaidrumą ir korupcijos prevenciją skatinanti įmonė“. Pastaroji nominacija - šių metų naujiena.

NAVA komisijos pirmininkė Liudvika Gražulienė pastebi išaugusį susidomėjimą konkursu - štai už 2024 metų veiklas Lietuvos įmonės pateikė beveik šimtą paraiškų. „Konkursas „Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai“ auga ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Šių metų laureatai įrodo, kad socialinė atsakomybė nėra tik papildoma veikla, o strateginė verslo kryptis, kuri kuria vertę ne tik įmonei, bet ir visai visuomenei. Tikimės, kad jų pavyzdys įkvėps dar daugiau įmonių aktyviai prisidėti prie socialinės gerovės ir tvarios ateities kūrimo“, - sako L. Gražulienė.

NAVA organizuojančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė pastebi, kad iš gautų paraiškų matoma, kad pastaruoju metu skiriama labai daug dėmesio emocinei darbuotojų sveikatai. Taip pat verslai koncentruojasi į kvalifikacijos tobulinimą. Labai svarbi sritis, kuria pradėjo daugiau rūpintis verslai, - įtrauktis. Mažinama diskriminacija lyties, tautybės, amžiaus, seksualinių pažiūrų ir kitais aspektais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė papasakojo, kad šie apdovanojimai organizuojami nuo 2008 m. ir nuo to laiko matomas didžiulis pokytis, ką įmonės laiko socialine atsakomybe. Dabar matoma platesnė koncepcija, apimanti įvairesnius aspektus, rūpinamasi ir žmonėmis, ir aplinka, ir bendruomenėmis. Labai didelę svarbą turi ir skaidrumas, korupcijos mažinimas.

Didžiausia konkurencija šiame konkurse kyla tarp didelių įmonių. Mažesnės įmonės rečiau teikia paraiškas. Pastebime, kad bėgant metams įmonės auga, nes iš mažų kategorijos vis kyla į didesnių ir didelių. „Yra net praktika, kad mažosios įmonės nenori viešinti savo gerų darbų, galbūt, mano, kad padarė per mažai. Tad už jas paraiškas pateikia bendruomenė. Svarbu priminti, kad norint būti socialiai atsakinga įmone, nebūtinai reikia daug lėšų. Galima dalintis žiniomis su bendruomene, užsiimti prasminga veikla, požiūris į darbuotoją taip pat ne visada matuojamas pinigais“, - kalbėjo V. Baliukevičienė.

„Socialinė verslo atsakomybė tampa madinga teigiama prasme. Kuo daugiau bus daroma šia kryptimi, tuo geriau bus visiems. Įmonės negali padėti visiems, todėl labai gerai pasitarti su darbuotojais, bendruomene ir jų paklausti - kur pagalbos reikia labiausiai. Socialinio dialogo vystymas taip pat yra vienas iš svarbių verslo kriterijų. Dirbant su bendruomenėmis, sukuriama didelė vertė visai Lietuvai - įmonės prisideda prie aplinkos gražinimo, skatina savanorystę, įtraukia darbuotojus. Pastarieji, dirbę socialiai atsakingoje įmonėje, vargu ar norės pereiti į kitokią“, - pabrėžė V. Baliukevičienė.

„Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai“ (NAVA) - tai nuo 2008 metų vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam žmogui bei skatinti šalies įmones diegti veikloje socialinės atsakomybės principus. Nuo 2013 metų šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.

Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo projektai

Pastaruoju metu socialiai atsakingas verslas tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis, jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo.Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos.

Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai. Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas.Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje. Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse.

Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto uždaviniai:

• Gerinti įmonių ir visuomenės supratimą apie įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybėse veikiančioms įmonėms.
• Sukurti tęstinio nevyriausybinių organizacijų ir verslo tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas.

Projekto įgyvendinimo metu organizuojami mokymai, vykdomas konsultavimas, tyrimai ir vertinimai, visuomenės informavimas, įmonių socialinę atsakomybę skatinančios akcijos ir kt. Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama didinti įmonių socialinę atsakomybę už poveikį aplinkai ir visuomenei.

Bus skatinamas ĮSA diegimas, taip pat horizontalių atsakingo verslo principų diegimas (atsakingas išteklių naudojimas, socialiai atsakinga žmogiškųjų išteklių vadyba, darbuotojų sveikata ir sauga, moterų ir vyrų lygybė, nediskriminavimas dėl amžiaus, negalios ir kt.).Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis įgyvendins bandomuosius socialinės atsakomybės projektus - darbo santykių, aplinkosaugos, skaidrios veiklos, bendruomeniškumo, vartotojų teisių ir kitose srityse. Šio projekto įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrinti Valstybės pažangos strategijoje nurodyto tikslo įgyvendinimą, verslo socialinę atsakomybę suvokiant kaip šiuolaikinę verslo praktiką.

Siekiant užtikrinti ĮSA rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir ĮSA duomenų prieinamumo gerinimą, bus sukurtas Lietuvoje verslo tvarumo ir atsakingumo indeksas, kuris padės objektyviai matuoti pažangą ĮSA srityje. Parengta verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodika ir įgyvendinti verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą metodiką bandomieji projektai 10-yje įmonių.

Bus organizuotos 2 tarptautinės konferencijos, 75 praktiniai seminarai įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams bei 279 mokymų įmonių atstovams socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi temomis. Konsultuojamos ne mažiau kaip 50 įmonių socialinės atsakomybės diegimo klausimais, mokomos kaip parengti socialinės atskaitomybės ataskaitas, po mokymų ir konsultacijų planuojama parengti ne mažiau kaip 46 ĮSA atskaitomybės ataskaitų. Mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 4340 asmenų.

Bus atliktos 2 ĮSA paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizės, vykdant įmonių vadovų ir darbuotojų apklausas. Taip pat numatyta patikslinti ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas gaires ir standartus, bus parengti ir atnaujinti 2 metodiniai leidiniai ĮSA tema.

Bus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis. Bus vykdoma ĮSA diegimo pažangos stebėsena pagal ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, įvertinant pažangą 2019-2021 m.

2023 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose ir spalio 12 d. Tauragėje vyko Socialinę atsakomybę skatinančios akcijos, už kurių rengimą buvo atsakingas Socialinės integracijos centras. Akcijos buvo finansuojamos projekto „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” lėšomis, kurį įgyvendina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais.

Akcijų metu buvo aptariamos įvairios temos tokios kaip: žmogaus teisės, darbo santykiai tarp įvairaus amžiaus, socialinio statuso asmenų. Vyko diskusijos apie lygias galimybes darbo santykiuose ir panašiai. Labai didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos socialinės atsakomybės klausimais, kaip tai susiję su mūsų asmeninėmis savybėmis ir vertybėmis. Renginiuose dalyvavo įvairių sričių atstovai, nuo eilinių miesto gyventojų iki miesto merų, kadangi renginys buvo skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei.

Renginio dalyviai liko patenkinti lektoriaus diskusijomis, jiems buvo atsakyta į begale įvairių juos dominusių klausimų. Abiejuose renginiuose dalyvavo per 60 asmenų.

Įmonių socialinės atsakomybės privalumai

Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008). Be to, vienas iš kertinių įmonių listingavimo principų vertybinių popierių biržoje yra informacijos atskleidimas, į kurią įtraukta ir socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos ir priemonės (NASDAQ Baltic 2019a).

Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b). Pasaulinės tendencijos akivaizdžios: aplinkos, socialinio ir valdysenos faktoriais grįstos (tvarumu ir etiniais principais paremtos) investicijos 2018 m. siekė 20 trilijonų dolerių - t.

Problema

Socialiai atsakingas verslas pamažu tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo. Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008). Be to, vienas iš kertinių įmonių listingavimo principų vertybinių popierių biržoje yra informacijos atskleidimas, į kurią įtraukta ir socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos ir priemonės (NASDAQ Baltic 2019a). Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b). Pasaulinės tendencijos akivaizdžios: aplinkos, socialinio ir valdysenos faktoriais grįstos (tvarumu ir etiniais principais paremtos) investicijos 2018 m. siekė 20 trilijonų dolerių - t.

LR Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos. Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai. Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas. Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje. Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse.

Taip pat kitose šalyse įmonių socialinės atsakomybei skatinti yra dažnai pasitelkiamas dalinimasis gerąja praktika. Gerųjų pavyzdžių dalijimosi stoka matoma ir Lietuvoje: socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui, supriešinamas ekonominis augimas ir socialinės bei gamtos gerovė, nežinant apie anksčiau minėtus privalumus.

tags: #imoniu #socialine #atsakomybes #skatinimo #iniciatyvos #lietuvoje