Socialinis verslas Lietuvoje apibrėžiamas kaip socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės ir remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės. Įstatyme nėra įtvirtintos aiškios socialinio verslo sampratos, tačiau LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame LR socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nurodoma, kad socialinis verslas - tai ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas arba jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti.
PĮ 35[1] straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkantieji subjektai turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams, t. y. socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Tai reiškia, kad PĮ 35 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu - socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan.
PĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad PĮ 35 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus[2]. PĮ aiškinamajame rašte taip pat nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių socialinio verslo valstybės tikslų.
Socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. antra, juridinio asmensdarbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus.
Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei[8] priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas1 2 dalies 3 punktas) arba, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) nepatenka į šios normos apimtį.
Įstatyme nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų[10].
Darbo terapija - darbinių procesų panaudojimas gydymo tikslais, reabilitacijos proceso sudedamoji dalis. Asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų ar sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, ji naudojama organizmo tonusui pakelti, apykaitos procesų normalizavimui.
PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių - sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios (i) atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus[1112] bei, kuriose (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan. turintys pacientai).
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Įstatyme nėra įtvirtinto termino, per kurį turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 3 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika - darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.
PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyto reikalavimo, kad nurodytas skaičius tiekėjo darbuotojų dalyvautų tik Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse. Į PĮ 35 str. 1 d. 5 p. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra apibrėžti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
PĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip perkantieji subjektai gali pasitikrinti, ar tiekėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gamina jiems reikiamas prekes, teikia paslaugas, ar atlieka darbus. Šių tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai yra skelbiami CVP IS[1417]. Minėti sąrašai yra nuolat atnaujinami.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
PĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti (i) rezervuotų pirkimų išviešinimo reikalavimai, (ii) tiekėjų specialaus statuso, kuris būtinas, dalyvaujant rezervuotame pirkime, pagrindimo reikalavimai bei (iii) reikalavimai, kaip apskaičiuoti tiekėjų metinį vidutinį sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičių.
Reikalavimai Rezervuotiems Pirkimams
Pirma, perkantieji subjektai, vykdydami rezervuotus pirkimus, privalo tiek pirkimo dokumentuose, tiek skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, ar kvietime dalyvauti pirkime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad vykdomas pirkimas yra rezervuotas ir jame dalyvauti turi teisę tik tiekėjai, atitinkantys PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas.
Antra, tiekėjai, dalyvaujantys rezervuotame pirkime, turi pagrįsti, kad jie atitinka PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. turi atitinkamą specialų statusą. Įstatyme nėra aiškaus reikalavimo šio pagrindimo formai ir turiniui. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmonės įstatai, ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta deklaracija ir pan. Šiuo aspektu aktuali PĮ 58 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nustatyta perkančiųjų subjektų pareiga įsitikinti, kad tiekėjai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 5 dalies komentarą).
Trečia, PĮ 35 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytų tiekėjų metinis vidutinis sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. pagal Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320.
VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje PĮ 35 straipsnio 3 dalyje taip pat nėra nustatyto aiškaus reikalavimo, kaip tiekėjas turi pagrįsti atitinkamą vidutinį darbuotojų skaičių. Tiekėjas nustatytus atitinkamo statuso reikalavimus turi atitikti ne tik pasiūlymo pateikimo dieną, bet taip pat ir visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokia sąlyga turi būti įtvirtinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek viešojo pirkimo sutartyje.
Įstatyme nėra įtvirtinto šio reikalavimo kontrolės mechanizmo, todėl perkantiesiems subjektams rekomenduotina tokį mechanizmą nustatyti pirkimo dokumentuose bei pirkimo sutartyje. Pavyzdžiui, įtvirtinant sąlygą, pagal kurią perkantysis subjektas galėtų bet kuriuo metu patikrinti, o tiekėjas pagrįsti, kad tiekėjas nustatytus reikalavimus atitinka. Pirkimo sutartyje taip pat galima nustatyti, kad nustatytų reikalavimų neatitiktis yra esminis sutarties pažeidimas.
PĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialaus PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto statuso neturintis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu (kuris šį statusą turi), negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime. Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos, kurie siekia dalyvauti rezervuotame pirkime, turi atitikti PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (bent vieną iš jų). Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad, vykdant rezervuotus pirkimus, visoje produkcijos gamybos, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo grandinėje į darbo rinką būtų integruoti tik remtini nepalankioje padėtyje esantys asmenys.
[2] 2011 m. Europos Komisija (EK) paskelbė socialiai atsakingų viešųjų pirkimų ir pirkimų vadovą „Socialinių pirkimų vadovas. Socialiniai aspektai vieš...
1. Tiekėjas (fizinis asmuo) arba tiekėjo (juridinio asmens) vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ir buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo, dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą.
Dėl kitų valstybių tiekėjų nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.
Pateikiamas išrašas iš teismo sprendimo arba Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas (originalas, arba tinkamai patvirtinta kopija), išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei pasiūlymų pateikimo terminas, toks dokumentas yra priimtinas.
2. Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Pateikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos arba valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas (originalas arba patvirtinta kopija), patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, ar atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas (kopija) apie atsiskaitymą su valstybės biudžetu, išduotas ne anksčiau, kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei pasiūlymų pateikimo terminas, toks dokumentas yra priimtinas.
3. Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus Jeigu tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, iš jo nereikalaujama pateikti šio kvalifikacijos reikalavime nurodytų dokumentų. Perkančioji organizacija duomenis tikrina paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, nurodytą skelbime.
Lietuvos Respublikoje registruotas tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, išduotą dokumentą, arba pateikia valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
Kitos valstybės tiekėjas, kuris yra fizinis arba juridinis asmuo, pateikia šalies, kurioje jis yra registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą pažymą. Nurodytas dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jame nurodyta, kad jis galioja susipažinimo su elektroniniais pasiūlymais dieną, toks dokumentas yra priimtinas.
4. Per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei 3 metus) dalyvis yra sėkmingai parengęs ne mažiau kaip 1 investicinį projektą ES finansinei paramai gauti ne mažesnei nei 2 mln. Lt. projekto vertei. Pateikiama įvykdytų sutarčių sąrašas, kuriame nurodomas suteiktų paslaugų pavadinimas (-ai), Užsakovas (-ai), rengimo data (-os), projekto vertė (-es).
Taip pat pateikiamas raštiškas Užsakovo (-ų) atsiliepimas (-ai) apie suteiktų paslaugų tinkamumą ir apie ES struktūrinės paramos skyrimą sutarčių sąraše nurodytiems projektams. Jei Tiekėjas numato sutarčiai vykdyti pasitelkti subtiekėjus, subtiekėjai privalo atitikti 1, 2, 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjas turi pateikti raštą, kuriame garantuoja, kad subtiekėjai atitinka minėtus 1, 2, 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
Taip pat subteikėjai turi turėti kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus toms paslaugoms, kurioms teikti Tiekėjas pasitelkia subteikėjus, bei Tiekėjas turi pateikti šių dokumentų patvirtintas kopijas perkančiajai organizacijai.
VPĮ 23 str. 2 d. nustato, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti VPĮ 23 str. 1 d. nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
Perkantiesiems subjektams (perkantiems vadovaujantis PĮ) nenumatyta pareiga ne mažiau kaip 2 proc. VPĮ 17 str. 2 d. 5 p. / PĮ 29 str. 2 d. 5 p. Siekdama VPĮ 17 str. 2 d. 5 p. nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (šiuo atveju - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) teisės aktu pagal kompetenciją gali nustatyti pirkimo vykdytojams keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.
Kadangi šiuo metu toks teisės aktas nėra priimtas, ir privalomų socialinių kriterijų nėra nustatyta, Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama padėti pirkimų vykdytojams vykdyti socialiai atsakingus pirkimus, parengė Socialiai atsakingų pirkimų gaires, kuriose rasite rekomenduojamus (neprivalomus) socialinius kriterijus.
Atkreipiame dėmesį, kad jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi asmenų su negalia kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkančioji organizacija, rengdama technines specifikacijas, privalo jais vadovautis.
38 straipsnis. Pirkimo vykdytojams viešinant sutartis, reikia atsakyti į klausimą „Ar pirkimui taikyti socialiniai kriterijai? (TAIP / NE)“.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Kuris VPĮ / PĮ straipsnis nustato prievolę vykdyti socialiai atsakingus pirkimus ir kiek tokių pirkimų yra privaloma įvykdyti?
- Ar atliekant rezervuotą pirkimą ir siekiant įvertinti potencialių tiekėjų skaičių užtenka pasinaudoti tik CVP IS paskelbtame VPĮ 23 str. ir PĮ 35 str.
- Ar turi teisę perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatyti, kad pasiūlymą teikti gali tik viena iš rezervuotą teisę turinčių įmonių?
T. y.
| Kriterijus | Reikalavimai | Apskaičiavimo Tvarka |
|---|---|---|
| Neįgaliųjų dalis | Ne mažiau kaip 50% darbuotojų turi būti neįgalūs | LR ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-374 |
| Darbo terapija | Ne mažiau kaip 50% pacientų dirba darbo terapijos pagrindais | LR ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-374 |
| Remiami asmenys | Tiekėjas turi įdarbinti darbo rinkoje remiamus asmenis | LR ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-374 |
Grupė ar spąstai? Kaip atpažinti patikimas ir saugias „Facebook“ grupes
tags: #socialiniu #imoniu #sarasas #vpt