Šiuolaikinės verslo rinkos tendencijos lemia tai, kad ne visos socialinės grupės yra pajėgios konkuruoti, kad pradėtų verslą. Todėl Europos Sąjungos šalyse yra sprendžiami socialinės atsakomybės klausimai, kuriamos įvairios programos. Viena iš valstybės socialinės atsakomybės realizavimo aktyvių formų yra socialinių įmonių steigimosi skatinimas.
Socialinės įmonės steigiamos tikslu įdarbinti tam tikroms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius. Socialinių įmonių plėtrą Lietuvoje stabdo ir priimta ydinga neremtinos veiklos koncepcija.
Lietuvoje atlikti socialinių įmonių veiklos tyrimai rodo, kad Socialinių įmonių įstatymas nepakankamai skatina verslininkus užsiimti socialinių įmonių verslu ir įtraukti į veiklą tikslinių grupių žmones. Socialinį statusą siekiančių įgyti įmonių galimybės yra varžomos, nes įstatyme numatytas minimalus darbuotojų skaičius, neremtinos veiklos rūšių sąrašas. Veikiančioms įmonėms sudėtingiau įgyti socialinių įmonių statusą, nes jau steigimo dokumentuose privaloma nurodyti juridinio asmens veiklos tikslus, susijusius su tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 35 socialinės įmonės, jose dirba apie 2 tūkstančiai darbuotojų. Tai sudaro tik 0,1 proc. visų Lietuvoje veikiančių verslo įmonių. Socialinės įmonės statuso įgijimas yra sudėtingas, daug laiko ir specifinių žinių reikalaujantis procesas.
Po ilgų svarstymų 2019 m. rugsėjo 19 d. Seimas priėmė naują LR Socialinių įmonių įstatymo redakciją (įstatymo Nr. Minėtu įstatymu patvirtintos net dvi Socialinių įmonių įstatymo redakcijos - pirmoji galios pusę metų, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., o antroji - nuo 2020 m. sausio 1 d. numatomi tokie socialinių įmonių reglamentavimo pakeitimai:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Nuo 70 iki 60 proc. sumažinama darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidija neįgaliesiems, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nuo 30 iki 40 proc.
- Nuo 60 iki 50 proc. sumažinama darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų subsidija neįgaliesiems, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis, nuo 45 iki 55 proc. darbingumo lygis ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.
- Nesikeičia tik subsidijos dydis neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis neįgalumo lygis, ar didelių specialiųjų poreikių lygis, jiems ir toliau bus subsidijuojama 75 proc.
- Socialinių įmonių per kalendorinius metus gautos pajamos iš ūkinės veiklos, kuri nėra įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, negalės būti mažesnės už per kalendorinius metus suteiktą valstybės pagalbą.
- Subsidija asistento išlaidoms didinama nuo 31,03 iki 62,08 proc. minimaliojo valandinio atlygio už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ir nuo 15,52 iki 38,8 proc. minimaliojo valandinio atlygio už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis arba 30-40 procentų darbingumo lygis ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Nuo 2020-07-01 įsigalios tokie papildomi reglamentavimo pakeitimai:
- Nebebus subsidijuojamas negalios neturinčių ilgalaikių bedarbių ir vyresnių nei 50 m. amžiaus asmenų darbas.
- Socialinėje įmonėje turės dirbti ne mažiau kaip 50 proc. neįgaliųjų, iš jų ne mažiau kaip 40 proc. neįgaliųjų, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar 40 proc. neviršijantis darbingumo lygis ir 10 proc. neįgaliųjų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis neįgalumo lygis, jeigu šių negalių neįgaliųjų yra registruotų Užimtumo tarnyboje.
- Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.
- Įmonė praras socialinės įmonės statusą, jei bent vieną mėnesį per metus ji gaus daugiau kaip 15 proc. pajamų iš neremtinos ūkinės veiklos arba, jei bent 2 mėnesius per metus joje nebus nustatyto procento neįgalių darbuotojų.
Pataisos numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms - subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šios reformos įsigaliojimo. Lietuvoje dabar veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018 m. sausio 18 d. atliko vertinimą, vadovaudamasi įvairiais teisės aktais, įskaitant:
- Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą
- Socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą
- Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms veiklos aprašą
- Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašą
- Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies apskaičiavimo tvarkos aprašą
- Socialinių įmonių veiklos (verslo) plano struktūros ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašą
- Tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų socialinių įgūdžių lavinimo bei socialinės integracijos priemonių plano struktūros ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašą
Atliekant vertinimą taip pat buvo analizuota Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. išvada dėl korupcijos rizikos analizės Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos srityse, Valstybės kontrolės 2015 m. liepos 22 d. valstybinio audito ataskaita, Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje koncepcija, kita viešai prieinama informacija apie socialinėse įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priskirtų asmenų problemas.
Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad socialinių įmonių tikslas - įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Įdarbinimas įstatyme nurodytas kaip vienintelis būdas pasiekti tikslą - skatinti asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Daugiau jokių socialinių tikslų ir būdų jiems pasiekti įmonėms nenustatyta.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Reikalavimus Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam planui reglamentuoja Integracijos tvarkos aprašas, kuriame nustatyti minimo priemonių plano vertinimo kriterijai. Pagal Nutarimą dėl įgaliojimų suteikimo ši funkcija yra priskirta Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritoriniams padaliniams, tačiau nei Socialinių įmonių įstatyme, nei Socialinių įgūdžių lavinio tvarkos apraše nenustatyta, kaip tikrinama, ar minėto plano priemonės pritaikytos ir tinka kiekvienam individualiam tikslinės grupės nariui, ar kalbamasi su asmenimis, kuriems šios priemonės bus taikomos.
Statuso suteikimo aprašo 10 punkte nustatyta, kad pateiktų dokumentų vertinimą atlieka Socialinių įmonių reikalų komisija, kuriai pateiktus dokumentus perduoda Lietuvos darbo birža, gavusi juos iš teritorinės darbo biržos. Diskutuotina, ar pagal Integracijos tvarkos aprašo II skyriuje nustatytus kriterijus socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą galima įvertinti tik iš dokumentų, nebendraujant kompetentingiems specialistams su tikslinėms grupėms priklausančiais asmenimis. Taip pat nei viename vertintame teisės akte nenustatyta, ar turi būti sudaromas atskiras socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas dėl naujai priimto tikslinei grupei priskirto asmens.
Socialinių įmonių įstatymo trečiasis skirsnis reglamentuoja reikalavimus socialinių įmonių statuso suteikimui ir netekimui. Šias nuostatas detalizuoja Statuso suteikimo aprašas, kurio II skyriuje nurodyta juridinių asmenų prašymų suteikti socialinės įmonės statusą (toliau - Prašymas) pateikimo tvarka, kurio 4.3 punkte nustatyta, kad kartu su Prašymu, be kitų dokumentų, juridinis asmuo teritorinei darbo biržai privalo pateikti veiklos (verslo) planą.
Pagal Statuso suteikimo aprašo 13 punktą, reglamentuojantį socialinės įmonės statuso nesuteikimo teisinius pagrindus, kai pareiškėjo pateiktas veiklos (verslo) planas neatitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytų veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų (13.4 papunktis), socialinės įmonės statusas pareiškėjui nėra suteikiamas. Reikalavimai socialinės įmonės veikos (verslo) plano struktūrai (1.1-1.7.8 papunkčiai) ir šio plano vertinimo kriterijai (2.1-2.11 papunkčiai) apibrėžiami Veiklos plano apraše.
Vadovaujantis Veiklos plano aprašo nuostatomis juridinio asmens pateiktas veiklos (verslo) planas vertinamas pagal jo atitiktį nustatytiems struktūros reikalavimams, plano aiškumą, plano realumą, įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą, planuojamą veiklos teritoriją ir veiklos sritis, prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumą, veiklos (verslo) rizikingumą, planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių, planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių, tiesioginį ir netiesioginį poveikį regiono gyventojų užimtumui, įmonės veiklos socialinę naudą, juridinio asmens atitiktį socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinių įmonių Neremtinų veiklos rūšių sąrašą yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai diskutuotina, ar tam, kad įmonė atitiktų socialinės įmonės statusą, reikalingas šis kriterijus ar jis naikintinas, nes kai kurios jame išdėstytos neremtinos veiklos rūšys kelia abejonių, ar tikrai jos nėra tinkamos dirbti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims. Pavyzdžiui, Neremtinų veiklos rūšių sąrašo 13 punkte nustatyta, kad neremtina veikla laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, 17 punkte - telekomunikacijos, tačiau valymo paslaugos, miško darbai yra remtinos veiklos.
Pagal Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu socialinė įmonė daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitiko bent vienos šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji netenka socialinės įmonės statuso. Iš šios nuostatos neaišku, kas pagal šią nuostatą laikoma einamaisiais metais, ar kalendoriniai metai, ar metų laikotarpis iki mėnesio, kai atliekamas tikrinimas, todėl galimos įvairios einamųjų metų skaičiavimo interpretacijos. Taip pat antikorupciniu požiūriu ydinga, kad socialinė įmonė praranda statusą tik tais atvejais, kai ji neatitinka Socialinių įmonių įstatyme ir Statuso suteikimo apraše nurodytų sąlygų 6 mėnesius iš eilės, nes pagal nustatytą mechanizmą, minimą Valstybės kontrolės audito ataskaitoje, socialinė įmonė gali neatitikti Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje ir Statuso suteikimo aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų 5 mėnesius, po to atitiktų 1 mėnesį, o po to vėl gali neatitikti nustatytų kriterijų 5 mėnesius neprarasdama socialinės įmonės statuso.
Statuso suteikimo aprašo 21.5 papunktyje nustatyta, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo socialinės įmonės statusu ar vykdė nesąžiningą konkurenciją, ar netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas, ar nepateikė jų panaudojimo ataskaitos, ar kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad nei piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu, nei nesąžiningos konkurencijos sąvokos, nei šių veiksmų sudėties ar turinio elementai Statuso suteikimo apraše ar kitame teisės akte nėra apibrėžiami.
Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Statuso suteikimo aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kai pagal Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas pateikiantys prašymą darbuotojai, priklausantys Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Statuso suteikimo apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyto socialinėse įmonėse dirbančių asmenų minimalaus darbo valandų skaičiaus.
Šio straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad darbo įstatymų nustatyta tvarka tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas. Atkreipiame dėmesį, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta, kaip įvertinami asmens atlikto darbo rezultatai ir našumas ir kokias papildomas išlaidas dėl to patyrė konkreti įmonė ir kompensacija mokama neatsižvelgiant į tai, ar įmonė turėjo dėl to papildomų išlaidų ar ne.
Lentelė: Socialinių įmonių reglamentavimo pakeitimai 2020 metais
| Laikotarpis | Pakeitimas |
|---|---|
| Nuo 2020 m. sausio 1 d. | Sumažintos subsidijos neįgaliesiems, kuriems nustatytas vidutinis ir lengvas neįgalumo lygis. |
| Nuo 2020 m. liepos 1 d. | Nebesubsidijuojamas negalios neturinčių ilgalaikių bedarbių ir vyresnių nei 50 m. amžiaus asmenų darbas. |
| Nuo 2020 m. liepos 1 d. | Socialinėje įmonėje turės dirbti ne mažiau kaip 50 proc. neįgaliųjų. |
tags: #socialiniu #imoniu #neremtinu #veiklos #rusiu #sarasas