Kieto Kuro Kompensacija Už Šildymą: Sąlygos ir Kaip Ją Gauti

Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos, padengti išlaidas už šildymą. Kompensacija už šildymą yra valstybės teikiama finansinė parama gyventojams, kurie dėl mažesnių pajamų negali visiškai padengti didėjančių šildymo sąskaitų.

Ši priemonė padeda sumažinti finansinę naštą šaltuoju metų sezonu ir užtikrina, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gyventi šiltuose namuose. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.

Kas Laikoma Pajamomis?

Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.

Apmokestinamos Pajamos:

• Pajamos iš darbo santykių
• Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
• Pajamos iš turto pardavimo
• Dividendai
• Palūkanos
• Motinystės/tėystės išmokos
• Vaiko priežiūros išmokos
• Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas

Neapmokestinamos Pajamos:

• Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
• Draudimo išmokos
• Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
• Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
• Labdara
• Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
• Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
• Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
• Paveldėjimo būdu gautos pajamos
• Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
• Teismų priteistos sumos
• Stipendijos
• Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
• Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
• Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
• Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
• Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.

Kompensacijų Rūšys ir Kam Jos Teikiamos?

Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.

Taip pat skaitykite: Parama katilams

Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Socialinės Pašalpos Dydis:

• Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
• Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
• Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).

Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.

Šildymo ir Vandens Išlaidų Kompensacija

Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

• Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
• Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
• Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).

Taip pat skaitykite: Importo įtaka Lietuvos energetikai

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)

Taip pat skaitykite: Kas naujo kuro kompensacijose?

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur

116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur

Kaip Apskaičiuoti Vidutines Pajamas

Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Pajamų Apskaičiavimo Pagrindas

• Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus;
• Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į Pajamas, Skaičiuojant Vidutines Pajamas, Neįtraukiama:

• Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
• Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
• Socialinė pašalpa;
• Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
• Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
• Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Formulė Vidutinėms Pajamoms Apskaičiuoti

3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:

• Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
• Pensija: 400 Eur/mėn.
• Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.

Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:

Kokios Pajamos Įtraukiamos Į Kompensacijos Apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

• Su darbo santykiais susijusios pajamos;
• Autorinis atlyginimas;
• Pensijos;
• Dividendai;
• Palūkanos;
• Individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
• Pajamos iš žemės ūkio veiklos;
• Išmokos žemės ūkio veiklai;
• Piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• Stipendijos;
• Socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

• Išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
• Išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
• Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
• Turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
• Labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
• Gautos dovanų piniginės lėšos;
• Paveldėtos piniginės lėšos;
• Užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
• Valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
• Turto pardavimo pajamos;
• Turto nuomos pajamos;
• Loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Būsto Šildymo ir Vandens Kompensacijos Skaičiuoklė

Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:

Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:

Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.

Kokius Dokumentus Pateikti Šildymo Kompensacijai Gauti?

Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

• Asmens dokumentą
• Prašymą socialinei paramai gauti
• Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

Kur Kreiptis Kompensacijai Gauti?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.

Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą.

Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.

Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.

Pajamų Ir Turto Vertinimas

Kompensacija už šildymą skiriama tiems gyventojams, kurių pajamos ir turimas turtas neviršija nustatytų normatyvų. Vertinant prašymą, atsižvelgiama į visas šeimos narių gaunamas pajamas - darbo užmokestį, pensijas, pašalpas, stipendijas, nuomos ar kitas reguliarias pajamas. Taip pat vertinamas ir turimas turtas: nekilnojamasis (butai, namai, žemė), transporto priemonės, santaupos ar kitos vertybės.

Tam tikroms gyventojų grupėms taikomos palankesnės sąlygos. Pavyzdžiui, kompensaciją lengviau gauti pensininkams, vienišiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms ar žmonėms su negalia. Normatyvinį išlaidų dydį - kiek procentų nuo pajamų šeima turėtų skirti būsto išlaikymui.

Kreipimosi Būdai

Kreipiantis dėl kompensacijos už šildymą, galite pasirinkti vieną iš dviejų būdų: elektroniniu būdu arba tiesiogiai savivaldybėje.

Elektroniniai Būdai

Patogiausias būdas kreiptis dėl kompensacijos už šildymą - elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS, www.spis.lt). Prisijungus naudojant elektroninę bankininkystę ar kitą patvirtinimo priemonę, galima užpildyti prašymą, pateikti reikiamus duomenis apie šeimos sudėtį, pajamas ir turtą. SPIS sistema automatiškai apskaičiuoja, ar priklauso kompensacija, todėl gyventojui nereikia savarankiškai atlikti sudėtingų skaičiavimų.

Kreipimasis Savivaldybėje

Gyventojai, kurie neturi galimybių naudotis internetu ar elektroninėmis paslaugomis, gali kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių. Ten užpildomas popierinis prašymas, o specialistai padeda surinkti reikalingus dokumentus. Dažniausiai prašoma pateikti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, duomenis apie gaunamas pajamas, informaciją apie turimą turtą bei būstą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

1. Ar kompensacija skiriama automatiškai? Ne, kompensacija nėra skiriama automatiškai. Gyventojas turi pateikti prašymą elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba kreiptis į savivaldybę.
2. Ar kompensacija gali būti suteikiama atgaline data? Taip, dauguma savivaldybių leidžia prašyti kompensacijos už ankstesnius mėnesius, paprastai ne daugiau kaip už vienerius metus.
3. Ar kompensacija priklauso nuo šildymo būdo? Taip, kompensacija skiriama visiems oficialiai registruotiems šildymo būdams: centralizuotas šildymas, dujinė, kietojo kuro ar elektra.
4. Kaip sužinoti, kiek gausiu kompensacijos? Elektroniniu būdu pateikus prašymą per SPIS, sistema dažniausiai automatiškai apskaičiuoja preliminarų kompensacijos dydį.

Šilumos Siurbliai ir Kompensacijos

Vis daugiau gyventojų renkasi šilumos siurblius kaip efektyvų ir ekologišką būdą šildyti savo būstą. Šilumos siurblių naudojimas gali turėti įtakos kompensacijos už šildymą dydžiui, nes valstybės ir savivaldybių socialinės paramos sistemos dažnai vertina faktines šildymo sąnaudas.

Jei šilumos siurblys padeda sumažinti sąskaitas už energiją, kompensacija bus apskaičiuojama pagal realią patirtą išlaidų sumą, o ne pagal standartinį normatyvą, taikomą kitoms šildymo rūšims. Šilumos siurbliai oras-vanduo vis labiau populiarėja Lietuvoje - ne tik dėl efektyvumo ar ekologijos, bet ir dėl realios finansinės paskatos, kurią siūlo valstybė. Trumpai tariant - dėl klimato tikslų.

Oras-vanduo šilumos siurbliai yra aeroterminiai įrenginiai, kurie naudoja atsinaujinančią energiją (šilumą iš aplinkos oro). Kai įsigyjamas oras-vanduo šilumos siurblys, o dalį sumos padengia valstybė - investicija atsiperka kur kas greičiau. Tai reiškia, kad dalį šildymo kaštų per artimiausius kelis sezonus tiesiog išbrauksite.

Jei svarstote apie oras-vanduo šilumos siurblį, bet dvejojate dėl kainos - pasidomėti parama yra būtina. Gavus paramą, oras-vanduo sistema tampa ne tik šiuolaikiška, bet ir labai prieinama.

Mažesnes pajamas gaunantys klientai gali pasinaudoti galimybe kreiptis kompensacijos už būsto šildymo ir karšto vandens paslaugas. Teisę į kompensaciją nustato Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrius.

Svarbu:

• Jeigu jau pradėjote montuoti šilumos siurblį - paramos gali būti neįmanoma gauti. APVA skelbia paramos kvietimus periodiškai - dažniausiai vieną ar du kartus per metus. Reikia nuolat stebėti jų svetainę arba užsiprenumeruoti naujienas.
• Pradedami darbai iki paramos patvirtinimo. Tai dažniausia priežastis, kodėl prašymas atmetamas.
• Pateikiami netinkami dokumentai.
• Netinkamas įrenginys.
• Trūksta senų katilų nuotraukų arba įrodymų.

Bendrai gyvenančių asmenų / vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto (pvz. butas, žemės sklypas, akcijos, meno kūriniai ir kt.), vertė neviršija bendrai gyvenančių asmenų / vieno gyvenančio asmens turto vertės normatyvo.

• gauti senatvės / šalpos / neįgalumo pensiją (išskyrus 45-55 proc.
• moteris yra nėščia ir iki gimdymo liko ne daugiau kaip 70 k.

Kompensacija yra apskaičiuojama remiantis būsto ploto normatyvu asmeniui: 50 kv. m. vienam gyvenančiam asmeniui, 38 kv. m. pirmam bendrai gyv. asmeniui, 12 kv. m. - antram, 10 kv. m.

Jeigu asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl jo veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti buto savininkui 2024-2025 m. šildymo sezoną kompensacijos dydis bus mažinamas 50 proc.

tags: #kieto #kuro #kompensacija #uz #sildyma