Lietuvoje, siekiant mažinti aplinkos taršą ir skatinti efektyvesnį energijos vartojimą, gyventojams siūloma galimybė gauti kompensaciją už neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimą į efektyvesnius įrenginius. Ši priemonė įgyvendinama per Lietuvos energetikos agentūrą (LEA) ir finansuojama iš Europos Sąjungos fondų.
Projektas "Neefektyvių katilų keitimas"
Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“.
Jungtinio projekto tikslas: skatinti neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimą į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Remiama veikla
Remiama veikla: individulių neefektyviai biomasę, arba iškastinį kurą naudojančių katilų, arba šilumos gamybos įrenginių, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), nekilnojamo turto objektuose keitimas į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras.
Projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos decentralizuoto šilumos ir vėsumos sektoriaus dekarbonizacijos bei atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) ir energijos efektyvumo rodiklių gerinimo, skatinant Lietuvos gyventojus (namų ūkius) neefektyvius biomasę naudojančius ar iškastinį kurą naudojančius katilus keisti į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos.
Taip pat skaitykite: Pokyčių įtaka kintamoms išlaidoms
Lietuvoje yra virš 522 tūkst. vienetų individualių gyvenamųjų pastatų, kurie šilumos energiją gaminasi individualiai, tačiau seni, neefektyvūs ir taršūs individualūs šilumos gamybos įrenginiai blogina nacionalinius energetikos ir oro taršos rodiklius bei neužtikrina gyventojų efektyvaus ir optimalaus (mažesnio) patiriamų išlaidų dydžio šildymui.
Šiuo metu Lietuvos decentralizuotame namų ūkių segmente šilumos energijai gaminti naudojamų visų senų šilumos gamybos įrenginių taršos emisijos sukelia 232 mln. eurų dydžio metinę socialinę-ekonominę žalą Lietuvai (daugiausia dėl neefektyvių biokuro katilų ir iškastinio kuro katilų taršos).
Projekto įgyvendinimo laikotarpis ir biudžetas
- Jungtinio projekto įgyvendinimo laikotarpis: 70 mėnesių (2023-10-2029-08).
- Projektu siekiami rezultatai: iki 2029 m. gruodžio 31 d. 20 504 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
- Jungtinio projekto biudžetas: 120,2 mln.
Paramos sąlygos ir dydžiai
Didžiausia galima finansuoti (kompensuoti) išlaidų, patirtų neefektyviam ir taršiam katilui keisti, suma - ne daugiau kaip 50 proc. Kompensacijos (dotacijos) dydis, išmokamas gyventojui (namų ūkiui) priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo, jo galios (naudojama naujo šilumos gamybos įrenginio techniniuose dokumentuose nurodyta vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galia (kW)).
Gyventojui (namų ūkiui) skiriamos kompensacijos (dotacijos) dydis priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo ir jo vardinės šilumos atidavimo galios (Prated), nurodytos techniniuose dokumentuose. Didžiausia galima kompensacija sudaro iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros tyrime.
Katilų keitimo namų ūkiuose išlaidų fiksuotieji vieneto įkainiai 1 kW (dauginami iš konkretaus įrenginio techniniame pase nurodytos vardinio šilumos atidavimo (angl. Prated) galios (kW).
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje: maitinimosi išlaidų kompensacijos
Kiekvienas pareiškėjas, pakeitęs taršų šildymo katilą į efektyvesnį arba į šilumos siurblį, gali tikėtis iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti katilo keitimo išlaidų kompensacijos. Iki 50 proc. kompensacija skiriama ne už įsigytą naują katilą ar šilumos siurblį, bet apskaičiuojama priklausomai nuo naujo katilo ar šilumos siurblio galingumo, kuris nustatomas pagal 1 kW fiksuotą įkainį, padaugintą iš jūsų pasirinkto įrenginio galios, nurodytos techniniame pase.
T.y., fiksuoti katilo ar šilumos siurblio vieneto įkainiai dauginami iš konkretaus įrenginio techniniame pase nurodytos galios.
Pavyzdžiui, jei nusipirkote 10 kW galios oras vanduo šilumos siurblį su integruota karšto vandens talpa, fiksuotą įkainį - 733,28 Eur, dauginate iš 10, gaunate 7332,8 Eur, kuriuos daliname iš 2, kadangi skiriama iki 50 proc. kompensacija. Vadinasi, šiuo atveju, pakeitę seną katilą šilumos siurbliu oras vanduo, galite tikėtis apie 3666,4 Eur kompensacijos.
Kaip rodo ankstesnių metų praktika, vidutinės paramos sumos yra 3-4 tūkst. eurų.
SVARBU! Šiuo metu galiojančių kvietimų neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui nėra. Nauji kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami 2025 m. sausio 2 d.
Taip pat skaitykite: Automobilio išlaidų kompensacija
Nuo šiol kvietimai teikti paraiškas katilo keitimui bus skelbiami kiekvieno ketvirčio pirmąją darbo dieną ir truks tris mėnesius. Kitus kvietimus paramai gauti šiemet planuojama skelbti balandžio 1 d., liepos 1 d.
Dujinio šildymo įrengimas
Reikalavimai pareiškėjams
- Fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys NT objektą, jei jų valdomas objektas, namų ūkis nėra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.
- Kompensacija galima gauti tik už vieną viename namų ūkyje keičiamą šilumos gamybos įrenginį.
- Nekilnojamojo turto objektas, kuriame siekiama pakeisti neefektyvų biomasę naudojantį katilą arba iškastinį kurą naudojantį katilą į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas, turi priklausyti vienam iš šių pogrupių, kaip apibrėžta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas".
- Namo statyba teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užregistruota VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre 100 proc. nekilnojamojo daikto baigtumu, arba ne mažiau 80 proc. nekilnojamojo daikto baigtumu, jei statybą leidžiantis dokumentas - leidimas statyti naują statinį, kaip jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 1 punkto nuostatos, gautas iki 2020 m.
- Gali būti perkama ir montuojama tik nauja nenaudota šildymo įranga.
- Visais atvejais paraiškoje būtina nurodyti individualaus namo arba sodo namo, (NT objekto) adresą, kuriame keičiamas katilas.
Ribojimai
- Kompensacija arba parama nesuteikiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) registruotuose objektuose, kurie yra centralizuoto šildymo zonose ir kurių savininkai kieto kuro katilą nori keisti į kieto kuro katilą.
- Taip pat kompensacija negalės būti skirta tiems, kurie katilą bus pasikeitę iki 2023 metų liepos 26 d.
Paraiškų teikimo procesas
Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje reikia užpildyti elektroninę paraišką, kurioje būtina nurodyti unikalų NT objekto numerį.
Kaip nurodoma LEA svetainėje, valdininkai gali iš NT objekto savininko paprašyti papildomų duomenų: seno katilo foto nuotraukos, techninių parametrų ir pan.
Po kvietimo paskelbimo paraiškos bus priimamos ir vertinamos - patvirtinamos arba atmetamos, jei neatitiks reikalavimų.
Naujas šilumos gamybos įrenginys turi būti sumontuotas ir, tik jį įrengus, LEA teikiamas prašymas kartu su įrenginio įsigijimo ir sumontavimo sąskaita, jo technine specifikacija, įrengimo perdavimo-priėmimo aktu ir kitais privalomais dokumentais ne vėliau kaip per 18 mėn.
Šilumos siurblių pasirinkimas
Dažniausiai gyventojai renkasi šilumos siurblius oras-vanduo, nes jiems įrengti nereikia požeminio vamzdyno ar gręžinio.
Svarstant, ar verta įsirengti šilumos siurblį ir kokį, reiktų skaičiuoti ne kvadratinius metrus, kuriuos reikia šildyti, bet žinoti namo šilumos poreikį. Svarbiausias rodiklis turėtų būti metinės namo šilumos sąnaudos.
Renkantis šilumos siurblį reiktų orientuotis į metinį arba sezoninį šilumos siurblio koeficientą - vadinamąjį SCOP, kurį nurodo visi šilumos siurblių gamintojai: kuo jis aukštesnis, tuo daugiau pagamina šilumos su mažiausiomis elektros energijos sąnaudomis.
Namo šilumos poreikis priklauso nuo apšiltinimo, sandarumo, langų kokybės. Elektros energijos sąnaudos priklauso ir nuo elektrinių šilumos siurblio komponentų - kompresoriaus, garintuvo, ventiliatorių, jiems reikalinga elektra.
Modernūs šilumos siurbliai oras vanduo turi daug automatinių funkcijų. Jautrūs sensoriai reaguoja į aplinkos temperatūrą ir šildymo sistemos būklę bei parenka tokį šilumos siurblio režimą, kad vartotojui užtektų komforto, tačiau sąnaudos būtų kuo mažesnės.
Oras vanduo šilumos siurbliai būna Split tipo arba monoblokiniai. Tiek vieni, tiek kiti turi po du modulius - lauko ir vidaus.
Daugelis keičiančių senus katilus į mažiau taršią šildymo įrangą vis dar klaidingai įsitikinę, kad šilumos siurblys oras-vanduo tinka tik grindų šildymui ir netinka radiatorinei sistemai. Tai netiesa, naujausių technologijų šilumos siurbliai puikiai tinka ir radiatoriams.
Kvietimų etapai
Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų paramos skirstymo procesą, kvietimai teikti paraiškas skelbiami kiekvieno ketvirčio pirmąją darbo dieną.
2025 metais planuojami dar trys kvietimai paramai gauti: balandžio 1 d., liepos 1 d. ir spalio 1 d.
Iki 2029 metų kiekvieną ketvirtį bus skelbiami kvietimai paramai gauti keičiantiems taršius kieto kuro katilus, koklinę krosnį ar židinio orinę šildymo sistemą į šilumos siurblį ar efektyvesnį kieto kuro katilą.
2025 metų kvietimuose nauja yra tai, kad gali kreiptis ir tie gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d.
Parama toliau bus teikiama įsirengiant naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą.
Naujus šilumos įrenginius jau įsirengę gyventojai, pateikę paraišką, kartu gali pateikti ir mokėjimo prašymą bei dokumentus, įrodančius naujo įrenginio įsirengimą.
Gyventojai aktyviai naudojasi šia galimybe: kiekviename kvietimų etape apie 46-55 proc. paraiškas pateikusių gyventojų kartu pateikia mokėjimo prašymus.
Biokuras ir iškastinis kuras
Reikia žinoti, jog skirtingai traktuojami katilai naudojantys iškastinį kurą ir biomasės kurą. Iškastinis kuras - tai gamtinės dujos, dyzelinis krosnių kuras, akmens anglis, durpių briketai ir kt. Biomasės kuras - tai organinės medžiagos, įskaitant medieną, augalinės ar gyvūninės kilmės atliekas.
Kvietimai teikti paraiškas Vilniaus regione dėl biomasės katilų keitimo bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose dėl biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimo buvo sustabdyti, priimtose paraiškose pasiekus maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.
Pateikta daugiau kaip 2600 paraiškų (2025 metų sausio 15 d.
tags: #islaidu #kompensacija #uz #kuro #katilus