Motinos ir vaiko globos namai - tai vieta, kurioje glaudžiasi moterys, auginančios mažus vaikus. Dažnai jos čia atklysta dar besilaukdamos kūdikių, o sustiprėjusios ir atgavusios tikėjimą savo jėgomis, palieka šią prieglaudą.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namus 1996 metais įkūrė Vilniaus metropolitas arkivyskupas A. J. Bačkis. „Čia moterys padeda moterims“, - nejučia pagalvoji pravėręs Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namų duris tyliame sostinės Senamiesčio kieme. Kuklus, bet jaukiai sutvarkytas pastatas glaudžia devynias mamas ir dešimt jų atžalų.
Kas yra socialinė priežiūra?
Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose.
Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas yra paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas funkcijas.
Apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslauga yra namų aplinkos sąlygų ir reikalingų paslaugų suteikimas asmenims (šeimoms), kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Parama sunkumus patiriančioms šeimoms
Kaip veikia Motinos ir vaiko globos namai?
„Priimame moteris, o dažnai ir dar visai mergaičiukes, su ką tik gimusiais vaikeliais. Prieglaudos taisyklės tokios, kad šią vietą jos turi palikti, kai vaikas sulaukia pusantrų metukų, bet dažnai darome išimtis“, - pasakoja globos namų vadovė Vida Neverovič. „Paauginome ir ją, ir vaikelį, netrukus ji iškeliaus gyventi kitur“, - atskleidžia moteris.
„Kai kurie globos namai priima globotines ir su mažais vaikeliais, kitur nėra sąlygų auginti mažų vaikų, todėl jaunos mamos atvažiuoja gyventi čia arba yra atskiriamos nuo savo vaikų“, - pasakojo Motinos ir vaiko globos namų darbuotojos.
„Priglaudžiame tas mamas, kurios nebeturi kur kreiptis. Vienos susipyksta su vaikų tėvais, kitos - su savo giminaičiais… Esame priglaudę ir studenčių, kurios susilaukė vaikelių, bet neturėjo kur jų auginti, kartą pas mus gyveno moteris, prieš tai daugybę metų praleidusi garažuose“, - pasakojo globos namuose dirbančios moterys.
„Priimame tik su mažais vaikais, neturime daug vietos, todėl auginančioms vos gimusį vaiką ir paauglį stengiamės padėti kitaip, bet priglausti šiuose namuose negalime. Mamos čia gyvena po dvi viename kambaryje, ten pat stovi ir lovelės jų vaikams.
Ji prasitarė, kad šiuose namuose apsigyvena pačios įvairiausios mamos: kai kurios jų baigusios vos pradines mokyklas, sunkiai pritampa visuomenėje ir dar sunkiau skinasi gyvenimo kelią, kitos - baigusios aukštuosius mokslus, turinčios darbus, bet, nesėkmingai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, priverstos belstis į globos namų duris.
Taip pat skaitykite: Parama motinoms ir vaikams
„Taisyklės turi būti, ir jos gana griežtos, bet manome, kad mamoms - naudingos. Pasitaiko, kad jaunos merginos nemoka tvarkyti namų, gaminti maisto, nenori prisidėti prie bendros buities, net savo kambario nesusitvarko. Kartais būna ir konfliktų, bet daugiausia jie baigiasi taikos sutartimis. Tiesa, nutinka, kad mamos iš čia iškraustomos, bet tik tada, kai šiurkščiai pažeidžia taisykles, palieka vaikus be priežiūros.
„Myli jos savo vaikus labai. „Et, meilė čia labai svarbi, merginos, moterys svajoja apie meilę, kalba apie savo vaikų tėvus, ketina su jais gyventi, vos tik šie susiras darbą, išeis iš kalėjimo ar išsinuomos butą.
„Vos viena ar dvi moterys, išėjusios iš čia, toliau gyveno su savo vaikų tėvais. Daugelis mamų, „atsistojusios ant kojų“, gražiai gyvena, augina vaikus, susiranda kitus vyrus. Anot jų, čia pabuvusios mamos atsigauna, vėl ima tikėti savimi. „Atvyksta čia susigūžusios, apimtos nevilties, išduotos, bet pamažu atsiskleidžia, ima mokytis, svajoja apie darbą. Daug dirbame su jomis, kalbamės, drąsiname, mokome. Išejusios iš čia - grįžta aplankyti, pasidalyti naujais savo džiaugsmais ar rūpesčiais.
Motinos ir vaiko globos namuose pusmetį gyvenanti šešiolikmetė Deimantė sakė, kad čia jaučiasi laiminga. „Auginu 4 mėnesių sūnelį, atvažiavau iš Klaipėdos globos namų. Sužinojau, kad laukiuosi vaikelio tik ketvirtą nėštumo mėnesį, pasiūlė važiuoti gyventi čia. Pradžioje buvo nedrąsu, bet atvažiavusi supratau, kad blogai nebus“, - pasakojo mergina. Ji džiaugėsi, kad jos berniukas - ramus, o auginti jį labai lengva. „Maniau, bus sunkiau. Miegame kartu, jis labai linksmas vaikas“, - sūpuodama mažylį džiūgavo jaunutė mama. Ji prasitarė, kad Vilniuje jai labiausiai trūksta laisvės, kurios nestigo gyvenant Klaipėdoje. „Į globos namus leisdavo grįžti ir vėlai vakare, o čia - septintą jau turi būti namuose. Taisyklės griežtos, kartais - pernelyg“, - sakė mergina.
Aštuoniolikmetė Inesa į globos namus atvyko iš Varėnos. Pusantrų metų dukterį auginanti mergina gyveno su dukters tėvu, bet šiam ėmus smurtauti spurko į tėvų namus. „Susipykau su tėvais, jie priekaištavo, kad jauna susilaukiau vaiko, nesirūpinu savo ateitimi. Giminaičiai padėjo rasti šią vietą. Ji globos namuose dar tik porą mėnesių.
Taip pat skaitykite: Parama motinoms ir vaikams
Kauno kartų namai
Kauno kartų namuose socialinės priežiūros paslaugas motinos su vaikais arba besilaukiančios moterys gauna Pagalbos šeimai centre.
Kauno kartų namai - pirmoji institucija Lietuvoje, pradėjusi įgyvendinti motinystės įgūdžių ugdymo programą, kurios tikslas - teikti socialinės priežiūros paslaugas moterims, auginančioms vaikus, kad jos sugebėtų išsaugoti prigimtinę vaiko teisę augti šeimoje, formuoti jų motinystės įgūdžius bei padėti integruotis į visuomenę.
Laikino gyvenimo namuose šiuo metu gali gyventi 11 motinų su vaikais. Jos apsistoja atskiruose kambariuose, naudojasi bendromis higienos bei maisto ruošimo patalpomis su kitomis šeimomis.
Daugumai Kauno kartų namuose gyvenusių moterų, net ir gavusių pagalbą krizinėje situacijoje, be socialinio darbuotojo paramos sunku gyventi pagal keliamus visuomenės reikalavimus, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo vaiku. Todėl yra labai svarbu tęsti socialinį darbą ir pastiprinti/palaikyti moterį. Socialinis darbuotojas aplanko moteris namuose, konsultuoja vaiko priežiūros ar kt. motinai svarbiais klausimais.
Kauno kartų namų Išėjusių iš Kauno kartų namų šeimų palaikymo centre moterys gali pasitarti įvairiais klausimais, pasikonsultuoti dėl iškilusių problemų, pasidžiaugti savo pasiekimais, pasiguosti, kai užgriūna rūpesčių našta. Tiesiogiai su šeimomis Kauno kartų namuose dirba dvi socialinės darbuotojos ir dvi individualios priežiūros darbuotojos. Namuose nuolatos gyvena vienuolika moterų, kurios gali būti besilaukiančios, turėti vieną ar daugiau vaikų. Šeimų namai teikia šias paslaugas nuo 2014 m.
Mūsų mamos (išskirtinais atvejais tėčiai) - tai moterys, augusios valstybiniuose globos namuose, turinčios negalią, gaunančios mažas pajamas, teikiama pagalba šeimai. Tai moterys, kurioms gyvenime pasitaikė daug sunkumų ir jos stengiasi su jais susidoroti naudodamos tas žinias, kurias tuo metu turi. Tačiau iškilus krizei, kai esama situacija reikalauja permainų ir kitokio elgesio, Šeimų namai ir mūsų suburta bendruomenė yra vieta, kur šios moterys turi dar vieną galimybę pradėti gyventi kitaip. Joms suteikiama viltis, jos ugdomos, mokosi naujų įgūdžių, atsakomybės prisiėmimo, kitokio mąstymo. Šeimų namuose mamos/tėvai gyvena ir mokosi kartu su savo kūdikiais ir vaiku (-ais).
Jei nebūtų Šeimų namų, didžioji dauguma moterų/tėvų prarastų galimybę auginti savo vaikus ir būtų nuo jų atskirtos. Dirbame vardan to, kuo tikime - vardan šeimos. Siekiame išlaikyti ją drauge, stiprinti mamos/tėvo ir vaiko ryšį, padėti mamoms, tėvams tuomet, kai joms sunkiausia - krizėse. Mūsų šūkis „Globokime vaikus padedami šeimai“. Mūsų visuomenė - ir Jūs, ir mes, ir jos ir visi kiti. Užmerkdami akis prieš tuos, kuriems šiuo metu reikia pagalbos, problemų neišspręsime.
Vienu metu galime apgyvendinti iki 13 moterų/tėvų su kūdikiais ir / arba vaiku (-ais). Mamoms/tėvams su vaiku (-ais) skirtas visas pastato antras aukštas: motinai/tėvui su vaiku/ vaikais suteikiamas atskiras miegamasis. Šeimas aprūpiname būtiniausiais buities, higienos reikmenimis, taip pat gaunamu iš “Maisto banko” vienos dienos maistu, esant poreikiui ir vaistais. Maisto gaminimui įrengtos dvi virtuvės, WC, dušai, skalbykla, poilsio zonos, koplytėlė, aktų salė, lauko terasos kurioje sudaryta saugi aplinka mamyčių vaikams žaisti.
Budintys globėjai: klaipėdietės istorija
Šeimyniniai namai
Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.
Šeiminiuose namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą ir jį planuoti.
Šeiminiuose namuose gali gyventi ne daugiau kaip 8 vaikai, įprastai kambaryje įsikuria 2 vaikai, dažnai - biologiniai broliai ar seserys.
Kartu su vaiku aptariama jo dienotvarkė: kėlimasis, maisto gaminimas, ėjimas į mokyklą, būrelius, pamokų ruoša, laisvalaikis, šventės, rūpesčiai ar džiaugsmai.
Vaikai mokosi savarankiškumo: maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys ar kiti daiktai, perkami į parduotuvę einant drauge su vaiku, atsižvelgiant į jo pageidavimus, o vyresni vaikai, įvertinus jų brandą, gali apsipirkti patys.
Teisiniai pagrindai
Veiklą reglamentuojantys dokumentai:
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas 2006 m. sausio 19 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymas Nr. A1-93 ,,Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo” (Žin., 2006, Nr. 43-1570; 2010, Nr.
- Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 28 d. Nr.