Socialinio darbuotojo pagalba vaikui

Smurtas prieš vaikus - tai viena skaudžiausių ir ilgalaikių pasekmių turinčių patirčių. Nesvarbu, ar tai fizinis, emocinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra - kiekviena smurto forma palieka gilų pėdsaką vaiko psichikoje, pasaulio suvokime ir santykiuose su aplinkiniais. Tačiau tyrimai ir praktinė patirtis rodo: tinkamai suteikta pagalba gali padėti vaikui ne tik išgyti, bet ir augti stipresniu, saugesniu, pasitikinčiu savimi žmogumi.

Kodėl pagalba būtina?

Vaikas, patyręs smurtą, dažnai jaučiasi kaltas, gėdijasi, bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus. Be tinkamos pagalbos jis gali ilgai kentėti nuo nerimo, depresijos, elgesio sutrikimų, sunkumų mokykloje ar socialiniuose santykiuose. Nesprendžiami išgyvenimai gali peraugti į priklausomybes, savęs žalojimą ar net savižudybės riziką.

Svarbu suprasti: smurtas prieš vaiką nėra vienkartinis įvykis. Tai patirtis, kuri veikia visą jo raidą - mąstymą, emocinę savijautą, net fizinę sveikatą.

Pagalbos formos:

• Emocinė ir psichologinė parama. Specializuota psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra viena svarbiausių grandžių.
• Parama artimiesiems. Pagalbą vaikui būtina derinti su jo globėjų ar šeimos narių palaikymu.
• Saugi aplinka. Svarbu sukurti erdvę, kurioje vaikas jaustųsi saugus, išklausytas, priimtas. Tai gali būti ne tik namai ar mokykla, bet ir specializuoti centrai, dienos centrai ar krizių įveikimo tarnybos.

Pagalbos nauda - ilgalaikė ir gyvybiškai svarbi

Pagalba smurtą patyrusiam vaikui keičia gyvenimą. Ji padeda atkurti saugumo jausmą, įveikti baimę, išsiugdyti pasitikėjimą, stiprinti emocinį atsparumą. Šviesti visuomenę - kalbėti apie smurtą, skatinti smurto prevenciją ir pagalbos galimybių plėtrą.

Socialinio darbuotojo vaidmuo krizinėse situacijose

Baigiamojo darbo tema - „Socialinio darbuotojo pagalba šeimai, vaikui patekus į krizių centrą“. Darbe keltas tikslas ištirti krizių centro socialinio darbuotojo pagalbos galimybes šeimai, trumpalaikės socialinės vaiko globos atveju.

Taip pat skaitykite: Efektyvios strategijos dirbant su agresyviais vaikais

Tikslas įgyvendintas tokiais uţdaviniais:

1. Išanalizuoti teorinius vaiko globos organizavimo proceso aspektus;
2. Išnagrinėti socialinio darbuotojo veiklos krizių centre dilemas, pagalbą vaikui X krizių centro atveju;
3. Atskleisti darbo su šeima ir vaiku krizinėje šeimai situacijoje reikšmę socialinių darbuotojų poţiūriu;
4. Atlikti socialinio darbuotojo patiriamų iššūkių siekiant įgalinti šeimą susigrąţinti vaiką, analizę.

Empiriniame tyrime dalyvavo 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, kurių vaikai pateko į krizių centrą. Interviu metodu surinktų duomenų nagrinėjimui pasitelktas turinio analizės metodas. Svarbūs pagalbos, teikiamos vaikui, šeimai patekus į krizių centrą reikšmę, svarbą stiprinantys aspektai yra pasitikėjimu grįstu ryšio su vaiku kūrimas, vaiko išklausymas, vaiko saugumo uţtikrinimas, pagalbos tikslingumas, vaiko drąsos skatinimas.

Socialiniams darbuotojams, dirbantiems krizių centruose, kyla įvairaus spektro iššūkių, siekiant įgalinti šeimą susigrąţinti vaiką. Ir nors bendradarbiavimo su tėvais, kitomis procese dalyvaujančiomis institucijomis svarba nekelia abejonių, kartais tėvams ar institucijoms pristinga noro ir pastangų.

Socialinio darbuotojo pagalba skyrybų metu

Skyrybos - vienas sudėtingiausių šeimos gyvenimo etapų, paliečiantis ne tik sutuoktinius, bet ir jų vaikus. Šiuo laikotarpiu vaikai dažnai patiria emocinį nesaugumą, stresą, kaltės jausmą ar baimę dėl ateities. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį padėdamas šeimai įveikti skyrybų sukeltus sunkumus ir užtikrinti vaiko gerovę.

Skyrybų procesas šeimai dažnai tampa sudėtingu išbandymu, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Vaikai tėvų skyrybas dažnai išgyvena kaip rimtą emocinę krizę.

Šį laikotarpį lydi nerimas, kaltės jausmas, baimė būti paliktiems ar viltis, kad tėvai vėl susitaikys. Tokios emocijos neretai pasireiškia elgesio pokyčiais: padidėjusiu agresyvumu, užsisklendimu, regresija, miego ar apetito sutrikimais, prastesniais mokymosi rezultatais. Ypač pažeidžiami yra mažamečiai vaikai, kurie dėl dar nepakankamai išvystyto mąstymo dažnai linkę kaltinti save dėl tėvų sprendimų.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią žalą vaikui daro ne pats skyrybų faktas, o nuolatinis tėvų konfliktas. Mažamečiai vaikai skyrybas išgyvena ypač jautriai, nes būtent šiame raidos etape formuojasi pasitikėjimas pasauliu, autonomija ir saugumo jausmas. Emocinis chaosas, neaiškumas ar tėvų atitolimas gali sutrikdyti šiuos procesus, o neigiamos pasekmės kartais išryškėja tik po daugelio metų.

Lojalumo kova ar vieno iš tėvų menkinimas kito akivaizdoje silpnina vaiko emocinį saugumą ir pasitikėjimą aplinka. Ilgainiui tai gali turėti ilgalaikių pasekmių: padidėjusį nerimą, žemą savivertę, sunkumus kuriant artimus santykius, o kai kuriais atvejais - ir sveikatos problemas, susijusias su ilgalaikiu stresu. Tokiose situacijose itin svarbus tampa atvejo vadybos procesas, kurį taiko socialiniai darbuotojai siekdami užtikrinti koordinuotą, nuoseklią ir į vaiko interesus orientuotą pagalbą.

Pagrindinės socialinio darbuotojo pagalbos galimybės:

• Socialinis darbuotojas teikia emocinę paramą vaikui, padeda jam saugioje aplinkoje išreikšti jausmus, susijusius su tėvų skyrybomis, ir padeda suprasti vykstančius pokyčius.
• Siekiama stiprinti vaiko saugumo jausmą, palaikyti kasdienę rutiną ir stabilumą.
• Socialinis darbuotojas konsultuoja tėvus apie skyrybų poveikį vaikų psichologinei būklei, skatina atsakingą ir bendradarbiaujančią tėvystę.
• Socialinis darbuotojas padeda tėvams rasti konstruktyvius sprendimus, mažinti įtampą ir susitarti vaiko labui.

Akivaizdu, jog socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas tarp vaiko ir tėvų, kaip konsultantas bei pagalbos organizatorius. Socialinio darbuotojo pagalba skyrybų metu yra itin reikšminga siekiant apsaugoti vaiko emocinę gerovę ir užtikrinti, jog net ir pasikeitus šeimos struktūrai vaikas jaustųsi saugus, išklausytas ir palaikomas.

Naujas požiūris į vaiko gerovę

Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. Įstatymo dėmesio centre yra kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais.

Pažvelgus plačiau, į šį sudėtingą procesą, padedantį vaikui tapti suaugusiu, daugiau ar mažiau yra įtraukti kiti asmenys - tai ir giminaičiai, mokytojai, globėjai bei kiti asmenys, turintys kontaktą su vaiku. Vaiko auginimas turi tam tikrus standartus/taisykles, tačiau tuo pačiu metu tai labai individualus procesas, susijęs su vaiko galimybėmis, jo/jos gyvenimo aplinkybėmis ir jo/jos patirtimi jį/ją supančiame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Kai šis procesas rimtai sutrinka Įstatymas apibūdina procesus, kurie turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus. Jog Įstatymas būtų įgyvendintas buvo sukurtos naujos funkcijos, tokios kaip mobilios komandos, atvejo vadybininkai. Įvardinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau - TBK) funkcijos pagalbos procese vaikui ir šeimai.

Vaikų globos galimybės buvo praplėstos. Įteisintas ir suaktyvintas tarpusavio bendradarbiavimas ir konsultacijos. Iš tikrųjų į pagalbos procesą gali būti įtrauktos visos organizacijos, kurios yra susijusios su vaikų ir jaunimo priežiūra, tai ir mokykla, sveikatos priežiūros įstaigos, dienos centai, bendruomeniniai vaikų globos namai, savarankiškumo/ lydimieji būstai, policija.

Praktiniai pavyzdžiai

Toliau pateikiami pavyzdžiai iliustruoja socialinių darbuotojų ir atvejų vadybininkų darbą su įvairiomis šeimomis ir vaikais.

Pavyzdys 1: Pagalba šeimai, kurioje mama turi alkoholio priklausomybę

Šeimą sudaro mama, jos partneris ir paauglys sūnus. Mama turi alkoholio priklausomybės problemą. Šeimos gyvenimo sąlygos yra skurdžios ir jų gyvenamoji vieta nutolusi nuo miesto ir dėl šios priežasties jiems sudėtinga pasinaudoti socialinėmis paslaugomis. Moteris nedirba ar dirba tik atsitiktinius darbus, kadangi alkoholio vartojimas turi didelį poveikį jai.

Po pokalbio su šeimos socialine darbuotoja, siekiant padėti spręsti iškilusias problemas, sutarėme pradėti atvejo vadybos procesą, kadangi norėjome įtraukti daugiau jos aplinkos žmonių. Jos brolį ir partnerį pakvietė į susitikimą. Klientė atvyko į susitikimą ir aiškiai matėsi, jog yra vartojusi alkoholio. Moteris buvo emocionali ir susitikimas nevyko sklandžiai. Ji atsisakė visos jai siūlomos pagalbos ir staiga išbėgo iš susitikimo.

Mes nusprendėme nesukelti didesnio streso ir suteikti mamai daugiau laiko. Sutarėme, kad moteris du mėnesius galės pagalvoti dėl reabilitacijos. Atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja sudarė pirmąjį pagalbos šeimai planą, kurio pagrindiniai tikslai buvo užmegzti kontaktą su kliente ir motyvuoti ją priimti pagalbą dėl priklausomybės.

Pirmasis susitikimas nebuvo labai sėkmingas. Laimei nesėkmingas susitikimas neužblokavo nei atvejo vadybininkės, nei socialinės darbuotojos ieškoti būdų, kaip įveikti problemas. Vietoj to, jog kaltintų moterį, atvejo vadybininkė kartu su socialine darbuotoja buvo atviros situacijos analizei.

Pavyzdys 2: Realistiškas pagalbos šeimai plano sudarymas

Praėjus atvejo vadybos posėdžiui socialinis darbuotojas gauna pagalbos šeimai planą, kuriame yra nemažai uždavinių klientui ir socialiniam darbuotojui, siekiantiems, kad šeimoje įvyktų pokyčiai. Pasiekti pokyčių duodamas įvairus terminas nuo mėnesio iki pusės metų ar ilgiau.

Dirbant ir vykdant daugybę užduočių yra sudėtinga pastebėti teigiamus pokyčius dėl paprastos žmogiškos priežasties, mūsų klientai nėra laisvi 24 valandas per parą ir tik užsigeidus, negali ateiti pas socialinį darbuotoją konsultacijai. Ir planuojant vizitus pas socialinį darbuotoją ar socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje (nepamirškime, kad socialinis darbuotojas dirba su 15 šeimų) mėnesio ar dviejų eigoje sudėtinga pastebėti teigiamų pokyčių, nes šeima pagal planą vykdo dar 4-5 užduotis pvz. Lanko psichologą, tėvystės įgūdžių programą, planuoja su vaikais vizitus pas gydytojus ir pan.

Taigi užduotys žingsnis po žingsnio šeimai ir socialiniam darbuotojui gali būti veiksmingesnės. Kalba eina apie pagalbos šeimai plano sudarymą su konkrečia viena-dvejomis užduotimis klientui ir socialiniam darbuotojui.

Pavyzdys 3: Darbas su šeima be atvejo vadybos dėl itin jautrios situacijos

Spalio mėnesį gavau naują šeimą. Trumpai aprašysiu situaciją. X šeima nebuvo iki to žinoma mūsų centrui su ja nebuvo dirbamas socialinis darbas, paslaugos nebuvo teikiamos. Informaciją apie šeimą gavome iš TBK, kartu gavome ir rekomendacijas iš „Užuovėjos“ (red. pastaba vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos centras). Minėtoje X šeimoje nepilnametė patyrė seksualinę prievartą ir smurtą.

Pagal dabartinę darbo su šeimomis tvarką šeimai turėtų būti organizuojama atvejo vadyba, tačiau mano vadovai paskyrė man dirbti su šeima be vadybos ir įvertinti paslaugų poreikį. Labai džiaugiausi šiuo sprendimu, dėl to, kad problema dėl kurios su šeima buvo pradėtas socialinis darbas labai jautri.

Aplankius šeimą iš karto buvo aišku, kad jiems sunku kalbėti apie įvykusį patyrimą, jie labai užsidarę savyje, jautėsi nepasitikėjimas, nenoras kalbėti apie šią problemą „garsiai“. Šiuo atveju šeimos nariai prašė tik psichologinės pagalbos mergaitei.

Jeigu šeimai būtų pradėta atvejo vadyba į procesą automatiškai būtų įtraukti ir kiti asmenys/dalyviai ir šeimai galimai būtų dar sunkiau atsiskleisti ir priimti pagalbą. Vertinant šios šeimos situacija smagu, kad vadovai leido su šeima dirbti be atvejo vadybos. Visų pirma dėl to kad problema labai intymi ir jautri, šeimai reikia laiko susivokti ir priimti pagalbą, socialiniam darbuotojui reikia laiko užmegzti ryšį, labiau pažinti šeimą, įvertinti realią situaciją ir apgalvoti galimos pagalbos variantus.

Pavyzdys 4: Atvejo vadybos procesas šeimos skyrybų atveju

Gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad šeimoje augančio vaiko atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis. Pradėjus teikti paslaugas, atvejo vadybininkas drauge su socialiniu darbuotoju vyko susipažinti su motina ir vaiku. Pirmiausiai buvo pristatytas atvejo vadybos procesas, specialistai, paslaugų spektras ir kokie bus tolimesni veiksmai.

Šio apsilankymo metu buvo surinkta pagrindinė informacija apie šeimą, jos artimą aplinką, kitas įstaigas, kurios teikia paslaugas. Drauge su paslaugų gavėja identifikuotos pagrindinės problemos, galimi keistini dalykai ir numatyti problemų sprendimo būdai naudojantis paslaugomis.

tags: #socialinio #darbuotojo #pagalba #vaikui