Šiandien norime padėkoti Šv. Roko Slaugos klinikos II A slaugos skyriaus personalui, slaugytojoms ir gydytojai E. Radišauskienei už mamos Onos E. B. priežiūrą ir slaugymą. Dėkojame už Jūsų sunkų nepriekaištingą darbą, už Jūsų gerumą, kantrybę ir rūpestį slaugant mūsų artimuosius. Už nuoširdų rūpestį mūsų Mamyte Janina M. norime padėkoti šv. Roko slaugos klinikos darbuotojams.
Pastaraisiais metais pastebima pagyvenusio amžiaus žmonių didėjimo tendencija. Europos Komisijos duomenimis gyventojų senėjimas - vienas didžiausių Europos visuomenės socialinių ir ekonominių XXI amžiaus uždavinių.
Artimiesiems buvo patarta skambinti kitą dieną, kai bus aišku, kokiame skyriuje senolė toliau bus gydoma. Anot anūkės, jau pirmosios dienos vakarą jie paskambino į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, bet ten jokios informacijos apie močiutės būklę suteikti negalėjo, tik patvirtino, kad tokia pacientė atvežta. Kitą rytą E. Milkintienė sužinojo, kad senolė paguldyta į Pirmąjį vidaus ligų skyrių, bet vėliau dėl kažkokių priežasčių perkelta į Antrąjį. Nuo tada, pasak Ernestos, ir prasidėjo nesibaigianti ignoravimo karuselė.
Nurodytu skyriaus telefonu paskambinusi E. Milkintienė iš slaugytojos sužinojo, kad močiutės gydytoja - pati skyriaus vedėja. Ligoninės atstovų teigimu, šiuo metu į ligoninę patekęs žmogus turi tam tikrą laiką praleisti karantininiame korpuse, kol paimamas tyrimas COVID-19 infekcijai nustatyti ir sulaukiama atsakymo. E. Milkintienės teigimu, Panevėžyje gyvenusi močiutė jau nuo sausio pabaigos dėl sveikatos bėdų gulėjo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Baigiantis slaugos laikui, šeima planavo močiutę parsivežti į namus. „Apie slaugos ligoninę galiu atsiliepti tik gerai. Kai prasidėjo karantinas ir buvo uždraustas ligonių lankymas, kasdien sulaukdavome žinių apie močiutės sveikatą, pasakodavo, kokie vaistai jai skiriami, kaip jaučiasi ir net ką kalba. Visada buvo palaikomas glaudus ryšys su gydytojais“, - pamena E. Senolę perkėlus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, prasidėjo artimųjų vargai.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Per karantiną močiutę į ligoninę paguldžiusi Ernesta Milkintienė suskaičiavo per dieną gydytojai skambinusi 40 kartų, bet jos balso taip ir neišgirdo. Per visą savaitę jai taip ir nepasisekė pasikalbėti apie močiutės sveikatą. Ligoninės atstovai teigia ir patys neturintys paaiškinimo, kas nutiko.
Artimųjų Bandymai Susisiekti
„Pirmą dieną skambinau beveik keturiasdešimt kartų - niekas nekėlė telefono ragelio. Vėl skambinau sesutėms, šios patikino, kad močiutės būklė stabili, ji miega. Po tokių žodžių nusiraminau, bet norėjosi ir daugiau sužinoti apie pačią ligą ir močiutės sveikatą. Slaugytoja pasiūlė skambinti vedėjai, sakė, kad ji ką tik grįžo į savo kabinetą. Skambinau, bet ir vėl - tyla. Pasitikrinau telefono numerį, gal suklydau besirašydama, bet jis buvo teisingas. Man sakė, kad gydytoja kabinete, o telefono ragelio nekelia. Gal ligoninėje iš aukščiau nurodyta, kad ne tik lankyti per karantiną negalima, bet ir telefonais gydytojams bendrauti“, - negali atsistebėti E.
Kitą dieną jos vėl laukė ta pati situacija: keliasdešimt skambučių - ir jokios reakcijos. E. „Patikino, kad tikrai paskambins, bet vedėjos skambučio taip ir nesulaukėme nei kitą, nei dar kitą dieną. Svarsčiau skambinti net ligoninės direktoriui, bet kažkaip susivaldžiau - jei slaugytojos tikina, kad viskas gerai, gal be reikalo taip jaudinamės? Skambučio iš Panevėžio ligoninės moteris sulaukusi tik gegužės 2-ąją. Tik skambino ne skyriaus vedėja, o budintis gydytojas. Jis ir pranešė, kad močiutė mirė ir artimieji turintys pasiimti kūną. Po šios žinios E. Milkintienę ištiko šokas - stabilios būklės, anot sesučių, močiutė jau kelias dienas merdėjo.
„Sunku patikėti, kad kelias dienas močiutė merdėjo, iš pradžių nebesiorientavo aplinkoje, o paskui paniro į komą. Bet niekas nesiteikė mums apie tai pranešti. Kodėl? Dėl didelio darbo krūvio? Juk dabar ligoninės pustuštės, gydytojai tikrai nedirba tokiu krūviu, kad negalėtų skirti kelių minučių pokalbiui telefonu. Ar čia koronavirusas kaltas?“- pasipiktinimo neslėpė E. Jos teigimu, išties liūdna, kad senas žmogus yra savotiškai nurašomas.
„Vienos giminaitės močiutė taip pat guli Panevėžio ligoninėje, tik kitame skyriuje. Ji labai nusistebėjo tokiu elgesiu, nes pati kasdien gali paskambinti, pasidomėti artimo žmogaus savijauta. Esu nustebinta, kodėl taip nutiko mums. Suprantu, kad močiutės gal ir nebūtų pavykę išgydyti, bet kur elementarus žmogiškumas? Nesinori, kad tokios istorijos toliau kartotųsi“, - neigiamos patirties Panevėžio ligoninėje dar ilgai negalės pamiršti E.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Ligoninės Atsakymas
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis teigė, jog belieka tik apgailestauti, kad įvyko toks nesusikalbėjimas. Jo tvirtinimu, artimųjų pasakojime yra nesutapimų. „Ši pacientė negalėjo būti gydoma Vidaus ligų skyriuje. Šiuo metu, jeigu žmogus patenka į ligoninę, jis turi tam tikrą laiką praleisti karantininiame korpuse, kol paimamas tyrimas COVID-19 infekcijai nustatyti ir sulaukiama atsakymo. Tuomet sprendžiama, į kokį skyrių reikia guldyti pacientą. Tokia procedūra dabar yra visose stacionarinėse gydymo įstaigose“, - paaiškino V.
Pasak V. Riaubiškio, pacientei, turėjusiai gretutinių ligų, sutriko ir inkstų veikla, tad tikėtina, anot atstovo spaudai, jog ji būtų buvusi guldoma į Hemodializės-nefrologijos skyrių, kuris specializuojasi būtent inkstų ligų gydyme. „Testo atsakymų tenka laukti iki savaitės. Šito proceso ligoninė negali paspartinti. Reikia suprasti, kad šiame skyriuje medicinos personalo bendravimas su pacientais yra minimalus. Jeigu žmogus pats kalba, prireikus pagalbos, medikus jis gali išsikviesti telefonu. Kodėl pacientės artimieji visą savaitę negalėjo susisiekti su gydančiu gydytoju, anot V. Riaubiškio, ir jiems yra mįslė.
„Sunku pasakyti, kodėl įvyko toks nesusikalbėjimas. Nenoriu teisintis, bet ir negaliu atsakyti, kodėl nepavyko artimiesiems susisiekti su gydytoju. Pats gydytojas R. Tumas tvirtino nesulaukęs jokio prašymo iš slaugytojų, kad kažkam reikėtų paskambinti. Mūsų gydytojai taip pat žmonės, supranta, kad tokiems dalykams išlindus į paviršių būna nemalonu. Belieka tik apgailestauti dėl tokio nesusikalbėjimo“, - sakė V.
Mirusiosios artimieji dar kartą patyrė šoką išgirdę, kad močiutė buvo gydoma karantininiame korpuse. Mat jie patys nuvežė į ligoninę reikalingus daiktus bei slaugos priemonių.
Kitos Istorijos ir Atsiliepimai
Rasa (vardas redakcijai žinomas) pasakojo, kad jos tėtis jau kurį laiką savimi pasirūpinti nebegalėjo - jį prižiūrėjo jo žmona. Kovo 22 dieną vyrui sutriko kvėpavimo ir širdies ritmas, jis pradėjo mėlti, todėl iškviesta greitoji vyrą išvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Moteris sakė tikėjusi, kad ligoninės personalas prižiūrės savimi pasirūpinti negalinčiu vyru, tačiau vyro anūkė Kristina (vardas redakcijai žinomas) teigė, kad tėtis iš ligoninės buvo paleistas blogesnės būklės, nei prieš į ją patekęs. Moterys pasakojo, kad vyras savaitę buvo gydomas nuo plaučių uždegimo. Peršvietus plaučius ir įsitikinus, kad jis sveikas, vyras buvo perkeltas į slaugos namus.
Vis dėlto ji stebėjosi, kodėl nuo plaučių uždegimo pasveikusio vyro mirties liudijime tiesiogine mirties priežastimi įrašyta abipusė hipostatinė pneumonija, ir sakė, kad mano, jog mirties priežastis yra kita. „Dėl šių tuo metu dirbusio personalo klaidų ir nepriežiūros mano diedukas mirė iš bado kovo 31 dienos rytą slaugos namuose, atsikankinęs vizito ligoninėje metu, išėjo iš šio neteisingo pasaulio. Dieduko mirties priežastis įrašyta kaip abipusė hipostatinė pneumonija, bet juk jį išleido iš ligoninės peršvietę plaučius“, - pasakojo Kristina.
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė pateikė raštišką atsakymą ir su kaltinimais nesutinka. „Paaiškiname, kad pacientas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo gydytas 2021 metų kovo 22-30 dienomis, jis buvo atvežtas GMP transportu. Pacientas buvo negebantis savarankiškai tenkinti poreikių (pats nevalgė, naudojo sauskelnes, turėjo daug lėtinių ligų, taip pat ir pragulų), nekalbantis. Vertinant paciento būklę, buvo nustatytas karščiavimas, dusulys, beprasidedantis plaučių uždegimas.
„Vertinant medicininėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, atliktus laboratorinius ir diagnostinius tyrimus, reguliarias gydytojų apžiūras, skirtą ir pagal būklę koreguotą gydymą, slaugos paslaugų duomenis, neturime pagrindo teigti, kad ligoninėje Pacientas nebuvo tinkamai gydytas ir /ar slaugytas. Apibendrinant manytume, kad Skaitytoja, perpasakodama kitų asmenų išsakytas mintis, klaidina Jus ir skleidžia šmeižikiškas nuomones apie ligoninę“, - rašoma atsakyme.
Noriu padėkoti Nervų skyriaus visam personolui už gydymą ir priežiūrą. Ir linkiu gražių švenčių. Gruodžio mėn. man buvo atlikta ginekologinė operacija. Operavo gydytoja Akvilė Opolskienė. Esu labai dėkinga gydytojai už rūpestingą priežiūrą, išklausymą, visos būtinos informacijos suteikimą. Tikrai dirba profesionalūs gydytojai ir kiti darbuotojai.
Dėkoju už Jūsų sunkų nepriekaištingą darbą, už Jūsų gerumą, kantrybę ir rūpestį slaugant mūsų artimuosius.Ačiū jums labai už šiltą ir profesionalų priėmimą. Geriausi atsiliepimai. Noriu padėkoti Šv. Roko Slaugos klinikos II A slaugos skyriaus personalui, slaugytojoms ir gydytojai E. Radišauskienei už mamos Onos E. B. priežiūrą ir slaugymą.
Visas nurodytas medicininis personalas elgėsi ne tik operatyviai ir profesionaliai, bet ir dėmesingai bei rūpestingai. Buvo greitai paskirti ir atlikti visi reikalingi tyrimai, nustatyta problema, suteikta pagalba bei išsami konsultacija ir rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų ir gydymo. Esame labai dėkingi visai Skubios medicinos skyriaus komandai. Norime nuoširdžiai padėkoti 1-ojo vidaus ligų skyriaus gydytojai Getautei Matiekutei, bei visam personalui už kokybišką gydymą, gerą priežiūrą, bei malonų bendravimą gydant mūsų garbaus amžiaus močiūtę Genovaitę Pamakštienę.
Nuoširdžiai dėkoju Antakalnio ligoninės skubios medicinos pagalbos tarnybai, Pilvo chirurgijos skyriaus daktarams, personalui už pagalbą. Žolinių švenčių dieną buvau priimtas ir man suteikė pagalbą, buvau išoperuotas. Jaučiuosi puikiai ir esu pilnas optimizmo. Nuoširdžiai dėkoju Laboratorinės medicinos centro Laboratorinių tyrimų skyriaus poskyrio (Antakalnio g. 124) specialistams už tai kad nelikote abejingi ir paskambinote man asmeniškai, pranešdami apie nerimą keliančius kraujo tyrimo rezultatus. Jūsų rūpestingumas, žmogiškas dėmesys ir skubus reagavimas padėjo laiku kreiptis į medikus - tai, tikiu, turėjo labai svarbią reikšmę mano sveikatai.
Labai norėčiau padėkoti visam Urologijos skyriaus personalui. Pakliūvau į jūsų ligoninę dėl inkstų akmenligės, teko pragulėti praktiškai vasarą ir patirti net penkias operacijas. Nuoširdžią padėką reiškiu gydytojui Žydriui Karveliui, kuris man pirmą kartą atvykus į priėmimą, nusprendė, jog operuoti ir gydyti reikia nedelsiant. Visą gydymosi laikotarpį jis tinkamai prižiūrėjo, stebėjo mano sveikatos būklę ir padėjo sveikti. Taip pat dėkoju skyriaus vedėjui Arūnui Jaškevičiui, kuris visada konsultuodavo ir rūpinosi manimi.
Kauno klinikos dukters, kuri turi teisę globoti savo mamą kaip specialių poreikių turintį žmogų, jos aplankyti dėl tvarkos, susijusios su koronavirusu, neįleido. Patarė kas dvi valandas skambinti ir susisiekti su gydytojais, kol jai bus atliekami tyrimai. Skambinome tą dieną gal 10 kartų, tačiau susisiekti buvo sunku, diagnozės su kiekvienu skambučiu vis keitėsi, apie konkrečią paciento būklę nebuvo daug kalbama, juolab kad atsiliepdavo vis kiti medikai. Galiausiai į pavakarę atsiliepęs rezidentas pranešė, kad ją ištiko infarktas, būklė bloga, liepė vėl paskambinti po 2 val.
Tuomet sužinojome, kad ji pervežtą į kitą ligoninę. Daktaras su mumis bendravo nenoriai, neadekvačiai ir vulgariai, o mes juk buvome labai susirūpinę. Puolėm skambinti visoms Kaune esančioms ligoninėms, tačiau močiutės niekur nebuvo. Laimė, kol aiškinome visą situaciją nuo pradžių Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai, jų įstaigos sistemoje atsirado duomenys apie naują pacientę. Tai buvo mūsų močiutė. Jei ne šis ilgas pokalbis, būtume jos taip ir neradę. Ligoninės personalas buvo nustebęs, kad artimieji nebuvo perspėti, jog pacientė išvežama kitur. Be to, sužinojome, kad per visą tą laiką ji ligoninėje negavo nei valgyti, nei gerti“, - pasakojo močiutės anūkė.
Pasak Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Karolinos Vaikšnoraitės, į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių 77 metų moteris atvežta dėl kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Tokią pacientės būklę galėjo sąlygoti ūmus miokardo infarktas, plaučių arterijų embolijos, gretutinių ligų ir amžinių pakitimų pasekoje paūmėjęs lėtinis širdies nepakankamumas, o taip pat kitos plaučių ligos. Suprantame, kad tai kelia nerimą artimiesiems, todėl ligoninės personalas nuolat stengiasi artimiesiems suteikti būtiną informaciją apie paciento būklę ir nuraminti, visgi dėl intensyvaus darbo ne visada spėja atsiliepti į skambučius ir atsakyti į visus rūpimus klausimus. Į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dėl įvairiausių priežasčių per parą kreipiasi apie 200 asmenų, kurių daliai pagalbos reikia nedelsiant, o artėjant gripo sezonui pacientų srautas dar labiau didės, todėl iš anksto norime atsiprašyti artimųjų, jei ne visada galėsime parodyti tiek dėmesio, kiek norėtume“, - teigė įstaigos atstovė.
Pacientams, kuriems dėl būklės neaiškumo yra nežinoma, kokių medicininių intervencijų gydymo metu gali prireikti, valgyti ir gerti neduodama, nes susikaupęs maistas ir dujos, kurios atsiranda žarnyne virškinimo metu, gali apsunkinti tyrimo eigą bei vaizdų kokybę. Šiuo atveju pacientei buvo parodytas maksimalus dėmesys ir atliktas labai detalus ištyrimas, siekiant nustatyti būklės paūmėjimo priežastį. Apgailestaujame, kad dėl didelio skyriaus užimtumo ir COVID-19 pandemijos metu pasikeitusių darbo sąlygų personalas mažiau dėmesio galėjo skirti pacientės artimiesiems. Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai sulaukia daugybės skambučių iš pacientų artimųjų, o ypatingai daug jų sulaukia COVID-19 pandemijos metu, kai artimųjų lankymas ir lankytojų patekimas į ligoninę yra ribojamas.
Vis dėlto medikams pacientės išsaugoti nepavyko - ji mirė nuo savo pagrindinės ligos - širdies nepakankamumo. Dar labiau artimieji nustebo sužinoję, kad jokio infarkto nebuvo. Pasak jaunos moters, dėl pacientų lankymo tvarkos, susijusios su COVID-19, ji pati močiutės nematė keletą mėnesių. Todėl ši netektis jai ypač skaudi. Mat po karantinio panaikinimo kurį laiką lankyti slaugos namų pacientus buvo leidžiama, bet kai šalyje vėl buvo įvestas privalomas kaukių dėvėjimas, lankymas buvo uždraustas.
Apibendrinant, galima teigti, kad pagyvenusio amžiaus žmonių socialiniai poreikiai kinta, kadangi jie pereina į kitą amžiaus tarpsnį, galbūt pakinta šeimyninė padėtis (tampant našliu), pakinta dienos užimtumo eiga. Kai kuriems žmonėms su tuo tampa sunkiau susitaikyti, todėl ačiuo atveju socialiniai darbuotojai galėtų būti tokiems žmonėms pagalba ir parama siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.
Lentelė: Pagyvenusių žmonių skaičius Lietuvoje
| Metai | 65 metų ir daugiau |
|---|---|
| 2005 | 517,037 |
| 2009 | 536,229 |
| 2012 | 543,303 |
| 2013 | 542,198 |