Valdymo apskaita apibrėžiama kaip informacijos rinkimas, apdorojimas ir pateikimas įmonės vadovybei, siekiant priimti pagrįstus sprendimus. Valdymo apskaitos uždaviniai apima išlaidų kontrolę, kaštų mažinimą ir įmonės veiklos efektyvumo didinimą. Valdymo apskaitos funkcijos apima planavimą, kontrolę, sprendimų priėmimą ir veiklos vertinimą.
Svarbu atskirti finansinę ir valdymo apskaitą. Finansinė apskaita orientuota į išorės vartotojus, tokius kaip investuotojai ir kreditoriai, o valdymo apskaita skirta vidaus vartotojams - įmonės vadovybei. Išskirtiniai valdymo apskaitos bruožai apima lankstumą, operatyvumą ir orientaciją į ateitį.
Norint tinkamai valdyti įmonės finansus, būtina suprasti išlaidų, sąnaudų ir kaštų sąvokas. Tai pinigais išreikštos įmonės išlaidos, susijusios su produkcijos ar paslaugų gamyba ir realizavimu. Išlaidų klasifikacija pagal įskaitymą į savikainą skirstoma į tiesiogines ir netiesiogines išlaidas.
Kintamųjų Išlaidų Priklausomybė Nuo Įmonės Veiklos Pokyčių
Kintamosios išlaidos tiesiogiai priklauso nuo įmonės veiklos apimties. Jų dydis kinta proporcingai gamybos ar pardavimų apimčiai. Kintamosios išlaidos gali būti:
- Proporcingos išlaidos: Kinta tiesiogiai proporcingai veiklos apimčiai. Pavyzdžiui, žaliavų sąnaudos.
- Progresyvinės išlaidos: Didėja greičiau negu veiklos apimtis (pavyzdžiui, apmokėjimas už viršvalandžius, darbą švenčių metu ir kt.).
- Degresyvinės išlaidos: Didėja lėčiau negu veiklos apimtis (pavyzdžiui, remonto ir kt.).
- Regresyvinės išlaidos: Veiklos apimčiai didėjant, šios išlaidos mažėja.
- Remanentinės išlaidos: Išlaidos mažėja ar didėja lėčiau, nei keičiasi veiklos apimtis.
- Šuoliuojančios išlaidos: Padidėjančios arba sumažėjančios dėl vienokių ar kitokių priežasčių išlaidos.
Per mėnesį siuvimo įmonės dalinės savikainos būdu sudarytoje ataskaitoje aiškiai išskiriami pastovieji kaštai.
Taip pat skaitykite: Kas yra ranginė koreliacija?
Savikainos Kalkuliavimo Metodai
Gamybinėse įmonėse iš esmės pagal išlaidų apskaitą ir savikainos skaičiavimo metodiką galima išskirti kelias pagrindines kreiptis:
- Įmonės, kurių veikla gali būti traktuojama kaip gamybinė (elektrinės, šiluminiai tinklai, vandentiekis ir kanalizacija, dujų ir t.t.), kurių gamyba realizuoja savo produkciją nepajamuojant jų į sandėlį ir neturint atliekų bei nebaigtos gamybos.
- Įmonės, kurios gamina konkrečią daiktinę produkciją, ją pajamuojant į sandėlius, susidaro atliekos bei lieka neužbaigtos gamybos ciklas - nebaigta gamyba.
Tradiciniai savikainos kalkuliavimo metodai apima užsakyminį ir procesinį metodus. Modernieji savikainos kalkuliavimo metodai apima numatytų gamybos išlaidų metodą, nuolatinio tobulinimo metodą ir metodą „tiksliai laiku“.
Procesinis Metodas
Procesinio metodo skirstymas apima kelis etapus:
- Produkcijos judėjimo nustatymas natūriniais vienetais.
- Gatavų gaminių ir nebaigtų apdoroti gaminių kiekio "subendravardiklinimas".
- Vieno sąlyginio vieneto savikainos apskaičiavimas.
- Gamybos išlaidų paskirstymas tarp pagamintos produkcijos savikainos ir nebaigtų apdoroti gaminių laikotarpio pabaigoje.
Sąlyginių vienetų (SV) skaičius = Natūrinių vienetų skaičius * Užbaigtumo laipsnis.
Aptarnaujančių padalinių išlaidų skirstymo metodai apima pakartotino skirstymo ir svertinio vidurkio metodus. Taip pat svarbu atskirti pagrindinę, šalutinę ir gretutinę produkciją. Šalutinė produkcija - gamybos procese susidariusi produkcija, kuriai gaminti gamyba neorganizuojama. Gretutinė produkcija - produkcija, kuri gaunama vienu metu su pagrindine produkcija arba be kurios pagrindinės produkcijos gamyba nėra galima.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje: maitinimosi išlaidų kompensacijos
Biudžetų Samprata Ir Esmė
Biudžetas - tai finansinis planas, kuriame numatomi įmonės pajamos ir išlaidos tam tikram laikotarpiui. Ištekliai paskirstomi biudžetuose. Biudžeto sudarymo principai apima realistiškumą, detalumą ir lankstumą. Veiklos biudžetas apima pardavimų, gamybos ir sąnaudų biudžetus. Finansinio biudžeto struktūra apima pinigų srautų, investicijų ir balanso biudžetus. Veiklos ir finansinio biudžeto ryšys yra būtinas norint užtikrinti įmonės finansinį stabilumą.
Biudžetų planavimo būdai gali būti įvairūs, priklausomai nuo įmonės specifikos ir tikslų. Biudžeto esmė: norint iš krepšelio ką nors išimti, iš pradžių reikia tai įdėti, t. y. numatyti reikiamus išteklius.
Produkcijos Savikaina
Produkcijos savikaina yra visų išlaidų, susijusių su produkcijos gamyba, suma. Produkcijos savikainos rūšys apima pilnąją ir dalinę savikainą. Savikaina pagal apskaičiavimo laiką gali būti išankstinė. Kalkuliavimo techniniai būdai apima sumavimą ir išlaidų proporcingą paskirstymą.
Parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo etapai apima atsargų įvertinimą. FIFO metodas (pirmas atėjo, pirmas išėjo) yra vienas iš atsargų įvertinimo metodų.
Kritinio Pelningumo Taško Analizė
Kritinio pelningumo taško analizė padeda nustatyti veiklos apimtį, kuriai esant įmonės pajamos padengia visas išlaidas. Kritinio pelningumo taško analizės prielaidos apima pastovias kainas ir sąnaudas.
Taip pat skaitykite: Automobilio išlaidų kompensacija
Veiklos lūžio taškas išreiškiamas pelno lygį prilyginus 0: Pelnas = Pardavimo pajamos - Bendrieji kaštai. Veiklos apimtį lūžio taške pažymėsime nežinomuoju X. Iš pastorosios lygybės rasime kam yra lygi veiklos apimtis X lūžio taške: X = FC (Pastovieji kaštai) / PR(vnt. kaina) - AVC (vnt. kintamieji kaštai) = FC / AMR(vnt.). Veiklos apimtis lūžio taške yra tiesiog proporcinga pastoviųjų kaštų apimčiai ir atvirkščiai - proporcinga produkto vieneto pridėtajai vertei, kainos ir kintamųjų kaštų skirtumui.
Lūžio taško analizės sąlygos:
- Apibrėžtas veiklos laikotarpis (paprastai mažiau kaip 1 metai).
- Apibrėžta analizei tinkama veiklos apimties sritis, kurioje vieneto kintamieji kaštai nesikeičia per veiklos periodą, pastovieji kaštai nesikeičia per periodą.
- Veiklos apimtis yra pagrindinis kintamųjų kaštų veiksnys.
Lūžio taškas gali būti išreikštas ir finansine veiklos išraiška. Tokia analizė nėra labai tiksli, bet ji tinkama pirminiam finansiniam pelno planavimui, kuomet nesigilinama į gamybos programą, o tik norima nustatyti pardavimų pajamas, užtikrinančias bendrųjų kaštų padengimą. Tada pakanka apsk. Pardavimo pajamos X = pastovieji kaštai / 1 - kintamųjų kaštų norma = pastovieji kaštai / ribinių pajamų norma.
Ši formulė iš pirminės lūžio taško formulės įvedus kintamųjų kaštų santykį su pardavimo pajamomis (kintamųjų kaštų norma) arba ribinių pajamų santykį su pardavimo pajamomis (ribinių pajamų norma). Išvada: Finansinio lūžio taško dydis priklauso nuo to kokią dalį pardavimo pajamų struktūroje užima kintamieji kaštai. Kuo didesnė ši dalis - tuo žemesnis lūžio taškas. Arčiau 0 esantis lūžio taškas, reiškia greitesnį kaštų padengimą pardavimo pajamomis ir pelno gavimą.
Pelningumo taškas išreiškia gamybos apimtį kurią pasiekus gamybos išlaidos tampa lygios pajamoms, kurias būtų galima uždirbti pardavus visą pagamintą produkciją. Taigi kritinis taškas atspindi būklę kai nei uždirbamas pelnas, nei patiriamas nuostolis. Kitaip sakant įmonės uždirbamų pajamų užtenka padengti išlaidoms tačiau nebelieka pelnui. Pelningumo tas lyginamuoju būdu nustatomas pagal tokią lygybę: pajamos - kintamosios išlaidos - pastoviosios = grynasis pelnas arba parduotų gaminių vnt. kaina * parduotų gaminių kiekis - gaminiui tenkančios išlaidos * gaminių kiekis - pastoviosios išlaidos = grynasis pelnas.
Didėjant gamybos apimčiai bendrojoje pastoviųjų ir kintamųjų kaštų sumoje tolygiai mažėja ppastoviųjų kaštų lyginamasis svoris, todėl didelę produktų savikainą dažnai galima kompensuoti ne tų produktų gamybos išlaidų mažinimu, bet gamybos ir pardavimų apimties didinimu.
tags: #kintamuju #islaidu #priklausomybe #nuo #imones #veiklos