Svarbiausi 2025 metų ekonominiai įvykiai - sprendimas dėl rekordinio gynybos finansavimo 2026 metais ir antros pakopos pensijų kaupimo reforma. Naujienų agentūra BNS 24 ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 14-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti iki trijų reikšmingiausių.
16 ekspertų mano, kad svarbiausias buvo valdančiųjų sutarimas kitų metų biudžete numatyti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai, tiek pat ekspertų išskyrė ir pensijų kaupimo reformą. 12 ekonomistų prie svarbiausių įvykių priskyrė ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, dešimt - Seimo priimtą mokesčių reformą.
Gynybos Finansavimas ir Jo Įtaka Ekonomikai
„Finansavimas gynybai yra aukščiausios kritinės svarbos sprendimas, kuris formuoja pagrindą eilei susijusių veiksmų ne tik saugumui, tačiau ir šalies pramonės vystymui. Žinoma, jeigu šia galimybe bus sumaniai pasinaudota“, - BNS teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas Rytis Krušinskas.
Ekspertai sako, kad 5,38 proc. BVP finansavimas gynybai svarbus augančios grėsmės fone, be to, tai trumpuoju laikotarpiu turės teigiamos įtakos šalies ekonomikai, tačiau tuo pat metu ir didins valstybės skolą. Be to, dalis analitikų sako, jog svarbu, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai.
„Reikšmingas įvykis, prisidedantis prie šalies saugumo. Svarbu tik užtikrinti ir kontroliuoti, kad lėšos būtų panaudojamos tikslingai ir pagal paskirtį“, - BNS teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė Viktorija Tauraitė.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas mano, kad didelės išlaidos gynybai ne tik 2026 metais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje turėtų didinti Lietuvos patikimumą tiek tarp NATO šalių, tiek tarptautinėje erdvėje, taip pat stiprinti atgrasymo potencialą. KTU mokslininkė Daiva Dumčiuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad gynybos sektorius skatina inovacijas, vietos gamybą, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, o stabilus ir aiškus finansavimas leidžia planuoti ilgalaikius projektus.
Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad įsipareigojimas gynybai yra taiklus strateginis ėjimas ir signalas partneriams, vietos ekonomikos dalyviams ir užsienio investuotojams, parodantis, kad krašto gynyba ir atgrasymas - tarp aukščiausių valstybės prioritetų. Kita vertus, dalis analitikų pastebi, kad reikšmingai augančios lėšos gynybai bus iššūkis valstybės biudžetui, augins skolą.
„Labai norisi tikėti, kad tokia politika padės stiprinti ir mūsų pačių gynybos pramonę ir jos įtaka ekonomikai artimiausiais metais bus reikšmingai didesnė“, - teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pabrėžė, kad sprendimas skirti gynybai 5,38 proc. BVP yra lūžio taškas ir reiškia, kad valstybė iš esmės perbraižo fiskalinių prioritetų žemėlapį.
„Išlaidos gynybai - egzaminas Lietuvai - pirma, ar sugebėsime paversti biudžeto procentus ir milijardus eurų būtent tomis gynybos priemonėmis, kurių mums labiausiai reikia“, - pridūrė ji.
Pensijų Kaupimo Reforma
„Antrosios pensijų pakopos reformos reikšmingumą matau kaip egzaminą Lietuvos ekonomikai, kurio išlaikymą vertinsime po kelių dešimtmečių žiūrėdami į pensininkų skurdo rodiklių pasikeitimus“, - BNS sakė nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Tarp svarbiausių įvykių įvardiję pensijų kaupimo reformą analitikai teigia, kad ji turės didelį ilgalaikį poveikį Lietuvos viešųjų finansų tvarumui ir valstybės gebėjimui suvaldyti visuomenės senėjimo iššūkius. Be kita ko, dauguma ekspertų pažymi, kad sistemos atsparumas labiau priklausys nuo gyventojų finansinio raštingumo.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė mano, kad reformos pasekmės bus matomos po kelių dešimtmečių. I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad pertvarkytos sistemos atsparumas gerokai labiau priklausys nuo pačių gyventojų finansinio raštingumo ir elgsenos su savo ilgalaikėmis investicijomis. E. Leontjeva sako, kad reforma yra esminis lūžis ne vien pensijų sistemai, bet ir visuomenės mentalitetui, atsakomybės kultūrai.
Į rinką įlieti papildomi pinigai taip pat turėtų paskatinti ekonomikos augimą 2026 metais, tačiau dar po metų pasibaigus vienkartiniam skatinimui vidaus vartojimas gali stagnuoti, o ekonomikos augimas - sulėtėti, mano ekonomistai.
„Pensijų reforma paspartins 2026 metų Lietuvos BVP dinamiką, bet 2027 metais ekonomika gali atsitrenkti į lubas ir išsikvėpti. (…) Didžiausi laimėtojai iš pensijų reformos - statybos medžiagų, prabangos, juvelyrikos, kelionių, privačios sveikatos, automobilių pardavimų, ilgo galiojimo prekių sektoriai“, - BNS apklausoje sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plūstelėjęs pinigų šūsnis reikš ir infliacijos augimą, didins spaudimą kelti darbo užmokestį, o tai pablogins ilgalaikį šalies ūkio konkurencingumą, padidins pensijų sistemos naštą ilguoju laikotarpiu. „Trumpalaikė euforija gali virsti brangstančiu kasdieniu gyvenimu“, - BNS teigė KTU dėstytoja Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
T. Povilauskas mano, kad reforma yra „labai didelė klaida“, atverianti kelią daugybei neracionalių gyventojų sprendimų.
Mokesčių Reforma
Dalis ekonomistų, prie svarbiausių įvykių priskyrę mokesčių reformą, sako, kad ji gali turėti įtakos tiek esamų, tiek būsimų gyventojų pajamų pokyčiams. Vieni teigia, kad reforma yra žingsnis link teisingesnės mokesčių sistemos, kiti pažymi, kad sprendimai - trumparegiški.
„Seimas patvirtino mokesčių reformą, iš esmės pakeitusią šalies pajamų, darbo apmokestinimo ir biudžeto struktūrą. Tai turės ilgalaikį poveikį valstybės pajamoms, viešosioms paslaugoms ir ekonomikos konkurencingumui“, - teigė KTU dėstytojas Evaldas Stankevičius.
„Nors mokesčių reformos galutinis variantas nėra tobulas, bet tai reikšmingas ir tvirtas žingsnis, siekiant didesnio teisingumo visuomenėje mokesčių srityje“, - įsitikinusi V. Tauraitė.
ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytojas Tadas Šarapovas atkreipė dėmesį, kad didėjanti mokestinė našta mažina šalies tarptautinį konkurencingumą.
Energetinis Saugumas ir Sinchronizacija
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa šių metų pradžioje galutinai leido nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos sistemos ir sustiprino regiono energetinį saugumą - kai kurių ekspertų vertinimu, tai yra vienas svarbiausių tokio saugumo žingsnių per tris dešimtmečius.
„Sinchronizacija sustiprino energetinį saugumą, sumažino geopolitinę riziką ir užtikrino savarankišką elektros sistemos valdymą pagal ES taisykles. Ilgalaikėje perspektyvoje tai didina elektros tiekimo patikimumą, sudaro palankesnes sąlygas atsinaujinančios energetikos integracijai ir prisideda prie stabilesnių kainų“, - BNS sakė KTU prorektorė Edita Gimžauskienė.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, šis pasiekimas taip pat pagerino regiono reputaciją ir investicinę bei verslo aplinką. D. Imbrasas Taip pat pažymėjo, kad tai sustiprino integraciją su kitomis ES valstybėmis, ilgainiui tai didins ir Lietuvos investicinį patrauklumą.
KTU dėstytojas Vytautas Snieška pažymėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje šis žingsnis yra pamatinis geopolitinis pertvarkymas, negrįžtamai susiejantis Baltijos šalis su Vakarais: „Sinchronizavimas pagerina atsparumą ir rinkos integraciją, tačiau reikalauja nuolatinių investicijų ir valdymo lankstumo.“
E. Gimžauskienė mano, kad šis įvykis atspindi sudėtingą tarptautinę jūrinio vėjo rinkos situaciją - išaugusius projektų kaštus, griežtesnes finansavimo sąlygas ir ribotus tiekimo grandinės pajėgumus.
„Papildomą neapibrėžtumą Lietuvoje sukūrė konkurso sąlygų keitimas ir proceso stabdymas, didinęs reguliacinės rizikos suvokimą investuotojų akyse. Šis įvykis parodė, kad energetikos transformacijai svarbus ne tik strateginis tikslas, bet ir stabilus bei prognozuojamas reguliavimas“, - teigė ekonomistė.
„Rheinmetall“ Gamyklos Statyba
Dalis ekspertų, prie svarbiausių įvykių išskyrę „Rheinmetall“ gamyklos statybas Radviliškio rajone, sako, kad projektas stiprina Lietuvos ekonomiką, regioninę plėtrą ir šalies vaidmenį NATO gynybos tiekimo grandinėse, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
D. Imbrasas mano, kad „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą turi potencialo tapti katalizatoriumi naujos pramonės šakos atsiradimui. Ž. Mauricas mano, kad šiuo metu Lietuva turi unikalią galimybę iš pagrindų atnaujinti savo karinės pramonės sektorių, o „Rheinmetall“ statybos ir yra ta kryptis, kuria turi eiti Lietuva, kad didesnė dalis krašto apsaugai skiriamų lėšų liktų šalies viduje.
V. Snieškos vertinimu, keli šimtai milijonų eurų tiesioginių užsienio investicijų skatina bendro ilgalaikio kapitalo formavimą, o tai prisideda prie BVP augimo statybų laikotarpiu.
| Įvykis | Svarba Ekonomistų Nuomone | Poveikis |
|---|---|---|
| Gynybos finansavimas (5.38% BVP) | Labai svarbus | Šalies saugumas, ekonomikos skatinimas, valstybės skolos didinimas |
| Pensijų kaupimo reforma | Labai svarbus | Ilgalaikis poveikis viešiesiems finansams, visuomenės senėjimo iššūkių suvaldymas |
| Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas | Svarbus | Energetinis saugumas, geopolitinės rizikos mažinimas, elektros tiekimo patikimumas |
| Mokesčių reforma | Svarbus | Pajamų, darbo apmokestinimo ir biudžeto struktūros keitimas |
| „Rheinmetall“ gamyklos statyba | Svarbus | Ekonomikos stiprinimas, regioninė plėtra, naujų darbo vietų kūrimas |