Šiemet startuojančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų vietos plėtros strategijų (VPS) temos yra gana plačios, orientuotos į verslo plėtrą, socialinių problemų sprendimų paieškas.
„Iš apačios į viršų“ - toks pagrindinis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „LEADER programa“ įgyvendinimo principas, kuris skatina socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
2014-2020 m. „Vietos veiklos grupė, vadovaudamasi principu „iš apačios į viršų“, t. y. kartu su teritorijos gyventojais identifikuodama atstovaujamos teritorijos poreikius bei problemas, rengia visam laikotarpiui vietos plėtros strategiją.
Pradėjus įgyvendinti strategiją pagal joje nusimatytas priemones, rengia joms taisykles, teikia konsultacijas pareiškėjams, renka vietos projektų paraiškas bei pagal nusimatytus atrankos kriterijus atrenka geriausius vietos projektus, kuriems, atlikus tinkamumo vertinimą, skiriama parama.
„2014-2020 m. KPP laikotarpiu LEADER priemonės biudžetas - apie 127 mln. Eur, jau patvirtinta paramos suma - 113 mln. Vienam vietos projektui maksimali galima suma - iki 200 tūkst. Eur, o prioritetas - verslo (privataus, socialinio ar bendruomeninio) kūrimas ir plėtra bei naujų darbo vietų steigimas.
Taip pat skaitykite: Subsidijos verslo pradžiai
„Visos vietos veiklos grupės deda daug pastangų įgyvendinant strategijas. O sekasi įvairiai, nes VVG teritorijos skirtingos, tad ir jų poreikiai bei problemų sprendimo būdai yra skiriasi.
Pavyzdžiui, Molėtai, Utena, Zarasai, Ignalina - turistiniai regionai, jų poreikiai bei veiklos vienaip ar kitaip siejasi su turizmu. Šalčininkai - pasienio kraštas, tad jų poreikiai bei problemos - visai kitos“, - pastebėjo V.
Naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu priemonei yra numatyta beveik 74,9 mln. Eur.
Parama kiekvienai VPS priemonei pagal identifikuotus poreikius ar prioritetus gali būti suplanuota skirtinga. Nacionaliniu lygmeniu numatyta maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui - iki 200 tūkst.
„Naujajame laikotarpyje, skirtingai nei ankstesniame, VVG yra suteikta galimybė laisvai pagal teritorijos identifikuotas problemas ar poreikius modeliuoti strategijose priemones ir jų rezultatų rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Šiandien daug kalbame apie inovacijas, ir ne tik kalbame, bet ir įgyvendiname įvairius projektus ir veiklas, kurios skatina socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą. Ypač svarbu skatinti bendruomeniškumą plačiąja prasme, kuris prisidėtų prie žemės ūkio kultūros puoselėjimo ir tradicijų išsaugojimo, skatinti bendradarbiavimą bei informacijos sklaidą, keitimąsi gerąja patirtimi tarp mokslo ir mokymo institucijų ir žemdirbių savivaldos organizacijų bei kaimo bendruomenių.
ŽŪR organizacijoms ir jų nariams yra aktualu pasidalinti mintimis, pasikeisti patirtimis ir susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais bei susipažinti, kaip inovacijos prisideda prie visuomenės reikmių tenkinimo, kaip kuria, kaupia ir skleidžia naujas mokslo žinias tvarių žemės, miškų ir aplinkos išteklių pažinimui, jų konkurencingam vystymui ir naudojimui.
Svarbu ir tai, kad galime ne tik išklausyti pranešimų, bet ir sudalyvauti diskusijose bei edukacijose, kurių metu įtraukiai susipažįstame su žemdirbystės tradicijomis ir inovacijomis“, - sakė ŽŪR pirmininkas dr. A.
Renginyje buvo kalbama apie inovacijų įtaką, skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą, vyko edukacinės veiklos, kuriose dalyviai susipažino su žemdirbystės tradicijomis ir šiandien taikomomis inovacijomis, tausojančiomis dirvožemį.
Dr. Antanas Ronis, LAMMC direktoriaus pavaduotojas Žemdirbystės instituto veiklai pristatė LAMMC svarbiausias veiklos sritis nukreiptas į mokslinius tyrimus, žemdirbių ir kaimo bendruomenių švietimą apie tvarų ūkininkavimą ir maisto kelią nuo lauko iki stalo.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
„Kaip mūsų atliekamas darbas pasiekia visuomenę? Mes organizuojame lauko dienas, rengiame įvairius projektus, juos viešiname.
Taip pat pas mus atvyksta studentai, mokiniai, darželinukai pamatyti kaip atrodo mūsų mokslininkai ir ką jie dirba“, - apie glaudų ryšį su visuomene pasakojo dr. A.
LAMMC ŽI mokslininkė dr. Žydrė Kadžiulienė renginyje kalbėjo apie tvaraus žemės ūkio svarbą.
Šiuo metu yra rengiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo, nes dirvožemiai visoje ES degraduoja.
Dr. Ž. Kadžiulienė pabrėžė, kad dirvožemis yra gyvybiškai svarbus, ribotas, neatsinaujinantis ir nepakeičiamas išteklius.
Geros būklės dirvožemis yra esminis mūsų ekonomikos, visuomenės ir aplinkos pagrindas, nes jis gamina maistą, didina mūsų atsparumą klimato kaitai, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, sausroms bei potvyniams ir prisideda prie mūsų gerovės.
Geros būklės dirvožemyje kaupiasi anglies dioksidas, jis turi daugiau pajėgumų absorbuoti, kaupti ir filtruoti vandenį ir teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, pavyzdžiui, saugų bei vertingą maistą ir biomasę ne maisto bioekonomikos sektoriams.
Taip pat dirvožemis palaiko biologinę įvairovę ir yra didžiausia anglies saugykla žemėje.
Iš mokslinių duomenų matyti, kad apie 60-70 % ES dirvožemio šiuo metu nėra geros būklės. Ši situacija ir toliau prastėja - pastaruosius 10-15 metų vyrauja blogėjančios dirvožemio sveikatos tendencijos.
„Džiaugiuosi, kad turėjome galimybę prisijungti prie Europos Horizon2020 programos „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL).
Mokslininkai iš 24 šalių susibūrė dėl svarbaus tikslo - pasiūlyti sprendimus žemės ūkyje naudojamų dirvožemių sveikai būklei užtikrinti.
Būtina pagerinti supratimą apie žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymą, prisitaikant prie klimato kaitos, užtikrinant maisto saugą, ekosistemų paslaugas, vykdant švietimą dirvožemio tvarumo klausimais“, - teigė projekto EJP SOIL koordinatorė Lietuvoje dr.
Pasak jos, itin daug dėmesio skiriama anglies sekvestracijai, dirvožemio sveikatos stebėsenai ir tvariam dirvožemio valdymui.
LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas renginyje kalbėjo, kad minėtas projektas yra kelrodė dirvožemio sveikatos valdymui.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis diskusijoje su mokslininkais akcentavo sėjomainos svarbą ir džiaugėsi, kad vis daugiau ūkininkų supranta jos reikšmę: „anksčiau, mūsų seneliams ir proseneliams, nekildavo klausimų ir jie žinojo, kad sėjomaina užima svarbią vietą ūkininkaujant.
Dabar ūkininkams mokama papildoma parama, kad jie įvestų sėjomainą savo laukuose.“ Jam antrino ir dr. Ž.
LAMMC mokslininkai susirinkusius renginio „Inovacijų įtaka skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę kaimo plėtrą“ dalyvius palydėjo į mokslininkų bandomuosius laukus, kurie užima net 43 ha.
Mokslininkai rodė auginamas veisles, pasakojo apie selekcijos darbo specifiką ir įvairių augalų reikšmę žemės ūkyje.
Pagrindinė LAMMC ŽI selekcijos kryptis orientuojama į žieminių kviečių auginimą. Apie ją daugiau kalbėjo dr. Vytautas Ruzgas.
Jis pabrėžė, kad selekcininkai deda visas pastangas, kad ūkininkai galėtų sėti aukščiausios kokybės ir geriausių savybių veisles tam, kad pasaulyje nepritrūktų aukščiausios kokybės grūdų.
Ūkininkai laukuose mokslininkui turėjo ir nemažai klausimų, vienas jų - kaip dr. V. Ruzgas vertina daugiamečius javus.
Mokslininkas nedaugžodžiavo: „jei tokie javai būtų derlingi - svajonė.
LAMMC ŽI Žolių selekcijos skyriaus dr.
Mokslininkas tikino sulaukiantis nemažai gyvulių augintojų klausimų, kokie žolynai labiausiai tinkamai auginant arklius, ožkas, avis ir pan.
„Ožkų augintojai mūsų klausia, kur būtų galima gauti kulkšnės sėklų, nes kitus pupinius augalus ožkos nuėda ir jie praktiškai neatauga“, - tikino dr. V.
Kai kurias Lietuvoje sukurtas veisles, pavyzdžiui, ‚Elena DS ‘, daugina net selekcininkai iš JAV.
„Keturios Lietuvoje išveistos veislės jau sėkmingai dauginamos užsienyje.
Renginys finansuojamas pagal žemės ūkio parodų, mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo finansavimo taisykles.
Paramos gali kreiptis kaimo gyventojai, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų.
Paramos paraišką gali teikti ir tie pareiškėjai, kurie yra nebaigę įgyvendinti projekto pagal kitas KPP priemones, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
Pagal Priemonę vienas pareiškėjas gali pateikti vieną paramos paraišką vieno gyvenamo namo stogo dangai pakeisti per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį.
Paramos paraišką, investuojant į vienbutį, gyvenamosios paskirties dvibutį ir (arba) daugiabutį namą, pareiškėjas teikia individualiai ir tiesiogiai atsako už projekto rengimą, įgyvendinimą ir rezultatus.
Paraišką pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, ji turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val.
Prie elektroninės paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas).
Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas užbaigus projektą ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Priemone siekiama prisidėti prie prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ ir jo tikslinės srities „Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ bei kompleksinio tikslo įgyvendinimo.