Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje problemą, jos priežastis ir pasekmes visuomenei. Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, o įstatymai griežtinami, statistika vis dar išryškina skaudžią realybę - smurtas šeimoje išlieka viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų rūšių mūsų šalyje.
Smurtas Artimoje Aplinkoje: Kas Tai?
Smurtas artimoje aplinkoje - tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir/ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, ko pasekoje patiriama fizinė, materialinė ir/ar neturtinė žala. Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties.
Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys. Už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje (BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kt.).
Smurto Formos
- Fizinis smurtas: pasireiškia aktyviais smurtautojo veiksmais, t. y. tyčiniu sveikatos sutrikdymu, fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, auką žalojant (mušant, spardant, stumdant, badant ir pan.), arba nužudymu, naudojant ginklą (-us) ar kitus daiktus (pvz., naudojamus buityje).
- Seksualinis smurtas: tai vertimas mylėtis prieš asmens valią ir/ar mylėtis nepriimtinu būdu, apsaugos priemonių prieš partnerio valią nenaudojimas ir pan., naudojant fizinę prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti tam savo sutikimo (dėl bejėgiškos būsenos ligos atveju ir kt.).
- Psichologinis smurtas: aukos ar aukai artimų žmonių (giminaičių, draugų) atžvilgiu nepagarbių žodžių vartojimas (įskaitant ir prie kitų asmenų), niekinimas, bendravimo ribojimas su aukai artimais asmenimis, kontroliavimas, atvira arba slepiama neištikimybė, apie kurią auka sužino vėliau bei kurį laiką tai „toleruoja“ ir pan.
- Finansinis smurtas: tai smurtautojo aukos atžvilgiu sukuriama finansinė priklausomybė, apribojant naudotis šeimos pinigais, nepagrįstai, be pagrindo kontroliuojant ir ribojant išlaidas (dažniausiai, aukos asmeniniams poreikiams tenkinti), susijusias su aukos gaunamomis darbinėmis pajamomis ir pan.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugiausiai Lietuvoje oficialiai yra fiksuojamas fizinis smurtas, retais atvejais - psichologinis bei finansinis, o tik pavieniais atvejais - seksualinis smurtas.
Psichologinis Smurtas: Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis jo protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę. Emocinis smurtas, dažnai lydintis psichologinį, pasireiškia elgesiu, kuris ilgainiui verčia asmenį jausti negatyvias emocijas: gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas: teisės aktai Lietuvoje
Psichologinis ir emocinis smurtas dažnai egzistuoja kartu, sistemingai griaudami aukos savivertę, sukeldami frustraciją, atimdami gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus ir atitolindami nuo socialinės aplinkos.
Kaip Pasireiškia Psichologinis Emocinis Smurtas?
- Įžeidinėjimai ir žeminimas: Smurtaujantis asmuo nuolat įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
- Kaltinimas: Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
- Izoliavimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
- Manipuliavimas: Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais (angl. gaslighting).
- Nenuoseklumas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
- Viešas žeminimas: Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
- Kaltės jausmo sukėlimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Pyktis ir kontrolės stoka: Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
- Empatijos stoka: Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.
Teisinė Bazė Lietuvoje
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) trečioje knygoje - sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis).
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK normose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Taigi, apkaltinamuoju nuosprendžiu teismui pripažinus asmenį kaltu (ir) dėl smurto artimoje aplinkoje, yra teisinis pagrindas, nagrinėjant civilinio proceso tvarka bylą dėl santuokos nutraukimo, santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės su visais iš to išeinančiais teisiniais padariniai (teismui pripažinus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl šalių iširusios santuokos, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių padalinimo principo, apribota tėvo/motinos valdžia į nepilnamečius vaikus, maksimaliai sumažintas tėvo/motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais ir pan.).
Pagalba Patiriantiems Smurtą
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos centrai (SPC).
Specializuotos Pagalbos Centrai
| Regionas | Specializuotos Pagalbos Centras | Telefonai, El.paštas |
|---|---|---|
| Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. | (Informacija apie SPC) | (Kontaktinė informacija) |
Taigi, matant ar nujaučiant santykyje su savo gyvenimo partneriu (sutuoktiniu ar sugyventiniu) smurtinio elgesio apraiškas, patartina nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais, tame tarpe ir su advokatais, bei savalaikiai priimti sprendimui, siekiant išvengti nepataisomų padarinių ar pasekmių, paliksiančių ženklią žalą savo ir artimųjų psichinei ir/ar fizinei sveikatai.
Bendrojo pagalbos centro numeris - 112.
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Pagalba Sau ir Kitam
Pagalba sau ir kitam, patiriančiam psichologinį smurtą, yra labai svarbi. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Pagalba Sau:
- Atpažinkite smurtą: Pirmas žingsnis - suprasti, kad patiriate psichologinį smurtą.
- Dokumentuokite įvykius: Užrašykite smurto atvejus, datas, laiką, aplinkybes. Tai gali būti naudinga renkant įrodymus.
- Kreipkitės pagalbos: Pasikalbėkite su patikimu draugu, šeimos nariu, psichologu ar psichoterapeutu.
- Nustatykite ribas: Aiškiai apibrėžkite, koks elgesys yra nepriimtinas, ir laikykitės savo nustatytų ribų.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko sau, užsiimkite mėgstama veikla, ilsėkitės.
- Stiprinkite savivertę: Ugdykite pasitikėjimą savimi, pripažinkite savo stipriąsias puses.
Pagalba Kitam:
- Būkite palaikantys: Išklausykite, patvirtinkite aukos jausmus, parodykite, kad ja tikite.
- Neteiskite: Venkite kaltinti auką dėl patiriamo smurto.
- Pasiūlykite pagalbą: Padėkite aukai susisiekti su specialistais, ieškoti informacijos apie teisinę pagalbą.
- Būkite kantrūs: Išėjimas iš smurto rato gali užtrukti. Būkite šalia ir palaikykite auką visą laiką.
- Informuokite: Suteikite informacijos apie psichologinį smurtą, jo formas ir galimas pasekmes.
Jūs nesate vieni: Daugelis žmonių patiria panašias situacijas.
Tai ne jūsų kaltė: Smurtautojas atsakingas už savo elgesį.
Jūs turite teisę į pagalbą: Kreipkitės į specialistus, draugus, šeimos narius.
Jūsų jausmai yra svarbūs: Nebandykite sumenkinti savo emocijų.
Jūs galite išeiti iš šios situacijos: Tikėkite savimi ir savo jėgomis.
tags: #psuchologinis #smurtas #reglamentavimas