Socialinė reabilitacija yra visuomenės ir asmens sąveika, apimanti socialinės patirties perdavimą, asmens įtraukimą į socialinius santykius ir socialinės elgsenos keitimą. Socialinė reabilitacija - tai socialinio poveikio priemonių visuma, skatinanti asmens socialinį savarankiškumą, mažinanti veiklos ribojimą, siekiant atkurti ir užtikrinti lygias teises, socialines funkcijas ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei užtikrinti tam tikrą socialinę padėtį.
Sėkmingas socialinės reabilitacijos vykdymas neapsiriboja vien įkalinimo įstaigomis, bet stipriai paliečia plačią visuomenę. Socialinės reabilitacijos įtraukimas į pamatinius kriminalinės sistemos principus siekia nusikaltusių nebausti, bet paruošti gyventi visuomenėje. Vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių aukšto pakartotinio nusikalstamumo nebuvimą yra nuteistųjų socialinės reabilitacija.
Padėtis Lietuvoje ir problema
Bausmių vykdymo sistema yra viena iš jautriausių valstybės aparato sudedamųjų dalių, apie kurias vengiama šnekėti, bandoma ją paslėpti bei nepastebėti. Anot Jungtinių Tautų Narkotikų ir Nusikalstamumo biuro, baudžiamos sistemos sėkmingas veikimas nėra įsivaizduojamas be žemo pakartotinio nusikalstamumo lygio. Šiandieninėje Lietuvoje pakartotinis nusikalstamumas siekia 68 %.
Tai reiškia, kad daugiau negu pusė nuteistųjų paleistų į laisvę pakartotinai įvykdo nusikaltimą bei grįžta į įkalinimo įstaigą. Tai iš tiesų labai aukštas skaičius ypatingai lyginant su Skandinavijos šalimis. Norvegijoje pakartotinio nusikalstamumo lygis tesiekia 20 %.
Socialinės pagalbos nesuteikimas nėra vienintelė Lietuvos socialinės reabilitacijos problema. Tarp institucinio bendradarbiavimo trūkumas bei duomenų nepasidalinimas, visuomenės nepasitenkinimas ir elementarios infrastruktūros nebuvimas trukdo žmonėms pradėti naują gyvenimo skyrių. Vienas iš tokių trikdžių - lengvatų viešajam transportui nesuteikimas.
Taip pat skaitykite: kaip lietuviai senjorai atranda pasaulį kruiziniuose laivuose
Veikimo trūkumai įkalinimo įstaigose
Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose socialinio darbuotojo funkcijas turi atlikti taip vadinamas “būrio viršininkas”. Būrio viršininkas priklauso socialinės reabilitacijos skyriui, deja, socialinės reabilitacijos tikslų vykdyti negali, nes yra įpareigotas atlikti daugelį papildomų funkcijų, kurios yra labai svarbios nuteistiesiems, bet būrio viršininkui tikrai nepriklauso.
Pinigų pavedimai, šluotų išdavimas, budėjimas valgykloje, užrašymas pas daktarą bei bausmės taikymas yra tik keletas užduočių, kurias kasdien vykdo būrio viršininkas. Reikėtų pridurti, kad vidutiniškai būrio viršininkas prižiūri apie 100 nuteistųjų bei jo darbo krūvis nėra diferencijuojamas pagal nuteistųjų specifiką.
Tokiomis sąlygomis beveik neįmanoma vykdyti socialinės reabilitacijos programų - motyvacijos kėlimo pokalbių, grupinių užsiėmimų, paprastų individualių pokalbių.
Integracinis modelis ir jo rengimas
Teorinius nuteistųjų ir grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų asmenų integracijos modelio kontūrus parengė daugiau nei metus intensyviai dirbusi modelio rengimo darbo grupė, dalyvavusi 2009-2012 m. vykdytame Europos socialinio fondo remtame projekte „Nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų bei jų šeimos narių integracijos į darbo rinką modelio, priemonių, paslaugų sukūrimas ir įgyvendinimas“.
Pats integracinis modelis aprašytas leidinio 2 dalyje, sudarytoje iš įžanginės dalies - padėties Lietuvoje analizės - ir dviejų baigiamųjų dalių - integracinio modelio veiksmingumo standartų ir stebėsenos. The very integration model is described in part 2 of the publication, which consists of the introduction - the analysis of the situation in Lithuania - and two closing parts - the standards and monitoring of efficiency of the integration model.
Taip pat skaitykite: Duomenų apsauga Draugijoje
Relevant methodical appendixes are given at the end of the publication. Pabaigoje pateikiami svarbūs metodiniai priedai. Šis tekstas pirmiausia skirtas dviem galimų skaitytojų kategorijoms - projekte dalyvavusiems darbuotojams, kurių trejus metus vykdant projektą buvo beveik šimtas, taip pat projekto savanoriams ir, žinoma, visiems ir visoms, kurių darbas ir pasirodant šiai knygai, ir ateityje bus susijęs su nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų integracija į visuomenę bei darbo rinką.
Integracinio modelio tikslai ir uždaviniai
Integracinio modelio tikslas - sudaryti sąlygas nuteistųjų ir grįžusiųjų į gyvenimą bendruomenėje socialinei integracijai ir dalyvavimui darbo rinkoje. Integracinio modelio uždaviniai: Socialinė pagalba ir kompetencijos ugdymas; Atsakomybės už savo elgesį skatinimas, konfrontacija su juo ir su aukai padaryta žala; Klientų dalyvavimas; Visuomenės jautrinimas.
Integracinė veikla ir priemonės
Integracinė veikla: Tikslinė grupė; Veiklos specializacija; Integracijos priemonių vėrinys ir integracinis planas; Probacijos tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų veikla įkalinimo įstaigose; Bendradarbiavimo prielaidos ir pavojai.
Probacijos tarnybų ir nevyriausybinės organizacijos susirašinėjimo raštų pavyzdžiai ir Probacijos tarnybų funkcijos pateikiami prieduose, o Lietuvos kalinių globos draugijos ir Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ teikiama integracinė pagalba nuteistiesiems ir grįžusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims yra paminėta kaip praktinis pavyzdys.
Integracinės veiklos pagrindinės sąlygos ir standartai
Integracinės veiklos pagrindinės sąlygos ir standartai: Teisiniai pagrindai; Atsakomybės; Integracinio modelio valdymas ir veiklos koordinavimas; Darbuotojų kvalifikacija; Supervizija darbuotojams; Asmens duomenų apsauga; Mokslinis vertinimas (stebėsena).
Taip pat skaitykite: Kalinių integracijos programa
Integracinio modelio veikimo standartai ir įvertinimo kriterijai bei Integracinio modelio įgyvendinimo stebėsena padeda nustatyti modelio efektyvumą. Integracinio modelio įgyvendinimo stebėsena ir Bendras modelio veiksmingumo vertinimas yra būtini norint įvertinti pasiektus rezultatus.
Modelio įgyvendinimo praktika
Modelio įgyvendinimo praktika: Darbas su klientais; Modelio įgyvendinimas organizacijų viduje; Organizacijų bendradarbiavimas. Darbuotojų nuomonė apie savo darbą bei I priedas. Projekto eksperto Rudolfo Grosserio rekomendacijos; II priedas. Projekto eksperto Rudolfo Grosserio ataskaita ir rekomendacijos pateikia vertingus pastebėjimus.
Socialinės reabilitacijos turinys ir paslaugos
Socialinė reabilitacija apima ne tik darbą su konkrečiu asmeniu, bet ir bendruomene, visuomene, kad ji būtų pasirengusi priimti ir paremti žmogų. Socialinės reabilitacijos tikslai ir uždaviniai - asmens socialinė adaptacija, pagalba siekiant socialinės, ekonominės, psichologinės nepriklausomybės naujomis gyvenimo sąlygomis.
Skiriamos socialinės reabilitacijos pagrindinės paslaugos: Savarankiško gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas; Motyvacijos įgyti išsilavinimą ir dirbti didinimas; Meninių, sportinių ir kitų gebėjimų lavinimas; Psichologinė pagalba.
Socialinės reabilitacijos rūšys: Socialinė medicininė: naujų socialinių įgūdžių formavimas ar atkūrimas, pagalba sprendžiant buities problemas, palaikomasis gydymas. Socialinė psichologinė: asmens psichinės ir psichologinės sveikatos atkūrimas, socialinės sąveikos gerinimas, psichologinė parama. Socialinė edukacinė: parama suteikiant išsilavinimą įvairių sutrikimų turinčiam asmeniui. Profesinė darbinė: naujų ar prarastų profesinių įgūdžių formavimas ir atkūrimas, parama įsidarbinant. Socialinė adaptacinė: parama susigrąžinant savivertę ir prisitaikant gyventi naujoje socialinėje aplinkoje.
Praktinės paslaugos ir veiklos pavyzdžiai
Socialinių įgūdžių ugdymas - neįgaliųjų savarankiškumas kasdienėje veikloje. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtinga, atsižvelgiant į jo poreikius. Vykdant šią veiklą, neįgalieji skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis.
Neįgalieji mokomi savitvarkos, asmens higienos, sveikos gyvensenos, namų ruošos darbų, maisto ruošimo, elgesio prie stalo. Taip pat neįgalieji mokomi planuotis biudžetą, naudotis banko paslaugomis, apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, naudotis viešuoju transportu, orientuotis ir judėti aplinkoje bei naudotis techninės pagalbos priemonėmis, mokoma pažinti ir valdyti ligą ar negalią.
Darbinių įgūdžių ugdymas - būrelis „Dekoravimas”; Amatų klubas „Aš galiu”. Kūrybiškumas skatina bendravimą, palengvina adaptaciją kolektyve bei visuomenėje, įvairių rankdarbių gamyba reikalauja didelio kruopštumo, kūrybiškumo ir užimtumo. Profesinis orientavimas ir konsultavimas yra svarbi neįgaliųjų profesinės reabilitacijos veikla.
Organizacijos ir paslaugų teikėjai
Šias priemones įgyvendina viešosios, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios specifinių socialinių problemų sprendimo srityje, sveikatos priežiūros, švietimo, profesinio rengimo įstaigos, psichologinės tarnybos, iš dalies - žiniasklaida. VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre teikiamos pagrindinės ir papildomos paslaugos: pagrindinės tai socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių , mokymosi, užimtumo ir (ar) darbinių įgūdžių paslaugos, papildomos - meninių gebėjimų lavinimas ir (ar) palaikymas, keramikos užsiėmimai.
Nuo 2014 m. teikiamos Socialinės reabilitacijos bendruomenėje paslaugos, skirtos neįgaliesiems, socialinei integraciją į visuomenę. Jiems teikiamos reikalingos socialinės reabilitacijos paslaugos, kurios padeda atkurti ar palaikyti neįgaliųjų socialinius, darbinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis organizacijomis.
Vaidmuo ir bendradarbiavimas
Nevyriausybinių organizacijų ir savanorių vaidmuo yra svarbus integracijos procese. Probacijos pareigūno individualus indėlis siekiant probacijos tikslų: empirinio tyrimo rezultatai rodo pokyčius dirbant su probuojamaisiais. Ar prasminga probacijos tarnybų darbą vertinti pagal probuojamųjų recidyvą? - tai viena iš diskusijų teisės srityje.
Bendradarbiavimo prielaidos ir pavojai, taip pat probacijos tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų veikla įkalinimo įstaigose, yra integracinės veiklos dalis.
Praktiniai projektai ir pavyzdžiai
Mūsų projekto tikslas yra dvejopas. Pirma, mes siekiame pradėti DINAMINĖS PRIEŽIŪROS diegimą įkalinimo įstaigose, paruošiant detalų planą kaip tai reikėtų įgyvendinti, vykdant mokymus pareigūnams ir įkalinimo įstaigų vadovybei. Antra, norėdami pradėti būtinos infrastruktūros kūrimą bei mažinti atotrūkį tarp įkalinimo įstaigų ir visuomenės, sieksime nuteistiesiems suteikti lengvatas.
Project progress: 2016/10/12 Atlikta esamos socialinės reabilitacijos vykdymo analizė; 2016/11/18 Atlikta gerosios užsienio praktikos analizė; 2017/01/01 Suteiktos lengvatos nuteistiesiems išėjusiems iš įkalinimo įstaigos; 2017/03/05 Sukurtas dinaminės priežiūros diegimo paketas; 2017/03/10 Pristatyti darbo rezultatai baigiamajame renginyje.
Rekomendacijos ir priedai
I priedas. Projekto eksperto Rudolfo Grosserio rekomendacijos (1-oji ataskaita). II priedas. Projekto eksperto Rudolfo Grosserio ataskaita ir rekomendacijos (2-oji ataskaita). III priedas. Probacijos tarnybų funkcijos. IV priedas. Lietuvos kalinių globos draugijos ir Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ teikiama integracinė pagalba nuteistiesiems ir grįžusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims. V priedas. Probacijos tarnybos ir nevyriausybinės organizacijos susirašinėjimo raštų pavyzdžiai. VI priedas. LT.
Kodėl integracija svarbi
Vienas iš svarbiausių socialinės reabilitacijos tikslų - asmens socialinė adaptacija, pagalba siekiant socialinės, ekonominės, psichologinės nepriklausomybės naujomis gyvenimo sąlygomis. Socialinė reabilitacija padeda neįgaliesiems integruotis į darbo rinką, o integracijos tikslas nuteistųjų atveju yra sumažinti pakartotinio nusikalstamumo grėsmę ir sudaryti sąlygas saugiam, produktyviam grįžimui į visuomenę.
Rekomenduojami veiksmai stiprinant integraciją
- Įdiegti specializuotų socialinių darbuotojų bei dinaminės priežiūros sistemas įkalinimo įstaigose, skirtas tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir grįžusiais asmenimis.
- Užtikrinti institucijų bendradarbiavimą, duomenų apsikeitimą ir koordinuotą paslaugų teikimą.
- Sukurti ir suteikti praktines lengvatas išėjus į laisvę, pavyzdžiui, viešojo transporto bilietų kompensacijas, dokumentų tvarkymo pagalbą.
- Vystyti prevencines ir edukacines programas darbo rinkai, profesinį orientavimą bei kvalifikacijos kėlimą.
- Skatinti nevyriausybinių organizacijų ir savanorių įsitraukimą bei bendruomenės jautrinimą priimti grįžusius asmenis.
| Veikla | Tikslas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas | Padėti susitvarkyti kasdienybę | Savitvarkos, biudžeto planavimas, viešojo transporto naudojimas |
| Profesinis orientavimas | Paruošti darbui rinkoje | Karjeros planavimas, profesinis mokymas |
| Psichologinė pagalba | Palaikyti psichinę sveikatą | Individualios konsultacijos, grupinė terapija |
Mūsų įstaigoje telkiamos visos pastangos didinant neįgaliųjų užimtumą bei galimybes bendruomenėje gyventi savarankiškai, gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant socialinę atskirtį. Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime nori būti kūrėjas, kuris ne tik pasirūpina savimi, bet ir yra naudingas visuomenei.
Nereikia ieškoti didžiųjų įkvėpimo ir atsipalaidavimo šaltinių. Žiūrėkime į žmones, kuriems likimas uždėjo sunkesnį kryžių nei kitiems, ir kurie tą kryžių neša visą gyvenimą, bet tai padarė juos didesniais optimistais.
tags: #isejusiu #kaliniu #atlikusiu #bausme #socialine #reabilitacija