Resocializacija kaip kompleksinis socialinio mokymosi procesas, kuriuo siekiama skatinti pozityvų teisės pažeidėjų elgesį ir motyvuoti juos gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, yra aktuali tema šiandien tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Ypatingas dėmesys nuteistųjų resocializacijai Lietuvoje yra skiriamas 2021 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pradėtoje vykdyti bausmių vykdymo reformoje ir naujausiuose strateginiuose nacionaliniuose dokumentuose. Teisingumo ministerijos parengtoje 2021-2030 m. teisingumo sistemos plėtros programoje nurodomas siekis „optimizuoti nuteistųjų resocializacijos ir pagalbos suimtiesiems sistemą“.
Šiame dokumente kaip vienas iš tikslų išskiriamas siekis padidinti resocializacijos proceso valdymo efektyvumą, sukuriant resocializacijos proceso įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) sistemą. Teigiama, jog „vienintelis bausmių vykdymo tikslas - nuteistųjų resocializacija“.
Šio straipsnio tikslas - išsiaiškinti, kokios yra šiandieninės nuteistųjų resocializacijos įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose problemos ir galimybės.
Neretai resocializacijos, reabilitacijos ir socialinės integracijos sąvokos, ypač viešajame diskurse, vartojamos kaip sinonimai. Tačiau reabilitacijos sąvoka yra kiek siauresnė ir nurodanti priemones, padedančias nuteistųjų fizinei ir psichinei sveikatai, priklausomybių gydymui, psichologinei savijautai, yra resocializacijos proceso dalis. Socialinė integracija suprantama kaip pagalba teisės pažeidėjams, siekiant, kad jie nedarytų nusikaltimų ir sėkmingai reintegruotųsi į bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Duomenų apsauga Draugijoje
Pažymėtina, kad šiuolaikinę baudžiamąją politiką, įtvirtinančią laisvės atėmimo bausmę, grįstą atpildo, įbauginimo, izoliacijos ir jau vėliau - reabilitacijos idėjomis, suformavo klasikinė ir pozityvistinė kriminologija.
Siekiant plačiau suvokti ir paaiškinti nuteistųjų resocializacijos procesą bei ieškoti sprendimų, svarbu išsamiau apžvelgti viena kitai prieštaraujančias pozityvistinės ir kritinės kriminologijos idėjas.
Todėl, anot pozityvistinės kriminologijos atstovų, resocializacija yra tinkamas ir siektinas įkalinimo tikslas. Resocializacijos procesas gali būti vykdomas sėkmingai reformavus kalėjimus ir išsprendus resocializacijos problemas.
Viena iš jų - resocializacijai nepalankus socialinis kalėjimo klimatas. Taigi sėkmingai reabilitacijai kalėjime, anot A. Antra, anot pozityvistų, sėkmingos resocializacijos įgyvendinimo problema - netinkamas kalėjimų darbuotojų parengimas ir resocializacijai nepalankus jų santykis su nuteistaisiais.
Kriminologiniuose tyrimuose teigiama, jog kasdien bendraudami su nuteistaisiais, kalėjimų darbuotojai gali teigiamai ar neigiamai paveikti įkalintųjų požiūrį į resocializacijos procesą ir dalyvavimą jame. Geri nuteistųjų tarpusavio santykiai - taip pat resocializacijos sėkmei svarbus elementas.
Taip pat skaitykite: Atminties išsaugojimo svarba
Apibendrinant galima teigti, kad sėkmingai nuteistųjų resocializacijai reikalingomis sąlygomis pozityvistinės kriminologijos paradigmos atstovai pažymi palankų kalėjimo socialinį klimatą bei tinkamą kalėjimų darbuotojų parengimą ir santykį su nuteistaisiais. Plačiau neaptariamos šiame straipsnyje, bet pozityvistų pažymimos ir kitos sąlygos, tokios kaip pozityvus nuteistųjų užimtumas, prieinamos ir veiksmingos resocializacijos priemonės bei tam skiriamas pakankamas finansavimas.
Remiantis kritinės kriminologijos tradicija resocializacijos kalėjime koncepcija suvokiama kaip prieštaringa. Teigiama, kad kalėjime resocializacija negali būti įgyvendinta, nes įkalinimo įstaigos yra skausmą keliančios desocializuojančios institucijos, o kalėjimas ir buvo sukurtas siekiant asmenis izoliuoti ir nubausti, o ne reabilituoti. Pažymima, kad resocializacijos procesas yra skirtas asmens tobulėjimui, elgesio keitimui ir socialinių problemų sprendimui, o įkalinimas yra orientuotas į asmens baudimą ir kalėjimo poveikis asmeniui yra gniuždantis, o kalėjimų tikrovė yra labai nutolusi nuo to, ką galima būtų vadinti ,,gydymu“ ar resocializacija.
Anot T. Mathiesen (2006), nepaisant deklaruojamos reabilitacijos, kalėjime iš tiesų vyksta prizonizacija - įkalintieji prisitaiko prie vyraujančios kultūros ir perima kalėjimo papročius ir normas. Taigi, kultūriniu požiūriu kalėjimas vykdo nusikaltimų mokyklos funkciją.
Tačiau anot jo, nors yra mažiau pastebimi, psichologiniai įkalinimo skausmai gali būti tokie pat gniuždantys kaip ir žiaurus elgesys sukeliant kūno kančias. Taigi, analizuodamas kalėjimo kultūros formavimąsi G. Sykes išskiria penkis elementus, kuriuos praranda į kalėjimą patekęs asmuo: laisvę, prekes ir paslaugas, heteroseksualius santykius, autonomiją ir saugumą.
B. Crewe (2011) taip pat išskiria savireguliacijos skausmus. Viena vertus, tikimasi, jog nuteistieji patys prisiims atsakomybę už resocializacijos procesą, kita vertus, jie laikomi priežiūros reikalaujančiais mažamečiais.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Suteikiame socialinių įgūdžių ugdymo bei psichologinės pagalbos paslaugas probacijos priežiūroje esantiems asmenims, padedant jiems kurti pozityvius socialinius ryšius artimoje aplinkoje bei visuomenėje ir tokiu būdu padėti prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
Laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims padedame ugdyti tokius socialinius įgūdžius, kaip savęs pristatymas, derybos įgūdžiai, asmeninio biudžeto planavimo įgūdžiai, socialinės atsakomybės prisiėmimo bei socialiai priimtinų elgesio modelių praktinis taikymas ir pan. Prie nuteistųjų reintegracijos gerinimo dirba šios srities specialistai: socialiniai darbuotojai ir psichologai.
Šiuo metu vykdomi įvairūs projektai, skirti kalinių socialinei integracijai Pravieniškėse ir kitose įkalinimo įstaigose:
- Europos komisijos per Europos solidarumo korpuso programą finansuojamas projektas, kurio tikslas - kurti mentorystės programą savanoriams, kuri padėtų jiems dar geriau pasiruošti veiklų kūrimui ir jų vedimui įkalinimo įstaigose. Projektas vykdomas nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m.
- Šis projektas vykdomas kartu su Italijos partneriais CUL-T APS ir yra finansuojamas Europos Sąjungos per Italijos nacionalinę agentūrą. Projekto tikslas - gerinti nuteistųjų psichologinę sveikatą Bolonijos ir Kauno kalėjimuose, ypatingą dėmesį skiriant save žalojančio elgesio ir savižudybių prevencijai. Projektas vyko nuo 2024 m. kovo iki 2025 m.
- Kalėjimų tarnybos finansuojamas projektas, kurio metu mes vedame vyrų palaikymo ratus ir kūrybinius užsiėmimus Vilniaus bei Pravieniškių 1-ajame kalėjimuose. Projekte esame su partneriais: VA Caritas Nuteistųjų konsultavimo centru, KA Caritas Nuteistųjų integracijos programa, VA Caritas Priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“ ir VšĮ „Juoda avis“. Projektas vyko nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m.
Projektas vykdomas naudojant Norvegijos finansinio mechanizmo 2009-2014 metų programos ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšas. Šios programos operatorius yra Teisingumo ministerija. Bendra šio projekto vertė siekia kiek daugiau nei 3,5 mln.
Socialinės reintegracijos paslaugos teikiamos keturiuose pataisos namuose: Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Alytaus pataisos namai, Vilniaus pataisos namai, Alytaus pataisos namai, Panevėžio pataisos namai.
Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad vienintelis bausmių vykdymo tikslas yra nuteistųjų resocializacija.
Taigi, per pirmąjį programos etapą (1999-2000 metais) numatoma tobulinti kalinių švietimą ir rengti darbuotojus dirbti su nuteistaisiais. Buvę kaliniai paprastai apsigyvena didžiuosiuose miestuose, todėl per antrąjį programos etapą (2000-2001 metais) numatoma daugiausia dėmesio skirti Kauno bei Vilniaus apskritims - 2000 metais įsteigti grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų socialinės adaptacijos padalinius šiose apskrityse, kurie vėliau prireikus būtų pertvarkyti į socialinės adaptacijos centrus.
Pažymėtina, kad asmens resocializacijos sėkmei reikia resocializacijos etapus išskaidyti ir įgyvendinti ne tik kalėjime, bet ir institucijose, kurios orientuojasi į pagalbą be retribucijos ir nubaudimo.
tags: #pravieniskiu #kaliniu #socialines #integracijos