Pensijų fondai yra investiciniai fondai, skirti generuoti papildomas pajamas asmeniui senatvėje. Jie ypač svarbūs išsivysčiusiose ekonomikose, kur gimstamumas mažas, o visuomenė sparčiai sensta. Lietuvoje pensinių fondų istorija dar palyginti jauna, o visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis. Straipsnyje aptarsime, kas nutiks sukauptiems pinigams, jei nuspręsite atsisakyti II pakopos pensijų fondo.
Pensijų Fondų Pakopos Lietuvoje
Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų:
- I pakopa - tai standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokestį, kuris perskirstomas „Sodros“ biudžete. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - jos surenkamos ir išmokamos dabartiniams pensininkams.
- II pakopa - tai pasirinktinos įmokos į fondus, kai prie privačių įmokų kaupimo prisideda ir „Sodra“. Gyventojas pats renkasi, ar nori dalyvauti šioje sistemoje, ar ne.
- III pakopa - tai asmens taupymas pensijai savarankiškai, naudojantis tam tikromis valstybinėmis lengvatomis.
Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime II pakopos pensijų fondams ir galimybėms pasitraukti iš šios sistemos.
Pasitraukimas Iš II Pakopos Pensijų Fondo
Gyventojai, apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. numatomas 2 metų periodas, kurio metu bet kuris II pensijų pakopos kaupimo dalyvis gali savarankiškai pasitraukti iš kaupimo ir atgauti dalį įneštų lėšų su investiciniu pelnu.
Ką Reikia Žinoti Norint Pasitraukti?
Norintiems nutraukti kaupimą pirmiausia reikia kreiptis į pensijų fondą, kuriame buvo kaupiamos lėšos, ir pateikti prašymą dėl kaupimo nutraukimo. Prašymą dėl pasitraukimo iš antros pakopos reikia pateikti savo pensijų kaupimo bendrovei bet kuriuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Taip pat skaitykite: Darbo parama: ką reikia žinoti
Pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius, t. y. priims sprendimą dėl prašymo per 90 dienų nuo jo gavimo. Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui - po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.
Pateikus prašymą, pinigai ir toliau bus kaupiami, o išmokama bus ta suma, kuri bus sukaupta tą dieną, kai bendrovė priims sprendimą nutraukti sutartį. Asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.
Galutinė suma, kuri bus išmokama, bus apskaičiuojama pagal paskutinę žinomą pensijų fondo vertę išmokos dieną.
Kiek Pinigų Galima Atsiimti?
Kiekvienas pasitraukiantis gyventojas atgaus tik tą dalį, kurią buvo pats sumokėjęs įmokomis bei įmokų investicinį prieaugį arba grąžą. Dažnai manoma, kad bus galima atsiimti visą sukauptą turtą, tačiau taip nėra. Gyventojas gali atgauti tik savo sumokėtas įmokas ir visą uždirbtą investicinę grąžą, o tai praktiškai sudaro maždaug 60-70 procentų visos sukauptos sumos.
Likusi dalis - apie 30-40 procentų - yra valstybės ir „Sodros“ įmokos. Šios lėšos žmogui nebus išmokamos. Jos grįžta į pensijų sistemą ir vėliau padidina pirmos pakopos pensijos dalį. Tai reiškia, kad į „Sodrą“ pervedamų lėšų suma įskaitoma kaip prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pateikimo metais gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas
Pavyzdys:
Tarkime, 30 metų žmogus II pakopoje yra sukaupęs 10 tūkst. eurų. Nusprendęs pasitraukti dabar, jis atgautų apie 65 procentus šios sumos, t. y. maždaug 6,5 tūkst. eurų. Likusi dalis, apie 3,5 tūkst. eurų, būtų sugrąžinta į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais, nuo kurių priklauso būsima „Sodros“ pensijos dalis (vienas apskaitos vienetas susidaro maždaug iš 2200 pervestų eurų).
Atskaitymai Atsiimant Lėšas
Atsiimant lėšas nesulaukus pensinio amžiaus, „Sodra“ taiko 3 proc. atskaitymą. Pavyzdžiui, jei žmogus atsiims 5 tūkst. eurų, tai 3 proc. šios sumos bus 150 eurų. Tai reiškia, kad gyventojas gaus 4 850 eurų.
Prognozės
„Sodra“ prognozuoja, kad iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 40 proc. dalyvių. II pensijų kaupimo pakopoje iš viso kaupia 1,425 mln. Lietuvos gyventojų, o 40 proc. pasitraukiančiųjų reikštų, kad išeis apie 570 tūkst. žmonių. Kiti šaltiniai neoficialiai pasidalijo, kad dėl tokio kiekio pasitraukiančiųjų II pakopos pensijų fonde turtas sumažės apie 3,3 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 1,1 mlrd. eurų turėtų atitekti „Sodrai“, o likusieji 2,2 mlrd. eurų atiteks pinigus atsiimantiems žmonėms. Taigi, vienas gyventojas, nutraukiantis kaupimą, turėtų atsiimti apie 3,8 tūkst. eurų.
Visgi tai nereiškia, kad tiek pasitraukiantiems ir atiteks, nes kiekvienas pakopoje dalyvaujantis žmogus yra sukaupęs skirtingą sumą.
Taip pat skaitykite: Našlaičių globos iššūkiai Lietuvoje
Atsiemimas Visos Sumos Nesulaukus Pensinio Amžiaus
Nesulaukus pensinio amžiaus visą sukauptą sumą atsiimti galės tie, kurie atitiks nustatytus kriterijus:
- Asmuo, kuris neteko 70 proc. ar daugiau dalyvumo.
- Asmuo, kuriam buvo nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą.
- Asmenys, kuriems buvo nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Tokiais atvejais asmuo ne tik galės atsiimti visas sukauptas lėšas, bet ir galės nemokėti už jas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar kitų mokesčių.
Atitinkant bent vieną iš šių kriterijų, norint atsiimti pinigus reikės kreiptis į kaupimo bendrovę ir nurodyti būtent vieną iš čia paminėtų pagrindų.
SAM patvirtintame Sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, sąraše yra 72 ligos. Tarp jų - piktybiniai navikai, kai kurios cukrinio diabeto diagnozės, Alzhaimerio, Parkinsono ligos, persodinti organai ir daugelis kitų.
Gyventojai, dar nepasiekę pensinio amžiaus, galės susigrąžinti sukauptas lėšas ir tuo atveju, jei iki pensijos jiems bus likę penkeri metai ar mažiau, o fonde sukaupta suma nesieks pusės minimalaus anuitetui reikalingo dydžio. Vis dėlto tokia išmoka turės savo kainą - nuo išmokamos sumos bus nuskaičiuojamas 3 proc. administracinis mokestis. Kita vertus, ši suma nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Svarbiausi Žingsniai Svarstantiems Pasitraukti
Svarstantiems pasitraukti iš sistemos reikėtų nepamiršti:
- Susipažinti su pasitraukimo sąlygomis - kokią dalį sumos galima atgauti, kur keliaus likusi dalis pinigų ir kt. (Numatoma, kad atgaus apie 60-70 proc. sumos).
- Nusprendus pasitraukti - susisiekti su pensijų fondu, kuriame buvo kaupiamos lėšos, ir pateikti jiems prašymą dėl pasitraukimo („Smart-ID“, mobiliuoju parašu) arba fiziškai aptarnavimo skyriuje.
- Sulaukti patvirtinimo, kad prašymas priimtas ir laukia registracijos „Sodroje“.
- Laukti. Sprendimai nagrinėjami kas ketvirtį. Tai reiškia, kad pateikus prašymą sausį, lėšų sulauksite tik balandį.
- Pasitraukus iš sistemos, į ją bet kada galima sugrįžti. Tai reiškia, kad norintys galės sudaryti naują sutartį ir vėl dalyvauti kaupime.
Pensijų Fondų Tipai
Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-ios pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį.
- Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikrai tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją.
- Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Šie pensijų fondai dalį investicijų nukreipia į akcijas, dalį į įmonių bei valstybių obligacijas.
- Agresyvūs - investuojantys į akcijas. Tai aukščiausios rizikos pensijų fondai. Ilguoju laikotarpiu tokia investavimo strategija atneša didžiausią grąžą, tačiau dideli svyravimai taip pat gali sukelti nemažai galvos skausmo.
- Gyvenimo ciklo strategija - jos principas nesudėtingas, sukuriama keletas fondų, suskirstant juos pagal rėžius, taikomus tam tikram gyventojų amžiui. Iki kol gyventojui lieka keliolika metų iki pensijos, iš esmės beveik visa lėšų dalis investuojama į akcijas. Artėjant prie pensinio amžiaus, nuosekliai didinama obligacijų dalis.
Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita.
II PAKOPA: Kaupti ar Atsiimti viską? Paprastas TESTAS, kuris padės apsispręsti
Pensijos išmokėjimas
Kalbant apie II-os pakopos pensijų fondus, jų sukauptais pinigais galima pradėti naudotis tik suėjus pensiniams amžiui (įskaitant išankstinę pensiją). Suėjus pensiniam amžiui galima:
- Atsiimti sukauptą sumą iš karto. Šis būdas galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tokios sumos, pagal kurią bazinis anuitetas iš II-os pakopos pensijų fondo būtų lygus pusei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
- Atsiimti pensiją anuiteto būdu. Anuitetas - tai kasmėnesinė (teoriškai gali būti mokama iki karto per tris mėnesius) išmoka asmeniui iki gyvos galvos.
Tuo tarpu, kalbant apie III-os pakopos pensijų fondus, pinigų atsiėmimo tvarka kiek skiriasi nuo II-osios pakopos.
Pensijų Sistemos Problemos Lietuvoje
Lietuvos pensijų sistemoje daug problemų. Pirmiausia, yra sudėtingas pats kaupiamų senatvės išmokų kūrimo etapas - norint, kad pensijos būtų kaupiamos ateičiai iš valstybės (ar „Sodros“) lėšų, tam reikia skirti dalį lėšų iš dabar surenkamų mokesčių. Tą problemą dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, ir išvažiuojantys iš šalies darbingi žmonės.
Kita savarankiško kaupimo problema yra dažni pokyčiai ir sistemos nestabilumas. Visos tokios ilgalaikės sistemos turi būti grįstos absoliučiu pasitikėjimu, o koks gali būti pasitikėjimas pensijų fondais, kai sistemos esmė kartas nuo karto pakeičiama?
Naujausi Pakeitimai II Pakopoje
Seimas pritarė antrosios pensijų pakopos pakeitimams. Jau kaupiantiesiems bus lengviau pasitraukti, stabdyti įmokas ar atsiimti lėšas, dar nesulaukus pensijos.
Pagrindiniai Pakeitimai:
- Naikinamas automatinis gyventojų įtraukimas į antrosios pakopos pensijų fondus.
- Atsiranda galimybė per numatytą laikotarpį pasitraukti jau kaupiantiems gyventojams.
- Atsiranda galimybė savarankiškai numatyti, kokio dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio kaupiantysis nori mokėti - 3 proc. ar didesnes.
- Atsiranda galimybė stabdyti įmokas vienerių metų laikotarpiui ir bus galima šį laikotarpį pratęsti.
- Atsiranda galimybė vieną kartą per kaupimo laikotarpį atsiimti 25 proc. sukauptos sumos.
Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m.
Šiems gyventojams vis tiek privalu apsispręsti iki šių metų birželio 30 d. Jeigu iki birželio 30 d. žmogus kaupti neatsisakys, nuo liepos 1 d. Jeigu kaupiantysis nori nutraukti dalyvavimą antrojoje pensijų pakopoje, tam bus suteiktas dvejų metų laikotarpis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Tokiu atveju gyventojui per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo turėtų būti išmokėta jo įmokėta suma ir investicinis prieaugis, o valstybės įmokėtos lėšos paverstos „Sodros“ taškais.
Jeigu gyventojas nekaupia ir to daryti nenori, jam nieko daryti nereikia. Apie galimybę kaupti jam bus reguliariai primenama „Sodros“, bet automatiškai įtraukiamas į kaupimą jis nebebus.
Dalies Sukauptų Pinigų Atsiemimas
Jeigu kaupiantysis bet kuriuo metu per kaupimo laikotarpį norės atsiimti dalį sukauptų pinigų, jis tai galės padaryti kartą per kaupimo laiką. Bus galima atsiimti 25 proc. sukauptos sumos. Norėdamas atsiimti dalį pinigų, žmogus turėtų kreiptis į savo pensijų fondą su prašymu išmokėti lėšas. Jis taip pat privalės sumokėti administracinį mokestį - 3 proc.
Įmokų Stabdymas
Pagal pakeitimus numatoma, kad kaupiantysis turės galimybę įmokas stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui ir pratęsti šį laikotarpį. Taip pat būtų galimybė įmokų mokėjimą atnaujinti, nesulaukus 12 mėnesių termino pabaigos. Stabdyti įmokas būtų leidžiama neribotą skaičių kartų.
Apskaitos Vienetai „Sodroje“
Pirmiausia, kas tie taškai? Tai santykinis matas, naudojamas asmens individualiai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. Vienas taškas apskaičiuojamas remiantis pensijų įmokų tarifu, sumokėtu nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, 2025 m. pensijų įmokų tarifas siekia 8,72 proc.