Ligos istorijoje gydytojui įrašius diagnozę - Autizmo spektro sutrikimas, tėvai pirmiausia ieško, kas tai yra, o radę tikisi paneigti „nuosprendį“. Kyla begalė klausimų: Kas yra autizmas? Ar tai - aplinkos užterštumo ar skiepų rezultatas? Ar tai pagydoma? Ar tai paveldima? Kokia vaiko ateitis? Ima lyginti: Mano pažįstamos vaikas irgi turi autizmą, bet jis visai kitoks nei mūsų vaikas…
Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti. Perskaitykite parengtą medžiagą ir jums bus paprasčiau žmonėms paaiškinti kaip autizmas įtakoja elgesį, bendravimą su aplinkiniais ir kuo toks žmogus skiriasi nuo kitų.
Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.
Kas yra autizmas?
Autizmas nėra liga. Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai - visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų.
Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu. Jis apima įvairius sunkumus, susijusius su šių trūkumų triada (kalba ir komunikacija, socialinis suvokimas bei poreikis vienodumui).
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Autizmo spektro sutrikimo simptomai
Autizmo sutrikimo simptomai labai įvairūs. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną. maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec.
Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite. mums kartais atrodo, kad tokie žmonės tarsi “nemandagiai” klauso pokalbio: klausantis pašnekovo jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba. kai kada žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“.
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius.
Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų. dėlioti daiktus tam tikra tvarka (pvz.
Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Dėl įvairių aukščiau išvardintų sunkumų, stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema. Nesunku įsivaizduoti, kad gyvenimas greitai tampa kankinantis, jei įvairūs nesuprantami pojūčiai kelia jiems sąmyšį. Pasaulis tarsi nepritaikytas jiems. Situaciją pablogina gebėjimo gerai bendrauti trūkumas ir sunkumai, kuriuos jie patiria bandydami suprasti aplinkinių žmonių ketinimus. Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepasiseks, nepavyks, kad jie susikirs. Jie myli, kenčia, nori būti laimingi.
Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano. Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai - genijai. Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Jiems sunkiai sekėsi mokykloje: vis kas nors atsitikdavo, kiti vaikai jų šalindavosi, atstumdavo, erzindavo ir terorizuodavo. Netgi ši nesunki autizmo forma gali sukelti didžiulę kančią. Kam būtų lengva taip gyventi?! Šie vaikai puikiai suvokia, kad yra kitokie.
Autizmo spektro sutrikimai: simptomai, diagnostika, pagalbos principai
Kaip atpažinti vaiką su autizmu?
Autizmo spektro sutrikimas - tai spektras. Todėl šie žmonės tikrai labai įvairūs. Kaip nėra dviejų vienodų įprastos raidos žmonių, taip nėra ir autizmo spektre. Tačiau yra kai kurie dalykai, kurie būdingi daugumai autistų.
Pirmiausia, jau pas kūdikius galima pamatyti socialinio bendravimo ir bendro dėmesio deficitą, jie su aplinkiniais kontaktą palaiko ne taip, kaip įprastos raidos jų bendraamžiai. Taip pat kone absoliučiai daugumai autizmo spektre esančių vaikų pasireiškia vienokie ar kitokie komunikacijos ir kalbos raidos sutrikimai - pradedant sutrikusiu gebėjimu žodžiais ir neverbaliniais gestais reikšti mintis ir baigiant kalbos suvokimo problemomis.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Daugelis šių vaikų pasižymi ypatingais sugebėjimais, netradiciniu požiūriu į pasaulį. Autistukai yra labai užsispyrę, ir jei jie kažkuo domisi - tai apie tą sritį sužinos VISKĄ. Jis nevalgys, negers, nemiegos - o gilinsis ir ieškos. Todėl užsienyje jau yra kompanijų, kurios net į darbo skelbimus deda, kad priima autizmo spektre esančius žmones. Nes tai atsidavę ir labai į tikslą orientuoti žmonės.
"Raudonos vėliavėlės" - požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą.
- Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai.
- Vaikas neklauso nurodymų.
- Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi.
- Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas.
- Vaikas neseka tėvų žvilgsnio.
- Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius.
- Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs.
- Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.
- Kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo.
- Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.
- Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį.
- Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori.
- Vaikas neatsako šypsena į šypseną.
- Vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis.
- Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus.
- Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas.
- Vaikas ima daiktus tik sau.
- Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas.
- Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje.
- Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita).
- Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.
Autizmo priežastys ir diagnostika
Tikslių priežasčių nėra nustatyta. Mokslininkai linkę manyti, kad priežastys genetinės ir/ arba biologinės, tačiau tikslių duomenų, kaip minėjau, nėra. Užsienyje autizmas gali būti įtariamas jau vos kelis mėnesius sulaukusiems vaikams, Lietuvoje diagnostika vėlyvesnė, tačiau vis gerėja. Jei anksčiau nustatydavo daugiausia trimečiams - penkiamečiams (kaip buvo mūsų atveju), tai dabar jau turime labai daug klientų, kuriuos atsiunčia gydytojai, ir kuriems nėra nė dviejų. Tai džiugina. Nes kuo anksčiau pradėsi su vaiku dirbti - tuo geresnių rezultatų galėsi pasiekti. Žinoma, kiekvienas vaikas turi savo maksimumą, tačiau daug daugiau dalykų galima padaryti pradėjus teikti terapiją dvimečiui.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Gydymo metodai ir pagalba
Mokslinį pagrindą turinčių terapijų yra įvairių. Tėvai gali rinktis. Vienintelis dalykas - labai svarbu, kad tai būtų mokslinį pagrindą turinti terapija, ir kad ją teiktų sertifikuotas specialistas, kuris laikosi etikos ir kokybės standartų. Nes labai liūdna, bet šioje srityje vis dar galima sutikti nemažai „šarlatanų”, kurių tikslas pralobti žmogaus silpnumo sąskaitą. O diagnozę gavę tėvai griebiasi pačių įvairiausių šiaudų, ir ant tokių šarlatanų „pasimauna”. Reikia suprasti ir žinoti, kad autizmas nėra išgydomas, ir nėra nei stebuklingų vaistų, nei stebuklingų miltelių. Tačiau daug dalykų vaikas (pagal savo gebėjimus, žinoma) gali išmokti ir prisivyti bendraamžius ar gyventi normalų savarankišką gyvenimą.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Autizmu sergančiam vaikui būtina dienotvarkė. Jis svarbus kiekvienam vaikui. O ypač tai aktualu tokiems žmonėms. Jaunuoliai, sergantys autizmu, paprastai yra nervingi, todėl reikia jais atsakingai rūpintis. Taigi dienotvarkė - puiki pagalba. Jeigu autizmu sergantys vaikai turi sunkumų su literatūra, galite pasitelkti vadinamąją regėjimo darbotvarkę. Tam puikiai tiks nuotraukų žiūrėjimas ir jų aptarimas. Šis būdas užtikrins, kad jie žinos, kas bus toliau. Jei kartais tektų pakeisti dienotvarkę, būtinai apie tai paaiškinkite vaikui. Tokia liga sergantieji mėgsta rutiną. Dienotvarkę nustatykite tinkamą konkrečiam vaikui - remkitės jo pomėgiais ir mėgstama veikla. Svarbiausia - daug laiko skirkite miegui.
Kitas labai svarbus dalykas - bendravimas su vaiku. Nors atrodo, kad autizmo sindromą patiriantiesiems poreikio bendrauti nėra, iš tiesų jie to nori, tačiau nemoka. Reikėtų atidžiai stebėti, koks kalbos lygis vaikučiui suprantamas, kaip su juo šnekėtis, kol bus išlavinti geresni kalbos įgūdžiai. Paprastai su šiais vaikais reikia bendrauti trumpais sakiniais, aiškiai suprantamais žodžiais.
Kitas dalykas - parodyti vaikui, kad žaisti yra smagu. Jei pajus, kad būti su aplinkiniais gera, jis mieliau bendraus, nei užsidarys savame pasaulyje. Žaiskite su vaiku jam patinkamus žaidimus, pamokykite naujų lengvų ir smagių žaidimų, suteikite teigiamų emocijų. Daugumai tokių vaikų patinka fizinis kontaktas: kutenimas, siūbavimas, lėkimo pojūtis, kai tėvai juos išmeta aukštyn.
Visuomenės požiūris ir valstybės pagalba
Visuomenėje diskriminacijos vis dar daug. Šie vaikai vis dar stigmatizuojami. Autistai turi jausmus, jie moka mylėti, pykti, džiaugtis ir t.t. Jie gali nesuprasti ar netinkamai reaguoti į aplinkinių žmonių jausmus, bet patys jie jaučia lygiai taip pat, kaip mes su jumis, jie tokie patys žmonės. Ir draugauti jie nori, tik dažnai nemoka. O kadangi nuolat susiduria su atstūmimu - tai ir renkasi vienatvę. Bet čia mes, aplinkiniai, juos padarome vienišais.
Lietuvoje tėvų laukia labai dideli iššūkiai. Kažkodėl mūsų valstybė vis dar labiau linkusi investuoti į daiktus, pastatus ir sienas, o ne į mokslą ir žinias. Todėl realios pagalbos, kurią teiktų valstybė - nėra. Nėra ir pakankamai informacijos apie tai, ką gi galima padaryti (nors jos dabar gerokai daugiau nei buvo prieš penkis metus, kai mes gavome diagnozę). Vadinasi, arba tėvai turės savo lėšomis samdyti specialistus, o profesionalų Lietuvoje tikrai vis dar labai trūksta, arba, kaip aš, mokytis, keisti profesiją ir dirbti patiems. Tai nėra sąžininga, tačiau dėl savo vaikų mes galime padaryti daug dalykų. Išmokti gyventi kitaip, išmokti suprasti savo vaiką, išmokti jį ugdyti ir žinoti, kaip tai daryti. Žodžiu, vieni iššūkiai. Bet labai svarbu nenuleisti rankų.
Mitai apie autizmą
Yra daug mitų apie autizmą turinčius žmones. Arba kad jie nevaldomi chuliganai, arba, kad žmonės linguojantys ir žiūrintys į vieną tašką, arba, kad vaikai smaragdo akimis (indigo). O iš tikrųjų jie tokie patys žmonės kaip mes, tik turintys savo ypatumų.
- Autistai nenori bendravimo: Daugelis autistų, nors ir nori bendrauti, tačiau nežino, kaip, arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu.
- Autistai neturi jausmų: Lygiai taip pat faktas, kad autistams sunku atpažinti bei reikšti jausmus, nereiškia, kad autistai neturi jausmų, nesugeba būti empatiški ar kad jie negali užmegzti romantiškų santykių.
- Autistai yra protiškai atsilikę arba genijai: Nėra nei taip, nei taip - dažniausiai autistų intelektas yra normalus. Tiesiog jų nervų sistema funkcionuoja kitaip.
- Autizmas yra nauja liga: Nors autizmas kaip konkreti diagnozė yra gana nauja (į tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta tik 1980 m.), pats autizmas egzistavo visais laikais.
- Autizmą sukelia skiepai: Nėra jokių įrodymų, kad skiepai susiję su autizmu.