Lietuvos švietimo sistemoje vyksta didžiuliai pokyčiai: iki 2024 metų turi būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.
Akivaizdu, kad, nors įtraukiojo ugdymo gerųjų pavyzdžių Lietuvoje jau esama, jų nėra tiek daug ir tokių gilių, kad galėtume sakyti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema.
Švietimo būklės apžvalgoje 2019 rašoma, jog specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis švietimo įstaigose rodo ne tik įtraukiojo ugdymo mastus, bet ir švietimo prieinamumo bei paramos užtikrinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims lygį.
Nepaisant plataus švietimo paslaugų spektro, susiduriama su segregacijos problema. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių, galimybės bendrauti, užsiimti bendra veikla su vaikais, neturinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, nepakankamos. Taip atsiranda prielaidos nepakankamam mokinių socialinių, komunikacinių ir kitų kompetencijų ugdymuisi.
Ruškus teigia, kad Lietuvoje didžiausią atskirtį patiria negalią turintys vaikai, ypač tie, kurie turi intelekto ar psichosocialinių sutrikimų. Ypač kenčia Dauno sindromą ar autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai ir jų šeimos. Neregiai ir negirdintieji, kaip ir kompleksines negalias turintys vaikai, taip pat mokosi atskirai nuo visų kitų.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Lietuvoje beveik 10 proc. visų šalies vaikų (3686 negalią turinčiųjų) mokosi specializuotose įstaigose, kurių yra net 44-ios. Svarbu tai, kad šis skaičius, stipriai mažėjant bendram vaikų skaičiui, nesitraukia, priešingai, net šiek tiek išaugo.
Padidėjo ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų dalis ikimokyklinėse įstaigose, lyginant su visais ugdomais ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikais, tiek mieste, tiek kaime siekiant visiškos įvairių poreikių besimokančiųjų įtraukties.
2019 m. gruodžio mėnesį atliktas empirinis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti įtraukiajam ugdymui palankios aplinkos kūrimą skatinančius veiksnius skirtingų suinteresuotų šalių požiūriu. Siekiant išsiaiškinti veiksnius, skatinančius kurti įtraukiajam ugdymui palankią aplinką švietimo organizacijose, pasirinktas kokybinis požiūris.
Tiriamųjų grupė buvo formuojama iš turinčių kokių nors tipinių požymių asmenų - tai savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, atsakingi už specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą; vadovai, kuruojantys specialųjį ugdymą mokykloje; mokytojai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais; tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus; vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.
Tyrimo dalyviai pasirinkti iš atsitiktine tvarka atrinktų savivaldybių švietimo skyrių, bendrojo ugdymo įstaigų.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Bendrystės su bendrojo lavinimo mokyklomis metu, išryškėja mokinių psichologiniai, bendravimo aspektai. Įvertinus tokių veiklų silpnąsias ir stipriąsias puses, kyla poreikis didinti mokyklos gebėjimą kurti įtraukią aplinką, ypač tobulinant ugdymo praktiką bei mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų pasiruošimą sistemingai rengti ilgalaikius įtraukiojo ugdymo principais paremtus projektus, programas. Kaip pagerinti sėkmingos įtraukties procesą? Atsakymų į šį ir kitus klausimus ieškojome kartu su partneriais iš Italijos.
Įgyvendinant „Erasmus+“ projektą „Įtraukiojo ugdymo galimybės ir iššūkiai“ (angl. „Opportunities and challenges of inclusive education“), 2022 m. gegužės 9-13 dienomis vyko darbo stebėjimo mobilumas Istituto Comprensivo Giovanni Verga mokykloje, Komiso mieste, esančiame Sicilijoje. Mūsų mokyklai atstovavo projekto koordinatorius ir neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas Nerijus Lebednykas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui Gediminas Kaminskas, specialioji pedagogė, auklėtoja Nomeda Ramaškaitė, socialinė pedagogė Jurgita Šukienė, neformaliojo švietimo mokytojas, auklėtojas Kęstutis Vaškelevičius, mokytojos: Jonesa Drumstienė, Asta Kazlauskaitė-Čepienė ir Diana Zenkovienė.
Pirmąją mobilumo dieną mūsų mokyklos komandą šiltai pasitiko vietos bendruomenė, stebėjome mokinių paruoštą meninę programą, apžiūrėjome ugdymo, lauko ir relaksacines erdves. Susipažinę su mokykla, italų kolegoms apžvelgėme įtraukiojo ugdymo sistemą Lietuvoje, bei pristatėme Kauno specialiosios mokyklos koncepciją. Vėliau laukė susitikimas su Komiso miesto mere miesto rotušėje.
Kitas dienas buvo skirtos darbo stebėjimui ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse. Stebėjome ir dalyvavome pamokose, kuriose ugdomi SUP vaikai kartu su kitais mokiniais. Su G. Verga mokyklos pedagogais, specialistais, diskutavome apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Italijoje ir Lietuvoje.
„Susiduriame su keliais esminiais iššūkiais, kurie turėtų būti sprendžiami ne tik vietiniu lygmeniu, bet ir nacionaliniu mastu. Nepaisant to, kad etatų savivaldybėse įsteigta tikrai nemažai, - trūksta, kas juos užimtų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) BNS teigė, jog imamasi priemonių problemai spręsti, tam numatytos papildomos lėšos tiek specialistų atlyginimų didinimui, tiek jų ruošimui. Kitąmet rengiamasi atidaryti Lietuvos įtraukties švietime centrą.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Atsižvelgdamos į vietos galimybes ir poreikius, mokyklose savivaldybės jau kurį laiką steigia naujus švietimo pagalbos specialistų bei mokytojų padėjėjų etatus, pritaiko patalpas, investuoja į mokytojų kvalifikacijos kėlimą. M. Sinkevičiaus teigimu, dauguma šiuo metu dirbančių mokytojų taip pat nėra pakankamai pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais - jų kvalifikacijos kėlimui šioje srityje turi būti skiriamas didesnis dėmesys ir tai turi būti daroma nuosekliai visoje šalyje.
„Įtvirtinti įstatyme gražų siekį ir pavesti jį įvykdyti savivaldybėms - nepakanka. Savivaldybių savarankiškosios lėšos yra labai ribotos. Valstybė tą žino, tad iškeldama tikslą, turėtų skirti pakankamai lėšų jį įgyvendinti arba - suteikti savivaldybėms būdų pačioms didinti savo pajamų šaltinius. Šiuo metu abu dalykai nėra daromi“, - sakė M.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė BNS teigė, jog 2021-2022 mokslo metais bendrosiose mokyklose daugiausia mokyta spec. ugdymosi poreikių mokinių, turinčių vidutinius (apie 900) ir nedidelius (apie 600) sutrikimų lygius. Taip pat mokėsi apie 200 mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Praėjusiais mokslo metais savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 17 specialiųjų pedagogų, 31 psichologas, 16 logopedų, 37 socialiniai pedagogai, 30 sveikatos priežiūros specialistų.
Anot V. Bubliauskienės, siekiant efektyvinti pagalbą vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, bendrojo ugdymo mokyklose artėjančiais mokslo metais bus įsteigti 228 mokytojų padėjėjų etatai, pernai tokių buvo 174. Papildomos darbo vietos numatytos ir specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams bei socialiniams pedagogams.
„Gerinant įtraukiojo ugdymo kokybę, reikalingos pritaikytos šiuolaikinės ugdymo priemonės, vadovėliai, informacinės technologijos ir skaitmeninis turinys“, - vieną problemų įvardijo V. Bubliauskienė.
„Atkreipiame dėmesį, kad specialistai dirba ne vienose pareigose. Rugpjūčio 22 dienos duomenimis, Kauno švietimo įstaigose trūko vos kelių specialistų“, - sakė O.
„Švietimo pagalbos specialistų poreikis iki šiol išlieka labai didelis, ypatingai trūksta mokytojų padėjėjų, kurie yra didžiulė pagalba mokytojams ir mokiniams pamokų metu klasėse“, - sakė A. Anot jos, specialistų trūkumą lemia aukšti reikalavimai ir nekonkurencingi atlyginimai, nustatyti įstatyme.
Logopedų, specialiųjų pedagogų ir psichologų darbo užmokestis, kaip ir mokytojų, turint pilną etatą, svyruoja nuo 1347 iki 1892 eurų neatskaičius mokesčių, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos.
„Mažiausius atlyginimus gauna jau minėti mokytojų padėjėjai, apie 1132 eurų neatskaičius mokesčių pilnam etatui. Atlyginimai šiems specialistams yra mažiausi, kadangi pagal įstatymą jiems nereikia jokių kvalifikacinių reikalavimų“, - sakė A. Kowalewska.
„Dar šį rugpjūtį Vyriausybei patvirtinus mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimus, sudarytos galimybės nuo naujų mokslo metų steigti 150 papildomų švietimo pagalbos specialistų pareigybių. Tam 2022 metų valstybės biudžete numatyta 900 tūkst. 2023-2029 m. laikotarpiu tam numatyta 108,5 mln. eurų, iš jų preliminariai kitiems metams bus skirta 6,2 mln. eurų, 2024 m. - 15,6 mln. Finansavimas planuojamas siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos būtų pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.
„Šiemet jau turime rekordinį mokytojų padėjėjų skaičių - su papildomu šios Vyriausybės numatytu finansavimu savivaldybėse įsteigta daugiau nei 700 mokytojo padėjėjų etatų, daugėjo ir švietimo pagalbos specialistų, nors jų mokyklose vis dar stinga. Pernai savivaldybėms buvo skirti papildomi 3,64 mln. mokytojų padėjėjų etatams steigti. Palyginti su ankstesniais mokslo metais, jų padaugėjo 26 proc.“, - sakė patarėjas.
Ministerijos duomenimis, iš viso praėjusiais mokslo metais dirbo daugiau kaip 3,5 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir beveik tiek pat mokytojo padėjėjų.
Siekiant užtikrinti reikalingą švietimo pagalbos specialistų skaičių mokyklose, pasak ministerijos, šiemet pirmą kartą buvo pradėtos studijos kvalifikaciją jau turintiems pedagogams papildomai įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Šiais metais suplanuota 250 vietų. Tiek pat vietų bus finansuojama ir artimiausiais dvejais mokslo metais.
Pasak I. Gaižiūno, pernai rugsėjį švietimo pagalbos specialistams penktadaliu padidintas atlyginimas, o šiemet - 12,5 proc. Planuojama, kad kitąmet ir 2024 m. jis dar didės po 10,5 proc.
„Aukštosios mokyklos parengia pakankamą skaičių psichologų, mažinti reikalavimų psichologams nereikėtų. Spręsdamos psichologų stygiaus problemą mokyklose savivaldybės gali taikyti paslaugų pirkimo, ne vien tik pareigybių steigimo procedūras“, - teigė I. Gaižiūnas.
„Kitų metų pradžioje bus įsteigtas nacionalinis Lietuvos įtraukties švietime centras“, - BNS sakė patarėjas. Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė 15 proc. Priėmimo į auštąsias mokyklas duomenys rodo, kad šiemet specialiąją pedagogiką pasirinko žymiai daugiau studentų negu praėjusiais metais.
Mokykla yra ne tik darbo vieta - tai antrieji namai. Kad mokymo ir mokymosi procesas vyktų sėkmingai, mokiniai mokykloje turi jausti komfortą. Tam didžiulę įtaką turi mokyklos aplinka, kuri turi sukurti tokį mikroklimatą, kad galėtume jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės. Žmogus neatskiriamas nuo gamtos ir savo veikla daro įtaką gamtai.
Anot Meilės Lukšienės, mokykloje turi gyventi (būtent gyventi) ir augti gyvas, sveikas vaikas su savo besiskleidžiančiomis dvasinėmis ir fizinėmis galiomis.
Kas iš tiesų yra įtraukusis ugdymas? Pirma, tai - ugdymas be atskirties ir diskriminacijos.
Siekiant pagerinti įtraukųjį ugdymą, būtina:
- Puoselėti teigiamas bendruomenės nuostatas į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti toleranciją.
- Telkti mokyklos bendruomenę (administraciją, specialistus, pedagogus, tėvus, mokinių savivaldos atstovus) didesniam bendradarbiavimui.
- Akcentuoti pedagogų bendradarbiavimo su švietimo pagalbos specialistais, mokiniu ir jo tėvais svarbą ugdymo efektyvumui.
- Pritaikyti Bendrąsias programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytojui gali padėti savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija ir švietimo pagalbos specialistai.
Apibendrinant, Lietuvos švietimo sistema susiduria su iššūkiais užtikrinant kokybišką ir įtraukų ugdymą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Svarbu spręsti segregacijos problemą, didinti mokytojų ir specialistų pasirengimą bei užtikrinti tinkamą finansavimą ir išteklius.
Įtraukusis ugdymas - galimybė kiekvienam.
Pagalbos mokiniui schema.
tags: #specialiuju #ugdymosi #poreikiu #turinciu #mokiniu #ugdymo