Senatvė - tai normali mūsų gyvenimo dalis, tačiau kartais pasenstama per anksti. Bijoti pasenti nereikia. Tai paskutinis gyvenimo etapas, neišvengiamas laikotarpis, su kuriuo susidurs kiekvienas, jei jų gyvenimas tragiškai nenutrūko jaunystėje. Šį laikotarpį kiekvienas išgyvena skirtingai. Yra tiek būdų ją išgyventi, kiek skirtingų žmonių gyvenimų.
Senatvė prilyginama gyvenimo rudeniui, antrajai jaunystei, ar auksiniams metams. Mūsų požiūris į senjorus priklauso nuo skirtingų veiksnių. Jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės ir senjorai senatvę vertina skirtingai. Senatvės ribos nėra apibrėžtos. Žmogų, kuris nustojo aktyviai judėti ir prarado gyvybingumą. Tokio žmogaus senatvės požymiai akivaizdžiai matosi.
Sklando daug stereotipų apie senatvę. Jie veikia mūsų požiūrį į senjorus. Visuomenėje dominuojantis „jaunimo kultas“ dažnai atskiria senyvus žmones nuo kitų - tiek darbo rinkoje, tiek visuomenės gyvenime.
Senatvės atspalviai
Senatvė turi savo privalumų. Šiuo laikotarpiu žmonės gali išgyventi „antrąją jaunystę“. Pasibaigus darbingam laikotarpiui, atsiranda daug laisvo laiko. Žmogus gali skirti jį savo pomėgiams, pailsėti, ar keliauti. Šiuo laikotarpiu atsiranda anūkai. Taip pat senjorai gali dalyvauti ir Europos sąjungos finansuojamose aktyvumo programose, skirtose žmonėms virš 50 ir 60-ies metų amžiaus.
Daugeliui senatvė siejasi su daugybe naujų sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl senyvo amžiaus, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas, suprastėjusi atmintis, osteoporozė, reumatas, nutukimas, ir silpnaprotystė. Dėl pablogėjusios fizinės būklės senjorai tampa priklausomi nuo kitų ir savarankiškumo trūkumas juos pradeda erzinti. Daugelis senyvų žmonių pradeda galvoti, kad jie yra niekam tikę ir nereikalingi visuomenei. Tokį įsitikinimą dažnai sustiprina ir atsiradusi vienatvė. Gyvenimo partneris ar tokio paties amžiaus draugai miršta, vaikai užsiėmę savo gyvenimais. Gyvenimo kokybės suprastėjimas - pensijos yra mažesnės nei buvęs atlyginimas už pilną darbo dieną. Vyresni žmonės pradeda bijoti mirties; žinojimas, kad jų gyvenimas eina į pabaigą, juos dar labiau dvasiškai palaužia.
Taip pat skaitykite: Metodai socialiniame darbe
Mūsų šeimose yra senų žmonių. Atminkite, kad senas žmogus - ne kūdikis, jis pats gali priimti sprendimus savo gyvenime. Pagyvenusiems žmonėms reikia atrasti naują gyvenimo tikslą - veiklą, užimsiančią jų laisvą laiką ir protą. Kokia veikla jie turėtų užsiimti priklauso nuo sveikatos, fizinės būklės ir poreikių. Bendravimas su sergančiais senjorais tampa išties delikačiu reikalu. Jie priversti susitaikyti su savo savarankiškumo trūkumu ir pasikliauti slaugančiu žmogumi. Jei Jūsų artimajam reikia priežiūros, bet negalite jos suteikti, pasinaudokite profesionalių slaugytojų ar savanorių pagalba.
Dažnai pagyvenęs žmogus šios problemos nepripažįsta ir neigia, kad ta problema jiems rūpi. Yra daugybė būdų įtikinti žmogų šlapimą sugeriančių priemonių nauda, pasikalbėkite su artimuoju, parodykite jam informacinę medžiagą. Pagrindiniai žodžiai turėtų būti delikatumas, patogumas ir nemalonaus kvapo prevencija. Labai svarbu pasirinkti tinkamą produktą. Gerai pasirinktas produktas reiškia paciento komfortą ir mažesnę pragulų susidarymo riziką, taip pat mažiau darbo slaugytojui.
Senėjimas ir jo požymiai
Niekas negali visiškai sustabdyti senėjimo - tai užkoduota mūsų DNR ir yra normali mūsų gyvenimo dalis“, - pažymi daktaras.
Senėjimas labiausiai susijęs su telomerais - DNR segmentais, esančiais chromosomų pabaigoje, kurie atsakingi už jūsų biologinį amžių.
Su amžiumi susijusių problemų poveikis tampa vis akivaizdesnis, nes daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Statistika rodo, kad nuo 1950 iki 2013 m.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Tad nors jaunystės eliksyro nėra, ją išlaikyti kiek įmanoma ilgiau tikrai galima - būkite aktyvūs, venkite streso ir žiūrėkite, ką dedate į burną, pažymi A.
Terminas senilizmas retai vartojamas. Nepaisant to, kad yra kai kurių negalavimų, atsirandančių kartu su senatve, keletas iš jų gali pasirodyti kiek anksčiau ir įspėti apie ankstyvą senėjimą. Pasak „The Daily Net“, tokios problemos iškyla dėl blogų gyvenimo būdo ir mitybos įpročių ar hormonų gamybos sutrikimo. Šis senėjimo procesas gali atrodyti sunkiai suvaldomas, tačiau kontroliuodami sveiką gyvenseną, padėsite sau atrodyti sveikesniais ir jaunesniais.
Pasak M. Bylaitės-Bučinskienės, senėjimo procesai kiekvienam žmogui prasideda individualiai. Kai kurie net iki 40 metų nemato jokių senėjimo požymių, o vėliau, atrodo, labai staigiai pradeda senti. „Tačiau daugumai žmonių senėjimo procesai prasideda nuo 27 metų, pastebimos pirmos smulkios raukšlelės - juoko, mimikos. Tokie žmonės, kurie turėję atopinį dermatitą, žvynelinę, aknę, jau įpratę rūpintis savo oda. Vis dėlto dauguma nelabai žino, kas yra kremai“, - šypsosi gydytoja dermatologė.
Dažniausi senėjimo požymiai:
- Sąnarių skausmas. Net menkiausias sąnarių skausmas yra vienas iš dažniausių senėjimo požymių. Artrozė diagnozuojama vis dažniau. Jūsų kremzlės pradeda trūkinėti, susidėvėti - vyksta sąnarių degeneracija. Jei bus ir uždegimas, atsiras papildomų požymių.
- Nuolatinis nuovargis. Jeigu pastebite, kad nuolat jaučiatės išsunktas, pervargęs ir negalite naktimis gerai išsimiegoti, tai gali būti senėjimo ženklas. Lėtinis nuovargis ir mieguistumas dienos metu yra labiausiai paplitęs senėjimo požymis, ypač dažnas sulaukus 40 metų“, - aiškina A. Tiesa, šiuos simptomus gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, apnėja. Tai sutrikimas, kuris miegant sukelia kvėpavimo problemų.
- Lėtinis uždegimas. Lėtinio uždegimo tikimybė taip pat didėja su amžiumi, tam įtakos turi insulino kiekis kraujyje, imuninė sistema (jos sudirginimo laipsnis), bakterijos, grybeliai ir pan. Žarnyne yra apie 80 proc. imuninės sistemos, tad kiekviena problema, susijusi su žarnyno mikrobioma, veikia visą kūną: sukelia jautrumą maistui, virškinimo ir skydliaukės funkcijos sutrikimus, mineralų trūkumą, nuotaikų svyravimą, nuovargį, odos uždegimus.
- Svorio padidėjimas. Tam tikras svorio padidėjimas (1 kg kas dvejus metus) gali būti laikomas normalia senėjimo dalimi. Problema ta, kad dalis žmonių svorio priauga kur kas daugiau.
- Venų varikozė. Venų varikozė statistiškai atsiranda 50 proc. vyresnių kaip 50 metų žmonių.
- Išvaizdos pokyčiai. Labiausia jūsų odą veikia saulė, tad nuo neigiamo jos poveikio odą reikia kiek įmanoma labiau apsaugoti. Kolagenas ir elastinas odoje paprastai veikia dešimtmečiu ilgiau tiems, kurie saugo odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Šios dvi medžiagos palaiko odos elastingumą ir gerą jos išvaizdą.
- Klausos prastėjimas. Dar vienas labai dažnas senėjimo požymis - prastėjanti klausa. Klausos praradimas glaudžiai susijęs su oksidaciniu stresu, kuris sukelia klausos ląstelių mirtį ir sutrikdo klausą. Klausos praradimui būdingas genetinis komponentas, tačiau yra ir kitų rizikos veiksnių, dėl kurių klausa dingsta anksčiau nei įprastai.
Žvelgiant į šiuos 10 senėjimo požymių galima pastebėti, kad dalis jų susiję su žmogaus gyvenimo būdu. Jo patarimai - jeigu dirbate sėdimą darbą, būtinai darykite judėjimo pertraukas; dažniau važinėkite dviračiu. A. Unikauskas teigia, jog 2015 m. amerikiečiai išleido daugiau kaip 140 milijardų dolerių tam, kad sumažintų atsirandančius senėjimo požymius - kosmetikai. Skaičiuojama, kad iki 2021 m. šis skaičius išaugs iki 220 milijardų. Moterų silpnybė pasiduoti reklamai ir leisti pinigus įvairiems kosmetiniams dalykėliams tikintis stebuklo nepanaikins normalaus senėjimo proceso, tačiau, jeigu mokėsite laiku atpažinti organizmo siunčiamus signalus, senėjimo procesą tikrai galėsite šiek tiek suvaldyti, taip sako A.
Senėjimo požymiai
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Kiti ankstyvojo senėjimo požymiai:
- Žarnyno pralaidumas
- „Smegenų rūkas“
- Raumenų masės trūkumas
- Burnos sveikatos problemos
- Energijos trūkumas
- Odos ir plaukų pokyčiai
- Pusiausvyros sutrikimas
Demencija
Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau labai svarbu žinoti, kad demencija nėra įprasto senėjimo dalis. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi demenciją. Pasitaiko atvejų, kai demencija išsivysto 40-50 metų asmenims. Kiekvienas demencijos pasireiškimas turi savas atsiradimo priežastis. Dažniausios demencijos priežastys - tai Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, su alkoholiu susijusi demencija.
Panašius į demenciją simptomus sukelia daug sveikatos būklių: tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas arba per didelis jų kiekis, infekcijos, galvos smegenų augliai. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti demencijos simptomus sukėlusią priežastį ir, esant gydomai būklei, skirti reikiamą gydymą. Tai priklauso nuo demencijos priežasties, todėl yra svarbu gauti medicininę diagnozę. Jeigu nerimaujate, kad turite riziką paveldėti demenciją, pasitarkite su savo gydytoju arba susisiekite su „Demencija Lietuvoje“ el. p.
Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį. Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta trumpalaikė atmintis, kitiems kalba, atsiranda nuotaikos svyravimų. sunku adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus (pvz. Dauguma demenciją turinčių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, laikui bėgant, jie pajunta, kad savarankiškai atlikti užduotis tampa vis sunkiau. Vėlyvojoje demencijos stadijoje: asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Atmintis yra stipriai pažeista, fiziniai simptomai yra ūmūs.
Šiuo metu nėra nustatyta aiškių demencijos prevencijos būdų. Nėra vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti demencijos simptomų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo demenciją patiria labai individualiai, todėl, taikant konkrečius medicininės ir socialinės paramos bei pagalbos būdus, būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę.
Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis, gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėti. Demencija yra nuolatos progresuojantis sutrikimas. Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą. Išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams (liūdesiui, nemigai, nerimui, pykčio reakcijoms, priešiškumui aplinkiniams ir kt.) gali būti skiriami vaistai šių simptomų numalšinimui. Vaistus skiria gydytojas psichiatras, konsultavęs ligonį ir įvertinęs informaciją, gautą iš namuose ligonį prižiūrinčių artimųjų bei psichikos sveikatos slaugytojo.
Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę. Šios nemedikamentinės intervencijos apima atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją.
Kas yra demencija?
Kaip užbėgti senatvei už akių?
Gydytoja pateikia pagrindines taisykles, kaip užbėgti senatvei už akių:
- Gyvenimo būdas. Būtina laiku eiti miegoti ir anksti keltis, gerti pakankamai vandens, valgyti daugiau daržovių, vaisių, būti fiziškiems aktyviems, vengti žalingų įpročių. Odai ypač kenkia rūkymas. „Jei jaunos merginos to nemato, tai vėliau, po 10 ar net 30 metų mes, specialistai, labai akivaizdžiai pamatome, kas rūko. Taip pat ir alkoholis“, - sakė prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
- Odos drėkinimas. Būtina odą drėkinti, nesvarbu, riebi ji ar sausa, vyresnė ar jaunesnė. Jei amžius jaunesnis, užtenka tik drėkinančių, vėliau galima pridėti ir maitinančių kremų. Nuo 27 metų būtina pradėti naudoti įvairius serumus, kad jie sustiprintų odą, būtų su hialuronu, vitaminu C, kofermentais.
- Apsauga nuo saulės. Labai svarbi yra apsauga nuo saulės. Šios ir praeitų taisyklių nesilaikymas visada labai skatina žymiai spartesnį odos senėjimą. Ypač odą nuo saulės privaloma saugoti nuo 20-ies metų. Jei norite turėti skaistesnę, gražesnę, mažiau pigmentuotą, mažiau raukšlėtą odą, privaloma drėkinti odą ir saugoti nuo saulės.
Vis dėlto reikia prisiminti, kad oda nėra tokia medžiaga, kurią galima labai smarkiai paveikti bandant atjauninti. Reikia suvokti, kad yra amžiaus periodai, yra metodai. Ir man baisu, kad jau dabar yra žmonių, kurie būdami 25-30 metų yra išbandę visas lazerines sistemas, kurios yra Lietuvoje. Ne visi lazeriai skirti jaunai odai, - sakė profesorė. - Jaunas žmogus yra nuostabiai gražus, odai tik reikia drėgmės ir galbūt šiek tiek geresnės kokybės priemonių, priežiūros, bet tikrai nereikia viso arsenalo, kas yra skirta 50-60 metų žmonėms. Jei jauna oda yra suvarpoma lazeriu ir visaip paveikiama, tai ilgainiui mes turėsime tik vienus randus ir ji kaip tik suglebs greičiau. Tikrai ne visiems reikia to lazerio“.
Gyvenimo pradžioje mūsų smegenys labai užimtos pasaulio ir savęs pažinimu, žinių ir įvairių išvadų įsisavinimu. Į šį procesą įtrauktas visas organizmas ir dirba visu pajėgumu. Bet vos tik pasaulis tampa nebeįdomus, vos tik nustoji pažinti, plėsti savo kompetencijas, mokytis, iš karto pradedi senti. Svarbu laiku pastebėti psichologinį senėjimą.
Psichologinio senėjimo požymiai:
- Vos tik pajuntate, kad visi geriausi gyvenimo įvykiai jau įvyko, o kažką padaryti jau pavėlavote, vadinasi, pradėjote senti. Psichologiškai pasenęs žmogus gyvena prisiminimais, jaunas - planais.
- Psichologinė senatvė tiesiogiai susijusi su gailesčiu sau: „Sulaukęs 50 metų aš jau negaliu daryti to, ką dariau 20-ies. Bet kiekvieną gyvenimo periodą atsiveria naujų galimybių. Mokykitės naujų kalbų, atraskite žygius, lankykite naujas šalis, organizuokite įvairius renginius ir dauguma 20-mečių negalės jūsų nukonkuruoti.
- Šiuolaikinio mokslo ir tūkstantmečius skaičiuojančios išminties įrodyta, kad dėkingi ir laimingi žmonės gyvena ilgiau ir atrodo gražiau. Stabili psichika - jaunystės pagrindas. Matyti gerus dalykus, turėti gerą humoro jausmą ir dėkoti gyvenimui už kiekvieną išgyventą dieną - psichologinės sveikatos pagrindas. Vystykitės, džiaukitės gyvenimu, kad ir kas nutiktų. Svarbiausia - neprisiriškite prie pase nurodytos gimimo datos! Tai - jūsų gyvenimas, jūsų emocijos, galų gale jūsų kūnas.
Tyrėjai teigia, kad pagrindinis vaidmuo tenka ne genetikai ir ne jaunystės palaikymo priemonėms. Yra psichologinio žmogaus amžiaus sąvoka. Būtent ji lemia išvaizdą ir elgesį ir visiškai priklauso nuo galvos smegenų. Dar XIX a. pradžioje 35-40 metų vyrai ir moterys buvo vadinami pagyvenusiais žmonėmis. Mokslininkai nustatė naujas amžiaus ribas: šiandien jaunystė trunka nuo 25 iki 44 metų. Tad 40-metės - dar merginos! Nuo 44 iki 60 metų - vidutinio amžiaus etapas, asmenys nuo 60 iki 75 metų laikomi pagyvenusiais, o 75-90 metų - senyvo amžiaus. Visgi ne visiems pavyksta išlaikyti kūno ir veido jaunystę iki 40 metų, ką jau kalbėti apie 50 ir 60 metų žmones. Tai lengvai įrodoma.