Pastarasis Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi ir su iššūkiais susiduria vaikai ir paaugliai. Vaikų ir paauglių socialinės gerovės rodikliai Lietuvoje prastėja.
Šie paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (HBSC) rodikliai - prastesni nei kitose Europos šalyse. Bemaž pusei mūsų šalies vaikų ir paauglių stinga artimųjų, šeimos palaikymo, maždaug trečdalis patiria sunkumų bendraudami su tėvais, net 70 proc. jaunuolių nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi.
Pasak HBSC tyrimo Lietuvos pagrindinio tyrėjo prof. Kastyčio Šmigelsko, žvelgiant į Lietuvos ir kitų tyrime dalyvaujančių šalių duomenis, matyti, kad kai kuriose padėtis gerėjo ar beveik nekito, dar kitose - prastėjo. Lietuvos atveju, per 2018-2022 m. beveik visi rodikliai prastėjo.
Emocinės paramos trūkumas
Nagrinėjant subjektyviai suvokiamą socialinę paramą, paaiškėjo, kad nepakankamą šeimos ir nepakankamą draugų paramą jautė beveik pusė vaikų ir paauglių - atitinkamai, 41 proc. ir 45 proc. paauglių. Šie rezultatai - pastebimai prastesni už HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį (atitinkamai, 32 proc. ir 42 proc.).
Vertinant, kaip su paauglių emocine gerove susijusi šeimos ir draugų parama, nustatyta, kad paramos stoką jaučiantys paaugliai mažiau patenkinti gyvenimu, mažiau laimingi, dažniau išsako psichologinio pobūdžio nusiskundimų, dažniau jaučiasi vieniši.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
„Šie rezultatai rodo, kad gerai jauno žmogaus savijautai svarbūs palaikantys santykiai su artimiausiais juos supančiais žmonėmis. Pasitikėjimas, atvirumas bendraujant, emocinis palaikymas, pasirengimas padėti - šios santykių ypatybės labai svarbios artimiems, draugiškiems santykiams“, - pastebi profesorius.
Sunkumai bendraujant su tėvais
Kitas svarbus socialinės aplinkos rodiklis - kaip paaugliams lengva ar sunku bendrauti su savo tėvais. Tyrimo duomenimis, 24 proc. moksleivių nurodė, kad patyrė sunkumų bendrauti su mama, 36 proc. - su tėčiu. Kitose šalyse šis rodiklis geresnis - bendrauti su mama sunkumų patiria vidutiniškai 17 proc. moksleivių, su tėčiu - 29 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse matyti, kad sunkumų kalbėtis su tėvais dažniau patiria vyresni moksleiviai, dažniau - merginos nei vaikinai. Lietuvoje kalbėtis su mama sunku 16 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, kalbėtis su tėčiu - 24 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių.
Paramos stoka mokykloje
Vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą, situacija Lietuvoje dar prastesnė. Nepakankamą paramą iš mokytojų jautė 66 proc. moksleivių (kitose šalyse 48 proc.), nepakankamą paramą iš bendraklasių - 56 proc. (kitose šalyse 45 proc.).
Pasak prof. K. Šmigelsko, čia svarbus ir lyties veiksnys - Lietuvoje didesnė dalis mergaičių jautė nepakankamą paramą iš šeimos (46 proc.), mokytojų (71 proc.) ir bendraklasių (65 proc.), o didesnė dalis berniukų jautė nepakankamą paramą iš draugų (49 proc.). Panašūs lyčių skirtumai stebimi ir kitose šalyse.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Nepasitenkinimas mokykla
Išsamiau vertinant paauglių savijautą mokykloje, paaiškėjo, kad didžioji dauguma paauglių Lietuvoje nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi - taip nurodė net 71 proc. moksleivių. Tiesa, šie duomenys mažai skyrėsi nuo HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkio (75 proc.). Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pasitenkinimas mokykla gana stipriai mažėja nuo pat 2014 m.
Vertinant mokymosi krūvį, bene visose tyrime dalyvaujančiose šalyse stebimos tos pačios tendencijos: kuo vyresni moksleiviai, tuo daugiau krūvio mokykloje jie jaučia. Nors iš viso ganėtinai užimti mokykla nurodė 43 proc. Lietuvos moksleivių, skaičiai pagal klases pastebimai skyrėsi - tarp berniukų ganėtinai užimti jautėsi 29 proc. penktokų ir 43 proc. devintokų, tarp mergaičių - atitinkamai, 32 ir 62 proc.
Ši takoskyra tarp berniukų ir mergaičių jaučiamo mokymosi krūvio mokykloje stebima beveik visose šalyse, o skirtumai turi tendenciją didėti.
„Viena vertus, šie skaičiai neramina: vaikai ir paaugliai jaučiasi apsunkinti mokymosi turiniu ir kiekiu. Tai natūrali pasekmė to, kad ugdymo sistema iš jauno žmogaus reikalauja didelio kiekio žinių ir gebėjimų. Kita vertus, švietimo sistema ne tik užpildo jaunuolių kasdienybę, formuoja jų santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, bet ir prisideda prie asmenybės ugdymo ir pasirengimo suaugusiojo gyvenimui - tiek kompetencijų, tiek ir asmeninių savybių požiūriu“ - teigia prof. Kastytis Šmigelskas.
HBSC tyrimas
HBSC - paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pagrindinis šio tyrimo tikslas - geriau pažinti 11-17 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų. Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 metais ir tęsiamas iki šiol, jį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas.
Psichologinė gerovė Lietuvoje
Psichologinė gerovė - tai sudėtingas ir daugiaprasmis dalykas, apimantis asmeninius, socialinius bei kultūrinius aspektus. Tai ne tik emocijų būklė, bet ir bendras gyvenimo kokybės įvertinimas. Rodikliai apima įvairias sritis, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, streso lygis, socialinė izoliacija ir bendravimas su kitais.
Psichologinė gerovė dažnai skirstoma į kelias pagrindines dimensijas. Pirmiausia, emocinė gerovė apima teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas ir ramybė, taip pat gebėjimą valdyti neigiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar nerimą. Socialinė gerovė taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Stiprūs ryšiai su šeima, draugais ir bendruomene gali žymiai pagerinti psichologinę būseną. Kultūriniai veiksniai taip pat gali turėti didelę įtaką psichologinei gerovei.
Norint įvertinti psichologinę gerovę, naudojami įvairūs rodikliai, tokie kaip gyvenimo kokybės indeksai ir laimės rodikliai. Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodikliai yra svarbus visuomenės sveikatos barometras.
Naujausi tyrimai rodo, kad 2022 metais nemaža dalis gyventojų teigia, jog jaučiasi gerai ar net labai gerai. Tyrimai liudija, kad žmonės, turintys tvirtus socialinius ryšius, dažniau jaučiasi laimingesni. Socialinė parama atlieka esminį vaidmenį psichologinėje gerovėje.
Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų jaučia vidutinį ar aukštą stresą, ypač dėl darbo, finansinių iššūkių ir asmeninių santykių. Streso lygiai taip pat išlieka aktualūs.
Tam, kad pagerintume gyventojų psichologinę gerovę, vis aktyviau skatinamas psichikos sveikatos švietimas ir informavimas.
Statistika rodo, kad tam tikros gyventojų grupės, pavyzdžiui, jauni žmonės, senjorai ar kaimo gyventojai, patiria didesnių iššūkių psichologinės gerovės srityje. Be to, pandemija ir kiti socialiniai pokyčiai turėjo didelį poveikį.
Informacija apie psichologinės gerovės rodiklius yra naudinga ne tik specialistams ir politikams, bet ir visiems visuomenės nariams.
Duomenų analizė ir šaltiniai
Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodiklių analizė remiasi įvairiais šaltiniais. Tarp jų - oficialūs valstybės registrai ir nepriklausomos tyrimų organizacijos. Lietuvos statistikos departamentas teikia detalias ataskaitas, kurios apima gyventojų psichologinę būklę, remdamosi įvairiomis apklausomis ir tyrimais.
Tyrimų organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos mokslo taryba, vykdo sociologinius ir psichologinius tyrimus. Jų tikslas - suprasti gyventojų psichologinės gerovės tendencijas ir veiksnius, kurie jas lemia.
Analizuojant psichologinės gerovės rodiklius, dažnai taikoma statistinė analizė. Kokybiniai tyrimai, pavyzdžiui, interviu ar atviros apklausos, suteikia galimybę geriau suprasti gyventojų patirtis ir nuomones, susijusias su psichologine gerove.
Duomenų analizės procese svarbu ne tik taikyti statistinius metodus, bet ir interpretuoti rezultatus atsižvelgiant į kontekstą.
Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas
Naujausias tyrimas rodo, kad didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Tokią padėtį atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais tyrimas apie tautiečių savijautos indeksą. Lietuvos gyventojų emocinei sveikatai įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas - 61,5 balo. Pasak specialistų, toks rodiklis reiškia ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę.
Pirmą kartą šalyje nustatytas ir bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas, kuris siekia 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai - ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų.
„Atlikę pirmąjį visapusišką tyrimas Lietuvoje, apimantį fizinę sveikatą, emocinę savijautą ir laimės jausmą į vieną rodiklį, galime ne spėlioti, o objektyviai įvertinti, kaip jaučiasi visuomenė. Žvelgiant į tyrimo duomenis krenta į akis tai, kad bendra visuomenės savijauta nėra gera, ir ją labiausiai žemyn tempia būtent emocinė būsena“, - pabrėžė „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tik apie pusę gyventojų pastarosiomis savaitėmis jautėsi linksmi ir geros nuotaikos, 45 proc. - ramūs ir atsipalaidavę. Energingi jautėsi vos 40 proc. apklaustųjų, dar mažiau žmonių teigė esą žvalūs rytais ar džiaugėsi kasdienybe.
Tyrimas parodė, kad 38 proc. gyventojų stresą jaučia kasdien, o dar ketvirtadaliui sunku įvertinti, ar jie patiria stresą. Pagrindiniai streso šaltiniai - darbas ar mokymasis (48 proc.), finansiniai rūpesčiai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.). Nors dalis žmonių stresą bando mažinti fiziniu aktyvumu ar pokalbiais su artimaisiais, kas ketvirtas gyventojas nesiima jokių streso valdymo priemonių. Ypač išsiskiria vyrų grupė - jie dažniau nei kiti pripažįsta streso nevaldantys visai.
Anhedonija ir emocinės sveikatos iššūkiai
Komentuodamas tyrimo duomenis, psichoterapeutas Dainius Jakučionis džiaugėsi, kad per dešimtmetį Lietuvoje įvyko šiokių tokių teigiamų pokyčių. Lyginant su 2016 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimo, kuriam taikyta tas pat WHO-5 indeksas, kiek daugiau gyventojų jaučiasi linksmi ir geros nuotaikos bei ramūs ir atsipalaidavę. Tačiau kartu ryškėja ir neraminanti tendencija: mažėja gyvybinė energija ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.
„Vos 37 proc. žmonių šiandien sako, kad jų kasdienis gyvenimas yra užpildytas dominančiais dalykais. Taip teigiančių žmonių per dešimtmetį sumažėjo 8-ais procentais. Tokie duomenys signalizuoja apie anhedoniją - sumažėjusį žmonių gebėjimą jausti gyvenimo malonumą ir prasmę. Tokia emocinės sveikatos būklė yra ne tik nemaloni, bet gali turėti ir nemenkų pasekmių“, - pažymi D. Jakučionis.
Anot jo, Lietuva nėra nelaiminga šalis - bet ji yra pavargusi. „Stebina, kad mažėja domėjimasis pasauliu, juntamas malonumo trūkumas. Gal tai savotiškas apsauginis mechanizmas dėl kelių pastarųjų metų įvykių, kai buvo daug sunkumų, žmonės patyrė daug nerimo, nemalonių emocijų. Gal dėl to nesinori niekuo domėtis. Kam skaityti, vis tiek nieko įdomaus. Taip pat įtaką daro ir socialinės medijos, ten žmogus įkrenta ir praranda keletą valandų veltui“, - svarstė psichologas.
Jis išskyrė 6 lietuvių bėdas, kurios labiausiai slegia:
- Emocinės energijos stygius ir nestabilumas;
- Stresas ir jo valdymo įgūdžių stoka;
- Anhedonija, sumenkęs susidomėjimas gyvenimu;
- Prevencijos ir emocinio raštingumo trūkumas;
- Fiziniai negalavimai;
- Finansiniai rūpesčiai.
Priemonės emocinei sveikatai gerinti
Pasak specialisto, rūpinimasis emocine sveikata - tai įgūdis, kurį galima ir būtina ugdyti kasdien. Siekiant gerinti emocinę būklę svarbu rūpintis miego higiena, reguliariai judėti, ypač dienos šviesoje, maitintis subalansuotai. Taip pat padeda įprotis kasdien įžvelgti bent po vieną prasmingą ar džiugų momentą, taikyti paprastas kvėpavimo ir dėmesio nukreipimo praktikas.
Jis išskyrė kelis dalykus, kuriuos dėl savo emocinės sveikatos gali padaryti kiekvienas:
- Miego higiena;
- Fizinis aktyvumas;
- Subalansuota mityba;
- Malonūs ir prasmingi dalykai kasdien;
- Dėmesio nukreipimo praktikos;
- Kvėpavimo pratimai;
- Trys geri dalykai.
„Maži, kasdieniai veiksmai daro didelį poveikį emociniam atsparumui. Emocinė sveikata nėra prabanga - tai būtina prevencija“, - teigė psichoterapeutas.
Tiesa, anot jo, daugelis nevisai teisingai supranta posakį „rūpintis savimi“. „Tyrime prie rūpinimosi savimi žmonės dažnai minėjo apsipirkimą, bet jis suteikia tik trumpalaikį poveikį. Žmonės geriau jaučiasi, kai perka, bet kai grįžta namo, pamato, ką nusipirko, tada galvoja, gal ir nereikėjo. Ši technika nėra pati geriausia. Tai yra greitas malonios emocijos susikūrimas. Panašiai veikia ir kavos nusipirkimas, ledų suvalgymas ar parūkymas. Tai savotiška saviapgaulė“, - teigė pašnekovas.
Palyginęs mus su kaimynais, psichologas sakė, kad esame panašūs, bet atsiliekame nuo skandinavų. „Mes patyrėme sovietmečio priespaudą, ir tai tęsiasi per psichologinę sistemą, įpročius, kaip galvojame apie save ir kitus. Vis dar esame veikiami tų įsitikinimų, bet po kartos ar dvejų jau būsime išsilaisvinę. Skandinavai neturėjo tokios patirties. Dar vienas skirtumas - savanorystė. Mes turime 10-11 proc. savanoriaujančios visuomenės, ten šia veikla užsiima apie 70 proc. Moksliškai pagrįsta, kad savanorystė ir gero darymas kitiems be atlygio padeda geriau jaustis“, - teigė psichologas.
Anot jo, norėdami jaustis geriau turėtume daryti tokius paprastus dalykus: miegas, sportas, mityba.
Alternatyvūs gerovės matavimo būdai
Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.
Visuomenės gerovę įprasta vertinti pasitelkus šalyje sukuriamo BVP vienam gyventojui perspektyvą. Tačiau šiandien šis rodiklis susilaukia nemažai kritikos. Vis dažniau sutariama, jog BVP, kuriam nesvetimi rimti matavimo trūkumai bei pasikeitusios ekonomikos poreikių neatitikimas, yra uzurpavęs viešųjų diskusijų erdvę ir politinę darbotvarkę.
Apie būtinybę atsisakyti BVP „vienvaldystės“ ir kreipti viešąjį diskursą visuomenės gerovės linkme signalizuoja ir pasaulyje neseniai kilusi populizmo banga.
Sutariant, jog BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, yra bandymų ir siūlymų, kokiu kitu lengvai suprantamu ir komunikuojamu rodikliu būtų galima jį pakeisti ar papildyti. Ko gero populiariausias alternatyvus būdas stebėti gyvenimo lygio progresą yra pasitelkti į pagalbą iš atskirų rodiklių sukonstruotus indeksus. Šio būdo entuziastingai ėmėsi įvairios tarptautinės institucijos ne tik savo sudarytų indeksų pokyčių stebėjimui, bet ir šalių reitingavimui pagal juos.
Žmogaus socialinės raidos indeksas
Štai Jungtinių tautų Žmogaus socialinės raidos indekso reitinge (angl. Human Development Index), kuris vertina šalies pasiekimus sveikatos, švietimo ir pajamų dimensijose, Lietuva patenka tarp aukščiausiai įvertintų šalių ir užima 37 vietą iš 188 šalių.
Visgi būtina paminėti ir tai, kad daugiausia progreso pasiekta iki 2010 m., tačiau nuo tada šalies progreso tempas gerokai sumenko ir 2015 m., lyginant su 2010 m., Lietuva šalių reitinge smuko 1 vieta žemyn. Be to, pakoregavus šį indeksą pagal pajamų, gyvenimo trukmės ir išsilavinimo nelygybės rodiklius, šalies indekso vertė sumenksta 10,5 proc. ir tai yra viena didžiausių korekcijų tarp minėtos grupės šalių.
Įtraukiančio vystymosi indeksas
Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame Įtraukiančio vystymosi indekso (angl. Inclusive Development Index) reitinge Lietuva ir šiemet, ir pernai tarp besivystančių šalių atsidūrė pirmoje vietoje ir aplenkė daugelį naujųjų ES šalių. Lietuva šiame reitinge patenka tarp 20 proc. pažangiausių besivystančių šalių pagal tokius rodiklius, kaip darbo jėgos produktyvumas, vidutinės disponuojamosios pajamos, nacionalinės santaupos ir netgi turto nelygybė, kuri yra gerokai mažesnė nei daugelyje senųjų išsivysčiusių šalių.
Visgi pastarųjų 5 metų tendencijos atskleidžia ir nerimą keliančių ženklų. Augantis išlaikomo ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, pajamų nelygybė, menkas progresas mažinant skurdą bei išaugęs santykinis išskiriamo anglies dvideginio kiekis neigiamai veikia visuomenės gerovę.