Šioje apžvalgoje vertinsime:
- Korupcijos indeksą.
- Vartotojų nuomonių tyrimus.
- Gyventojų pasitikėjimą institucijomis.
- Valdžios sektoriaus išlaidas pagal sektorius.
Duomenų Šaltiniai ir Analizė
Analizuojami šie duomenys:
- Eurobarometro apklausos (2004-2023 m.).
- Pasitikėjimas institucijomis pagal Eurobarometro, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliekamas apklausas.
- „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) (1999-2023 m.).
- Vartotojų nuomonių tyrimai (2001-2023 m.).
- Valdžios sektoriaus išlaidos (2000-2023 m.).
Viešųjų lėšų paskirstymas pagal visuomenės poreikius padeda suprasti politikos prioritetus ir vyriausybės reakciją į piliečių lūkesčius.
Eurobarometro Apklausos
Eurobarometro apklausos - tai oficiali Europos Parlamento, Europos Komisijos ir kitų ES institucijų bei agentūrų priemonė, naudojama reguliariai visuomenės nuomonės dėl su Europos Sąjunga susijusių klausimų stebėsenai. Apklausų ataskaitose šalių narių piliečių atsakymai į pagrindinius tyrimo klausimus yra analizuojami ir lyginami su visų Europos Sąjungos piliečių atsakymų vidurkiais. Be to, analizuojami įvairių socialinių ir demografinių respondentų grupių nuomonių skirtumai. Pavyzdžiui, 2023 m. tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1013 respondentai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Maksimali statistinė atrankos paklaida yra ±3,1 proc. Respondentai (nuo 15 metų ir vyresni) buvo atrenkami, taikant tikimybinės atsitiktinės atrankos metodą. Atranka reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę.Svarbiausios Problemos Lietuvoje ir ES
2023 m. 52 proc. procentai apklaustųjų Lietuvos gyventojų infliaciją ir dėl to kylančias kainas laikė svarbiausia problema šalyje, o 62 proc. Lietuvos apklaustųjų infliaciją laikė didžiausia problema sau asmeniškai. Remiantis Erobarometro apklausomis, Lietuvos gyventojų nuomone infliacija ir kylančios kainos tarp pagrindinių problemų išliko beveik visą 2004-2023 m.
1 paveiksle atspindėti duomenys rodo, kad 2004-2023 m. Lietuvos gyventojų požiūriu infliacija išlieka prioritetine problema visą 2004-2023 metų laikotarpį, o kitų socialinių problemų santykinis reikšmingumas kinta (žr. 2 paveikslas. 2004 m. 50 proc. Lietuvos respondentų nedarbą įvardijo tarp 2 pagrindinių problemų, o 2009 m. taip galvojo jau 58,5 proc. Lietuvos respondentų. Po 2010 m. gerėjanti užimtumo situacija šalyje atsispindi nedarbo kaip esminės problemos reikšmingumo mažėjime. 2023 m. 2004 m. 42,5 proc. Lietuvos apklaustųjų nusikalstamumą nurodė tarp dviejų pagrindinių šalies problemų ir tai buvo beveik 2 kartus daugiau nei ES vidurkis (24,5 proc.). Nuo 2007 m. nusikalstamumo santykinis reikšmingumas nuosekliai smuko ir 2023 m. nusikalstamumą tarp dviejų pagrindinių Lietuvos problemų įvardino tik apie 2 procentai Lietuvos apklaustųjų.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros paslaugos
3 paveiksle atspindėtas infliacijos, ekonominės situacijos ir mokesčių reikšmingumo dinamikų palyginimas. 2004 m. gyventojams visos trys problemos buvo vienodai svarbios. 2006-2008 m. išryškėjo infliacijos prioritetas ir tai atitinka tuo laikotarpio aukštus kainų kilimo tempus, 2009-2010 m. gyventojus neramina ekonominė situacija, tai atitinka to laikotarpio gamybos apimties smukimą ir didelį nedarbą. 2011-2023 m. infliacija yra pagrindinė iš 3 paveiksle atspindėtų problemų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos gyventojų, išgyvenančių dėl aukštų mokesčių, dalis keičiasi mažai. Kas metai 10-25 proc.
2023 m. tarp prioritetinių įvardintos imigracijos (28 proc. apklaustųjų), karo Ukrainoje (28 proc.), tarptautinės situacijos (24 proc.) problemos. Kainų kilimą tarp pagrindinių problemų nurodė 20 proc., o aplinkos ir klimato kaitą 16 proc.
Sveikata Eurobarometro Apklausose
Klausimas apie sveikatą į Eurobarometro apklausas buvo įtrauktas tik 2020 m. (prasidėjus COVID-19 pandemijai). 5 paveikslo duomenys rodo, kad nuo 2020 m. vasaros iki 2022 m. žiemos Eurobarometro apklausos sveikatos problemą fiksavo arba pagrindine (38 proc., 2020 m. žiema), arba viena iš pagrindinių.
Viena iš atsakymų apie sveikatą dinamikos analizės problemų yra tai, kad per 2004-2023 m. klausimynuose pateikiamas klausimas apie sveikatą kito. 2004-2011 m. buvo klausiama apie „Sveikatos sistemą“, 2012-2019 m. - apie „Sveikatą ir socialinę apsaugą“, o nuo 2020 m. - apie „Sveikatą“.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
6 paveikslas rodo sveikatos problematikos vertinimą 2004-2023 m. keičiantis klausimo formuluotei, sveikatos problemos vertinimas išliko gana stabilus - 2004-2011 m. (atsakymai apie sveikatos apsaugą pažymėti šviesiai mėlyna spalva), 2012-2019 m. (atsakymai apie sveikatą ir socialinę apsaugą - mėlyna spalva), o 2020-2023 m. (atsakymai apie sveikatą - tamsiai mėlyna spalva). Esminių skirtumų tarp 6 ir 7 paveiksluose pateiktų duomenų dinamikos nematyti.
EIHSD Apklausa
Sociologinių duomenų apie Lietuvos gyventojų požiūrį į nūdienos problemas bazė neapsiriboja vien Eurobarometro generuojama informacija. 8 paveiksle matome, kad 2022 m. didžiausiomis problemomis Lietuvos respondentai įvardino kylančias kainas ir infliaciją (57 proc.) bei ekonominę padėtį (33 proc.). Karas Ukrainoje (29 proc.) dažniau neramina vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojus.
9-ame paveiksle pateikiami 2022 m. spalį EIHSD atlikto tyrimo ir 2022 m. rudenį-žiemą Eurobarometer 98 atliktos apklausos rezultatų palyginimai. Daugelis problemų abiejose apklausose vertinamos panašiai. Svarbiausia problema - kylančios kainas ir infliacija (asmeninė patirtis - 71 proc., problemos Lietuvos mastu - 64 proc., EIHSD - 57 proc. ). Didžiausi skirtumai vertinant ekonominę padėtį (asmeninė patirtis - 13 proc., problemos Lietuvos mastu - 23 proc., EIHSD - 33 proc. ), mokesčius (asmeninė patirtis - 25 proc., problemos Lietuvos mastu - 14 proc., EIHSD - 12 proc. ) ir sveikatos apsaugą / sveikatą (asmeninė patirtis - 20 proc., problemos Lietuvos mastu - 11 proc., EIHSD - 12 proc.).
Pagrindinėmis problemomis, kaip ir atsakydami į pirmąjį klausimą, gyventojai įvardina brangias elektros, dujų (55 proc.) kainas, didelę infliaciją (42 proc.) ir brangų centralizuotą šildymą (37 proc.). Gana svarbi ir viena iš sveikatos sistemos problemų - sunku patekti pas gydytoją (32 proc.). Verta atkreipti dėmesį ir dar dvi įvardintas problemas, kurios iš dalies atspindi, kaip šalies gyventojai vertina valdžios požiūrį ar reakciją į gyventojų norus ir požiūrį į korupciją. Korupciją savivaldybėje, kaip svarbią problemą, įvardijo 15 proc., o valdžios atstovų nesiskaitymą su gyventojų norais - 12 proc.
Pasitikėjimas Institucijomis
Pasitikėjimas institucijomis reiškia, kiek žmonės pasitiki, kad valstybinės įstaigos, mokyklos, ligoninės ir kitos visuomenei tarnaujančios organizacijos yra sąžiningos, kompetentingos ir skaidrios. Pasitikėjimas institucijomis stiprina stabilumą, socialinę sanglaudą ir veiksmingą valdymą, nes viešosios institucijos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį visuomenėje ir yra atsakingos už daugelio esminių paslaugų teikimą. Kai žmonės pasitiki savo Vyriausybe ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, jie labiau linkę laikytis šių institucijų nustatytų taisyklių ir nuostatų bei remti jų vykdomą politiką ir priimtus sprendimus geriau tenkinant visuomenės poreikius. Pasitikėjimas taip pat gali paskatinti aktyvesnį dalyvavimą demokratiniame procese, nes kai žmonės pasitiki jiems atstovaujančiomis institucijomis, labiau tiki, kad bus išgirsti. Šioje apžvalgos dalyje, analizuojant pasitikėjimo tendencijas, bus mėginama atskleisti besikeičiančią visuomenės nuotaikų dinamiką ir išryškinti susirūpinimą keliančias institucijų veiklos sritis.Lietuvos piliečiai šalies valstybės institucijomis pasitiki mažiau nei visos Europos Sąjungos piliečiai vidutiniškai. 2023 m. duomenimis Lietuvos Vyriausybe pasitiki 29 proc. apklaustųjų, vidutiniškai ES - 32 proc. Lietuvos parlamentu (Seimu) pasitiki 18 proc. Tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis Lietuvos gyventojai pasitiki kur kas labiau nei Lietuvos valdžios institucijomis. 2023 m. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga siekė 65 proc. Tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių lieka stabiliai aukštas pasitikėjimas NATO organizacija. Ja pasitiki 75 proc. Lietuvos piliečių, 50 proc. - visų ES šalių gyventojų.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Palyginti su 2023 m. pavasariu pasitikėjimas tiek Lietuvos Vyriausybe, tiek ES šalių Vyriausybėmis padidėjo (Lietuva - 32 proc., ES vidurkis - 36 proc.). Labiausiai savo Vyriausybėmis pasitiki Liuksemburgo (72 proc.), Suomijos (54 proc.), Danijos (53 proc.), Nyderlandų ir Švedijos (52 proc.) gyventojai.
Pasitikėjimas Žiniasklaida
Demokratinėse valstybėse akcentuojama žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, pozityvioji informavimo, kritikos ir kontrolės funkcija. 2023 m. kaip pagrindinį žinių šaltinį naudojo televiziją (ES - 71 proc., Lietuva - 69 proc.) bei internetinės spaudos ir (arba) naujienų platformas (ES - 42 proc., Lietuva - 50 proc.) tiek Lietuvos, tiek visų ES šalių gyventojai. Lietuvoje labai populiarios socialinės žiniasklaidos platformos - 50 proc. (ES - 37 proc.). Radijas, kaip žinių šaltinis svarbus 31 proc. Lietuvos gyventojų, o rašytinė spauda - tik 12 proc.
Keičiasi skirtingų žiniasklaidos priemonių santykinis populiarumas. Palyginti su 2010 m., 2023 m. mažiau ES šalių respondentų bent kartą per savaitę žiūrėjo TV (apie 8 proc.), klausėsi radijo (beveik 13 proc.), skaitė rašytinę spaudą (beveik 37 proc.), tačiau apie 2 kartus daugiau naudojosi socialiniais tinklais. Palyginti su 2012 m., 2023 m. Eurobarometro duomenimis svarbiausios naujienos, kurios domina Lietuvos gyventojus - vietinės naujienos - 51 proc. (ES - 50 proc.), Europos ir tarptautiniai reikalai - 47 proc. (ES - 45 proc.), pomėgiai, gyvenimo būdas - 37 proc.
2023 m. (ES - 63 proc.), YouTube - 64 proc. (55 proc.). Instagram naudojasi 34 proc.
2023 m. rudens Eurobarometro tyrimai rodo, kad pasitikėjimas žiniasklaida nėra didelis. Tik maždaug 4 iš 10 ES ir Lietuvos respondentų atsakė, kad pasitiki žiniasklaida. Pasitikėjimas žiniasklaida didžiausias Suomijoje (72 proc.), Portugalijoje (61 proc.), Švedijoje (57 proc.), Austrijoje (56 proc.) bei Danijoje ir Nyderlanduose (abejose - 55 proc.).
Didžiausias pasitikėjimas visuomeniniais transliuotojais 2023 m. buvo fiksuojamas Skandinavijos valstybėse, o mažiausias Lenkijoje ir Vengrijoje.
Labiausiai pasitikima visuomenine televizija ir radiju (Lietuva - 54 proc., ES - 48 proc.) ir rašytine spauda (Lietuva - 30 proc., ES - 38 proc.).
Pateiktoje medžiagoje analizuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis ir politinių partijų programomis. Tai leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie problemas ir galimus sprendimus.
| Problema | 2022 m. EIHSD apklausa (%) | 2023 m. Eurobarometro apklausa (%) |
|---|---|---|
| Infliacija ir kylančios kainos | 57 | 52 |
| Ekonominė padėtis | 33 | - |
| Karas Ukrainoje | 29 | 28 |
| Imigracija | - | 28 |