Viena nelaimės akivaizdoje „Matome, kad be žiniasklaidos nebeišsisuksim. Kai Vilniuje degė senelių namai, naktį budėjo trys darbuotojai, o Krekenavos senelių namuose nuo 15 val. iki pat ryto lieka viena slaugytoja. Neįsivaizduoju, kaip ji viena spėtų paskambinti 112 ir dar tuos žmones gelbėti“, - teigė „Sekundei“ paskambinusi vieno iš šios įstaigos klientų dukra. Moteris prašė neviešinti jos vardo ir pavardės.
Praėjusį penktadienį įstaigos pasirengimą panašioms nelaimėms tikrino priešgaisrinės saugos specialistai. Pašnekovės nuomone, saugos priemonės toli gražu nėra viskas, ko reikia, kad tragedijos būtų išvengta. „Priešgaisrinė tikrina, kad būtų gesintuvai, neštuvai. Bet ką gali padaryti vienas darbuotojas su gulinčiais žmonėmis?
Stipriau vaikšto vos 3 pacientai iš 15-os. Vienam net sauskelnes sunku pakeisti. O ta pati slaugytoja, vakarais ir nakčiai likusi viena, ir sauskelnes keičia, ir vakarienės maitina. Kiek žinau, net keturi seneliai yra maitinami. O kurie patys valgo, irgi juos dar reikia pasodinti. Šiokiadieniais padėjėja ateina 7 val., padeda pusryčius padalinti, sauskelnes pakeisti. O dar per dieną būna ūkvedė ir vadovė. Per dieną vis keturi žmonės, bet ar normalu naktimis vieną slaugytoją palikti su tokiu būriu savimi negalinčių pasirūpinti žmonių? Ir kaip vienai slaugytojai apversti 100 kg sveriantį žmogų“, - baisėjosi vieno iš globotinių dukra.
Anot jos, savaitgaliais situacija dar sudėtingesnė - slaugytojos padėjėja dirba tik iki 12 val. Pavojų kelia rūkantieji. „Jei kiltų gaisras kaip Vilniuje, slaugytoja pultų skambinti 112. Kol atvyktų pagalba, tie seneliai ir uždustų arba sudegtų. Juolab, kad, kiek man žinoma, viename kambary guli du rūkantys pacientai. Personalas kovoja su jais, kad nerūkytų, bet tie neklauso“, - pasakojo moteris.
Gaisro Vilniuje viena iš galimų priežasčių taip pat buvo įvardytas vieno iš žuvusiųjų neatsargus rūkymas.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Kaip teisintis institucijos: normatyvai ir jų ribotumas
Krekenavos socialinės globos namai pavaldūs Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui. Šio direktorius Gintaras Navickas tvirtina, jog įstaiga turi etatų tiek, kiek numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytuose normatyvuose. „Nėra visiška tiesa pasakyta, kad nuo 15 val. lieka tik vienas darbuotojas. Visų pirma, vadovė dirba iki 17 val. Grafikas taip sustatomas, kad vienas žmogus lieka dirbti tik nuo vakaro. Globotinių turime 16, tokiam skaičiui nustatyta, kad naktį lieka viena slaugytoja. Ne mes tokį normatyvą sugalvojome. Labai džiaugtumėmės, jei būtų daugiau“, - teigė G. Navickas.
Anot jo, darbuotojai žino, kaip elgtis nelaimės atveju: skambins ir kvies pagalbą, kol šioji atvyks, globotinių lovas su ratukais galima išstumti pro plačias duris. Visgi su visu tuo tvarkytis naktį tektų vienam žmogui. Globotinių turime 16, tokiam skaičiui nustatyta, kad naktį lieka viena slaugytoja. Ne mes tokį normatyvą sugalvojome. Labai džiaugtumėmės, jei būtų daugiau. Gintaras Navickas
„Nuo vakaro 20 val. slaugytoja lieka viena, kartais ir nuo 18 val. Naktį visada viena. Buvo labai paprasta, kai Krekenavoje veikė palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Tada būdavo ten vienas darbuotojas ir pas mus vienas - drąsiau buvo. Dabar slaugos ligoninė likviduota“, - pasakojo direktorius.
Anot jo, tokia situacija - ne tik Krekenavos socialinės globos namuose. Po vieną slaugytoją vakarais ir naktimis pasilieka ir Ramygalos socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 15 globotinių, ir analogiškoje įstaigoje Gustonyse, kur rūpinamasi 20 klientų. Pasak G. Navicko, pagal ministerijos patvirtintus normatyvus, du slaugytojai nakčiai liktų, jei įstaiga turėtų ne mažiau kaip 30 klientų.
Patikros rezultatai ir trūkstami specialistai
Pasigedo, bet ne slaugytojų. Krekenavos ir Gustonių socialinės globos namus vasarą tikrinęs Socialinių paslaugų priežiūros departamentas įvertino, jog pagal nustatytus normatyvus šiose įstaigose trūksta kineziterapeuto, masažuotojo. „Sudarėme sutartį su rajono poliklinika, kad, reikalui esant, šitie specialistai atvažiuotų. Bet dėl naktinių slaugytojų niekas nė nesvarsto“, - kalbėjo G. Navickas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Anot jo, visuose rajono socialinės globos namuose užpildytos visos vietos. Jau antrus metus netgi susidariusi eilė į juos patekti. Šiuo metu po du žmones laukia, kada atsilaisvins vietos Gustonyse ir Ramygaloje.
Skirtingos įstaigos, skirtingos sąlygos
Privalumas - arti gaisrinės. Panevėžio šv. Juozapo globos namuose gyvena apie 87 globotinius. Pasak įstaigos direktoriaus Patriko Skrudupio, nakčiai su jais lieka ne mažiau nei trys darbuotojų. Anot P. Skrudupio, jų įstaigai savotiškai pasisekė, mat nuo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo stoties Ramygalos gatvėje iki globos namų Katedros aikštėje - vos 600 metrų. „Didelis mūsų privalumas, kad ugniagesių brigada labai greitai mus pasiektų“, - sako direktorius.
Anot jo, nuo sausio pasikeitus normatyvams reikalaujama, kad naktimis su 30 globojamų asmenų liktų vienas darbuotojas. Jei globotinių būtų bent vienu daugiau, nakčiai su jais turėtų likti jau du žmonės. Ministerija mano, jog tiek pakanka, kol, nelaimės atveju, atvyktų ugniagesių komanda, kuri perimtų globotinių evakavimą.
„Per keletą metų tie normatyvai keitėsi - mažėjo skaičius globotinių, naktį tenkančių vienam darbuotojui. Vis dėlto tie skaičiai vis tiek dvigubai didesni nei Olandijoje, kur standartas 12-15 žmonių vienam naktiniam budėtojui. Gal kada nors ir pas mus taip bus“, - palygino P. Skrudupis.
Karantinas, apsaugos priemonės ir protrūkiai
Vilniuje įsikūrę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldūs Senjorų socialinės globos namai šiuo metu - visiškai užpildyti: čia gyvena 250 senolių, jų amžiaus vidurkis - 85-eri. „Nuo vasario 28 dienos neįleidžiame lankytojų, siuntas dar priimame, bet išlaikome dvi paras, tada tik atidarinėjame atskiroje patalpoje. Esame apsirūpinę dezinfekciniu skysčiu, turime kaukių, bet jų nesergantiems nededam. Darbuotojai įleidžiami per vieną įėjimą, visų temperatūra tikrinama.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Be minėtų priemonių, senjorai, išvežami į ligonines gydymui, grįžę į globos namus dviem savaitėms apgyvendinami izoliuotose patalpose, slaugytojai juos lanko su specialia apranga, kaukėmis - jų apie 200 įstaiga paskelbus karantiną įsigijo pati. Dalis personalo dirba iš namų, viena darbuotoja sunegalavo ir turi nedarbingumą bei gydosi namuose.
Tačiau net ir laikantis ypatingo saugumo, anot V., „Niekas nėra apsaugotas. Mes negalime žinoti - o gal mūsų darbuotojas kontaktavo parduotuvėje, gal jis gali nežinodamas atnešti į darbą. Esame rizikos faktoriuje, ką padarysi. Bet manau, kad pagrindinis dalykas, kur Vyriausybė turi dėti pastangas - daryti kuo daugiau tyrimų.
Gargžduose įsikūrę Viliaus Gaigalaičio globos namai visiškai izoliuoti nuo aplinkinių jau trečia savaitė. Laikinoji įstaigos direktorė Kristina Pocienė teigia, kad visiškai nepriimami siuntiniai, darbuotojai apklausti, ar neturėjo kontaktų su grįžusiais iš užsienio, trims darbuotojams dėl to taikomas karantinas, dalis darbuotojų išėjo atostogų. „Šiuo metu neturime atskirų patalpų izoliavimui. Aišku, avariniu būdu, galime atlaisvinti aktų salę, užimtumo kambarį.
„Bet planų, rekomendacijų visiškai nepakanka, jų visiškai nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums patiems šiuo metu siūlo išmokėti ir pensijas gyventojams. Bet kas tuos pinigus dezinfekuos, kas juos paims? Mes galime su pirštinėmis, bet seneliai juk be pirštinių, kas juos apsaugotų?
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje - per 250 pacientų. Darbuotojams išdalintos vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės, dezinfekuojami paviršiai, rankos, ligoninė perka priemones pati, gauna apsauginių kaukių iš Panevėžio moterų kalėjimo. Tačiau įstaigos vadovė tvirtina, kad to gali būti negana, nes praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministro įsakymu slaugos ligoninėms nurodyta priimti pacientus po operacijų, traumų, insultų, t.y. tuos, kuriems reikalinga reabilitacinė pagalba, nes jų nebepriima reabilitacijos įstaigos.
„Bet, manyčiau ,kad gal mes gebėsime suvaldyti situacija ir tokia, neduok Dieve, tragiška situacija, kaip Italijoje, Ispanijoje, neįvyks“, - BNS sakė V. Ji ragina Vyriausybę spręsti bent jau galimą įstaigų perpildymo problemą ir karantino metu atverti senelių namus - į juos iš slaugos ligoninių būtų galima perkelti bent dalį senolių, kuriems nebūtina tokia intensyvi medicininė priežiūra. „Duok Dieve, kad taip nenutiktų. Bet nuotaikos tikrai nėra linksmos, nes dirbame su ta didesnės rizikos grupe.
Protrūkiai ir mirtys: gripas bei koronavirusas senelių namuose
Vilniaus Senjorų socialinės globos namuose įsisiautėjo gripas. Kaip LRT.lt portalą informavo Vilniaus miesto savivaldybė, gripu serga 35 iš 229 senjorų, ligoninėse fiksuotos 3 mirtys dėl gripo komplikacijų. Savivaldybės turimais duomenimis, gripo atvejų protrūkis fiksuojamas tiek tarp gyventojų, tiek tarp įstaigos darbuotojų. Trečiadienio duomenimis, gripu serga 35 iš 229 senjorų, ligoninėse fiksuotos 3 mirtys dėl gripo komplikacijų.
„Suprantame situacijos rimtumą, kadangi gripas vyresnio amžiaus žmonėms yra itin pavojingas dėl turimų lėtinių ligų ir silpnėjančio imuniteto, didesnės sunkių komplikacijų rizikos. Savivaldybės atstovas pabrėžia, jog gyventojų poreikiai užtikrinami, o reikiama medicininė pagalba organizuojama pačioje įstaigoje. „Nors situacija yra sudėtinga, visi pagrindiniai gyventojų poreikiai yra užtikrinami, gyventojams teikiama nuolatinė priežiūra, medicininė pagalba vietoje, esant poreikiui - organizuojamos gydytojų ir kitų specialistų konsultacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Nuo praėjusios savaitės laikinai apribotas artimųjų lankymas - įstaiga padeda užtikrinti, kad būtų galimybė palaikyti ryšį su artimaisiais telefonu ar vaizdo skambučiais. Situacija nuolat stebima, o sprendimai priimami įstaigai bendradarbiaujant su savivaldybe ir sveikatos priežiūros specialistais“, - sako G.
Situacija su koronavirusu taip pat kelia nerimą: Lietuvoje iki antradienio ryto patvirtinti 187 naujojo koronaviruso atvejai, ištirta daugiau kaip 2,7 tūkst. SADM pavaldžiose įstaigose iki šiol nustatytas ne vienas koronaviruso atvejas: Nemenčinės globos įstaigoje „Senevita“, Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose Panevėžyje, Suvalkijos socialinės globos namuose Marijampolėje. Pirmadienį pranešta, kad Antavilių pensionate nustatytas antras koronaviruso atvejis.
Tuo metu koronaviruso židiniais, kur užsikrėtę senyvo amžiaus ir kiti rizikos grupės žmonės vėliau mirė, tapo privatus Klaipėdos hospisas, Klaipėdos universitetinė, Ukmergės, Marijampolės, Panevėžio ligoninės.
Ką sako ministerija ir kokios rekomendacijos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministras (SADM) Linas Kukuraitis viešai pareiškė, kad šalies senjorų globos namai ėmėsi aukščiausių apsaugos priemonių ir yra atidžiai stebimi, bet protrūkio galimybės jis neatmeta. „Yra kasdienė kontrolė, staigi reakcija. Matome, kad koronavirusas iki senelių namų jau artėja, yra vienas, kitas atvejis (...). Už nieką negalime garantuoti, nes darbuotojai įeina į globos namus ir, deja, tas virusas turi besimptomes formas“, - žiniasklaidai sakė jis.
Dar prieš karantiną, saugantis koronaviruso, slaugos įstaigos buvo uždarytos - čia atvykti gali tik darbuotojai, neleidžiama išeiti ir globotiniams, išskyrus išimtis, jei būtina išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Ministerijai pavaldžios įstaigos visiškai aprūpintos apsaugos priemonėmis - išdalinta per 100 tūkst. medicininių kaukių, respiratorių, dezinfekcijos ir kitų priemonių.
Likusios senoliams paslaugas teikiančios įstaigos yra privačios ar įsteigtos savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų - joms pateiktos tokios pat rekomendacijos. Pasak ministerijos, pasireiškus koronaviruso simptomams, globos įstaigoms nurodyta imtis neatidėliotinų veiksmų: atskirti patalpas, tikrinti darbuotojus, dirbti pamainomis, tikrinti įstaigos gyventojus ir skelbti dar griežtesnį karantiną.
Kaip organizuojamas bendravimas su artimaisiais ir siuntinių perdavimas
Seneliams atneša lauknešėlius. Tai, kaip saugotis slaugos ir senelių namai, namuose slaugą teikiantys žmonės sužino iš rekomendacijų, teikiamų iš sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ministerijų, bet tai, kaip bendrauja, su, tarkime, aplinkiniais, nutaria patys. Tiesa, tiesioginis bendravimas apribotas, galimi tik lauknešėliai, kurie perduodami arba išsyk arba kitą dieną.
„Lankau patėvį Kauno slaugos ligoninėje, tiksliau, palieku lauknešėlius. Jam pablogėjo sveikata, tai iš privačių senelių namų perkėlėme į slaugos ligoninę. Senelių namai vos prasidėjus karantinui praktiškai užsidarė aplinkiniams, ėmėsi griežtų priemonių, slaugos ligoninė - taip pat. Štai nunešus kelis daiktus, palieku juos dubenėlyje prie durų, sesutės juos dezinfekuoja ir tik tada perduoda giminaičiui“, - pasakojo patėvį slaugos ligoninėje lankanti kaunietė Adelė.
Pasak moters, jai teko girdėti, kad kitose slaugos įstaigose ar senelių namuose siuntiniai iš artimųjų seneliams ir ligoniams perduodami tik kitą dieną, taip laukiama kol potencialūs virusai, jei tokių būta ant daiktų, išnyktų.
Socialinių darbuotojų įtampa ir neaiškūs reikalavimai
Slaugos ir senelių priežiūros darbas tokiu metu itin delikatus ir sudėtingas, su tuo sutinka ir Kaune senelius namuose slauganti socialinė darbuotoja Jūratė. Nevyriausybinėje sektoriuje dirbanti moteris sako, kad rekomendacijos, kaip dirbti su slaugos namuose laukiančiais pacientais - prieštaringos. Iš sveikatos ministerijos gauti reikalavimai sako, kad reikia laikytis poros metrų atstumo, o iš socialinės apsaugos, kad masažai ir kitos procedūros - būtinoji pagalba.
„Darbuotojai bijo, nesupranta, kodėl senelius reikia masažuoti, nors jiems tokia pagalba tikrai nėra būtinoji, tai ne kūdikiai, kuriems masažai gali būti gyvybiškai svarbūs vystymuisi. Natūralu, kai kurie darbuotojai svarsto, ar negeriau šį pavojingą laiką palaukti namuose“, - sakė ji. Tiesa, moteris pripažino, kad senelių likimo valioje jie nepalieka, nors patys jaučiasi palikti valdžios.
„Daugiausia paramos gavome iš Laisvės TV per „Skurdo mažinimo tinklą“. Tai ir kaukės ir dezinfekcinis skystis ir kiti dalykai, o štai per Kauno savivaldybę iš kažkokios kitos iniciatyvos - 10 kaukių, su kuriomis dar ir buvome paprašyti nusifotografuoti“, - stebėjosi socialinė darbuotoja.
Pasak jos, skaudžiausia buvo, kai prieš kelias dienas paskambinus į koronaviruso liniją jiems buvo pasakyta, kad nevyriausybinių organizacijų darbuotojų patikros tvarka nėra aiški, gali tekti ir susimokėti už testą. Tiesa, po poros dienų viskas pasikeitė, socialiniai darbuotojai dirbantys su seneliais jau visi kviečiami skubiai tikrintis, darytis testus.
Moteris pasakojo, kad senelių ir ligonių priežiūros sferoje dabar įtampos laikas, daug kas su siaubu žiūri į tai, kas vyksta privačiame „Klaipėdos hospise“ ir Nemenčinės senelių namuose. Tokio scenarijaus nenorėtų niekas, todėl rūpinamasi ne tik, kaip fiziškai apsaugoti senelius ir ligonius, bet, kaip pasirūpinti apsaugos priemonės ilgesniam laikui, jei nutiktų kažkas netikėto.
Profesoriaus D. Pūro nuomonė: sistemos trūkumai ir alternatyvos
Pūras: pavojų buvo galima išvengti. Na, o profesorius ir Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Dainius Pūras įsitikinęs, kad dalies pavojų buvo galima išvengti tiesiog klausant profesionalų, kurie jau daug metų kalba apie slaugos namų, pensionatų ir kitų didesnių įstaigų skaidymą į mažesnius globos vienetus, žmonių perkėlimą gyventi į šeimynas ar globėjų šeimas, nepaliekant jų įstaigose, kuriose glaudžiasi po 200 ir daugiau žmonių.
„Yra daug žmonių, kurie yra uždaryti, gyvena pensionuose, ypatingai sergantys psichikos ligomis. Jau senai ragina tarptautinės organizacijos, kad neturi būti tokių uždarų įstaigų, kad šie žmonės turi teisę gyventi bendruomenėje, nors žinoma, juos reikia paruošti. Bet vis tiek Lietuvoje 6 tūkst. žmonių gyvena tokiuose įstaigose. Jos, žinoma, šiek tiek buvo pagerintos, bet žmonės ten yra uždaryti. Dabar aiškėja, kad tos įstaigos pasaulyje tampa viruso židiniais. Kaip sakoma, prisižaista.
Dabar, žinoma, sunku kokias nors reformas greitai padaryti, bet net Rusijos valdžia svarsto, nes ten ypatingai daug tokių įstaigų, kreipėsi į žmones prašydami priimti tokių įstaigų gyventojus pas save į namus. Pamažu jau suprantama, kad tokios įstaigos nėra gerai, o kiek metų mes jas protegavome. O štai dabar jos tampa užkrato židiniais“, - kalbėjo profesorius, prisimindamas atvejus, kai Ispanijoje ar Italijoje slaugos, pensionatų darbuotojai dar ir pabėgo iš savo darbo vietų, paliko globotinius mirti nuo viruso ar kitų ligų.
Jis tikina, kad karantinas ir krizė apnuogina nemažai problemų, kurios egzistavo ir iki šiol, bet dabar tampa itin aštrios.
Skaičiai ir struktūra: įstaigų tinklas Lietuvoje
Socialinę globą senjorams ir suaugusiems su negalia šalyje teikia 204 įstaigų, jose iš viso gyvena apie 13,3 tūkst. asmenų. Apie 40 šių įstaigų yra pavaldžios socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, likusios privačios, kurių steigėjai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bažnyčia.
Tiesa, kiek tiksliai senjorų gyvena slaugos namuose nėra žinoma, senelių globos namų duomenų bazė skelbia, kad visoje Lietuvoje tokių namų yra 102, o juose gyvena apie 5 tūkst. žmonių. Mažiausiuose gyvena vos 6 seneliai, o didžiausiuose spaudžiasi net 270 gyventojų.
Vietinės problemos ir šeimų baimės
Į 15min kreipėsi vilnietė, kurios mama jau kurį laiką dienas leidžia Vilniaus senjorų socialinės globos namuose. „Mama apgyvendinta kambaryje, kuris neatitinka higienos normų, per plyšius languose pučia vėjas. Labai mažai darbuotojų. Bandžiau keletą kartų eiti į administraciją kalbėtis, tačiau tiek praėjusią, tiek užpraėjusią savaitę nepavyko rasti nei laikinai pareigas einančios direktorės, nei pavaduotojos, nei skyriaus vedėjos.
Nesuprantu, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė taip atsainiai žiūri į socialinių paslaugų teikimą, kodėl nėra naujo direktoriaus. Gal čia kiti tikslai? Vis dėlto didžiausią susirūpinimą, kaip teigia vilnietė, jai sukėlė kovo 17-osios nelaimė, kai įstaigoje mirė moteris - tai esą galėję būti irgi dėl personalo trūkumo ar net aplaidumo, nes socialinės globos namuose gyvenančių žmonių artimieji tarpusavyje dalijasi informacija, esą močiutė užduso nuo karšto vandens garų.
| Įstaiga / problema | Pagrindiniai trūkumai |
|---|---|
| Krekenavos socialinės globos namai | Naktimis lieka viena slaugytoja, ribotos izoliavimo patalpos |
| Panevėžio šv. Juozapo globos namai | Artumas priešgaisrinei stočiai, naktimis 3 darbuotojai |
| Vilniaus senjorų socialinės globos namai | Užpildyti, protrūkiai (gripas), apribotas lankymas |
| Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės | Didelis pacientų skaičius, papildomos priemonės reikalingos |
Tag: analizė rodo, kad pagrindinės rizikos kyla iš personalo trūkumo, didelių įstaigų tarpusavio susitelkimo ir nevisai aiškių ar nepakankamų rekomendacijų krizės metu.
Apibendrinant tai, kas rašyta ataskaitose, žinutėse ir interviu: senelių namų personalo trūkumas, normatyvų ribotumas, protrūkiai ir karantino iššūkiai sukuria realią mirties baimę artimiesiems ir darbuotojams. Profesoriaus Pūro pastabos apie ilgalaikes struktūrines problemas bei skaidymą į mažesnes globos formas pažymi kelius, kuriuos reikėtų svarstyti, kad panašios tragedijos būtų mažiau tikėtinos ateityje.