Geografija visada siekė būti tiltu tarp gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų. Užsienio autoriai geografiją dažnai įvardina kaip hibridinį dalyką ar mokslą. Turime ir humanitarinę, ir humanistinę geografiją (Yi Fu Tuan topofilija, artima mūsų A. Šliogerio filotopijai) bei plačią kultūrų geografiją. Geografai vis mėgsta pasigirti, kad jų dalykas yra labiausiai integruotas.
Mokyklų ugdymo planuose taip pat rasime didelę įvairovę: vienur geografija priskirta prie gamtos ir aplinkos mokslų (Suomija), kitur - prie socialinių (JAV) arba menų ir humanitarinių (Australija).
Geografijos mokslo, tyrinėjančio Žemės ir pasaulio geosferą (geovisatą), vienas pusrutulis yra gamtos, kitas - ne gamtos.
Žemės rutulys - geovisatos pavyzdys
Šiandien mokslai ir dalykai pereina į transdisciplininių ir sinergetinių ryšių lygmenį.
Taip pat skaitykite: Europos geografijos apžvalga
Tarpdalykiniai ryšiai
Sakysim, istorija Harvarde priskiriama socialiniams, o Jeilyje ar Stanforde - humanitariniams mokslams. Panašiai ir Oksforde (humanitariniams) bei Kembridže (socialiniams). Istorikai, kaip žinia, priklauso humanitariniams mokslams, o dauguma geografijos studijų absolventų išeina pro gamtos ar geomokslų duris.
Geografija tarp socialinių mokslų
Iš C. Gulbenkiano socialinių mokslų pertvarkymo komisijos (1992) pranešimo „Atverkime socialinių mokslų gelmes”, geografus komisijoje atstovavo PETERIS J. TAYLORAS - geografas (Didžioji Britanija). Derėtų pasakyti keletą žodžių apie trejetą sričių, kurios niekada iki galo taip ir nepriklausė socialiniams mokslams: geografija, psichologija ir teisė.
Geografija, panašiai kaip istorija, labai senas mokslas. XIX a. pabaigoje vokiečių universitetuose ji pavirto nauja disciplina ir taip paskatino geografijos plėtrą kitur. Nors geografijos objektas ir sutapo su socialinių mokslų objektu, tačiau geografai siekė apibendrinimų ir domėdamiesi fizine bei vadinamąja humanistine geografija (panašia į antropologiją, tik daugiau dėmesio skiriančia aplinkai) stengėsi nutiesti tiltus tarp gamtos ir humanitarinių mokslų.
Geografija buvo vienintelė disciplina, kuri dar iki 1945-ųjų sąmoningai siekė aprėpti pasaulines temas. Tai buvo ir privalumas, ir trūkumas. Kai XIX a. Tikriausiai todėl visą tą laiką geografija buvo tik nedidelis, neturintis prestižo ir kiekybiškai smulkus istorijos priedėlis. Erdvės ir vietos sampratą socialiniai mokslai ignoravo. Sutelktumas į pažangą ir socialinių pokyčių valdymą socialinio gyvenimo laiko matmenį pavertė svarbiausiu, o erdvę paliko periferijoje.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę geografiją
Teoriškai tai reiskia, kad universaliems ir determinuotiems procesams erdvės veiksnys nesvarbus, o unikaliems ir nepakartojamiems - erdvė buvo vienintelis (beveik nereikšmingas) savitumą lemiantis veiksnys. Laikantis šio požiūrio galima teigti, jog erdvė tapo įvykius lemiančiu kontekstu (tą rodo ideografinė istorija, tarptautinių santykių realistinės perspektyvos, kaimynystės efektas ir net Marshallo aprašyti kraštutinumai (externalities)).
Vis dėlto praktiškai socialiniai mokslai rėmėsi savitu požiūriu į erdvę, tačiau aiškiai įvardytas jis nebuvo. Anot sociologų, erdvinių struktrų sistema, kurioje veikė organizuotos suverenios teritorijos, sudarė politinį pasaulio žemėlapį.
Beveik visi socialinės srities mokslininkai manė, kad politinės sienos reiškia pagrindinių sąveikų erdvės kontūrus - sociologams tai buvo visuomenė, makroekonomistams - nacionalinė ekonomika, politologams - politika, istorikams - tauta. Kiekvienos disciplinos atstovai politinius, socialinius ir ekonominius procesus laikė sutampančiais.
STEAM ugdymas ir geografija
Lietuvos mokyklose galėtų būti daugiau integruotų STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų, mano 80,5 proc. šalies mokyklų atstovų ir 71 proc. mokinių tėvų, dalyvavusių mokyklų direktorių, mokytojų ir tėvų apklausoje.
Integruoti, bet neversti. Jei įtraukimas reiškia visiems mokiniams vienodai pagilintą STEAM dalykų mokymą, tuomet to nereikia. Kaip ne visi gali muzikuoti ar žaisti krepšinį, taip ir STEAM dalykų sustiprintai mokytis ne visi gali, ne visi nori ir ne visiems reikia. Nereikia padaryti klaidos brukant tai per prievartą. Bet jei kalbame apie tokį įtraukimą, kai mokiniams duodama praktinių darbų, vyksta darbas grupėse, tai manau, kad kuo daugiau STEAM elementų atsiras visų dalykų mokyme, tuo geriau, nes tai skatina mokytis, motyvuoja. STEAM galima pritaikyti ir humanitariniams, socialiniams mokslams, pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje šį ugdymą savo pamokose taiko lietuvių, anglų kalbų, istorijos, geografijos mokytojai.
Taip pat skaitykite: Integruojant socialinius mokslus į geografiją
Pašnekovė sako, kad populiarinant STEAM dalykus reikėtų skirti jiems daugiau dėmesio, stengtis kuo labiau atskleisti jų prasmę ir esmę, parodyti mokiniams tokių specialistų poreikį, tuomet valstybė susidurtų ir su mažesniu jų trūkumu darbo rinkoje.
STEAM šakos
40,4 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų išreiškė nuomonę, kad reikėtų geresnio reikalingų priemonių, informacijos šaltinių apie STEAM pasiekiamumo, dar 21,6 proc. pasisakė už aktyviau mokykloms teikiamos aiškios informacijos poreikį.
Mokyklos tėvų bendruomenės palaikymas ir dalyvavimas taip pat labai reikalingas. J. Kančiauskienė mano, kad tėvai į STEAM gali žiūrėti skeptiškai iš nežinojimo, todėl juos reikėtų įtraukti. Kaip pavyzdį ji pateikia Žvėryno gimnazijos mokinių darbų gynimus, į kuriuos kviečiami ir tėvai. Ne tiesiog paklausyti, bet susipažinti su darbais, vertinimo tvarkomis, vertinti. Tėvai labai noriai įsitraukia, o mokytojai nesijaučia palikti vieni, juos stiprina tėvų palaikymas.
Apklausa: 2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 respondentas.
tags: #geografija #socialiniams #ir #gamtos #mokslams