Socialinė geografija yra visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes.
Kai kuriose šalyse socialinės geografijos terminas vartojamas kaip visuomeninės geografijos sinonimas.
Socialinės geografijos istorija ir raida
Socialinės geografijos mokslo pradžia siejama su 2 mokslo mokyklomis:
- P. Vidalio de la Blache’o išplėtota kaimiškoji tradicija daugiausia tyrė socialinių grupių ir jų aplinkos tarpusavio ryšius.
- Miestietiškoji - siejama su daugelio Šiaurės Amerikos sociologų siekiu paaiškinti masinį miestų augimą ir su tuo susijusius reiškinius 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje. Iš šios mokyklos kilo didžioji dalis šiuolaikinės socialinės geografijos darbų.
Vakarų Europoje socialinės geografijos terminas pradėtas vartoti 20 a. 7 dešimtmetyje socialinių grupių elgesio tyrimuose.
Lietuvoje SSRS okupacijos metais socialinės ir ekonominės geografijos terminai buvo vartojami vietoj visuomeninės geografijos termino, o socialinės geografijos aktualiausios temos nebuvo nagrinėjamos. Socialinė geografija apėmė gyventojų ir gyvenviečių geografiją.
Taip pat skaitykite: Europos geografijos apžvalga
Po 1990 socialinę geografiją pradėta dėstyti universitetuose (Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos edukologijos universitete), įtraukta į mokyklų mokymo programas. Tyrimai atliekami minėtuose universitetuose ir Lietuvos socialinių tyrimų centre.
Socialinės nelygybės pasaulio žemėlapis (Žmogaus socialinės raidos indeksas)
Studijų programos
Pokyčiai šalies darbo rinkoje, specialistų poreikis ir absolventų įsidarbinimo galimybės 2012 m. rudenį paskatino Socialinės geografijos katedros kolektyvą atnaujinti bakalauro nuolatinių ir tęstinių studijų programas. Bakalauro nuolatinių studijų trukmė sutrumpinta nuo 240 iki 210 ECTS kreditų (7 semestrų). Atnaujintą studijų programą papildė ir nauji dalykai: socialinės ekonominės geografijos teorija ir tyrimų metodai, regionistika ir regioninių tyrimų metodai, regionų darnios plėtros pagrindai ir modeliai. Šių dalykų žinios stiprina geografo kvalifikaciją, praplečia mokslinį akiratį ir sudaro palankesnes sąlygas žinias taikyti praktikoje.
Studijų dalykai
Studentai studijuoja:
- Geografinių atradimų ir idėjų raidą
- Bendrąją kartografiją ir topografiją
- GIS pagrindus
- Socialinės ekonominės geografijos įvadą
- Socialinės ekonominės geografijos teoriją ir tyrimų metodus
- Regionistiką ir regioninių tyrimų metodus
- Lietuvos socialinę ekonominę geografiją
- Pasaulio socialinę ekonominę geografiją
- Ekonominę geografiją (Ūkio šakos)
- Demografiją ir gyventojų geografiją
- Politinę geografiją ir geopolitiką
- Regionų darnios plėtros pagrindus ir modelius
- Geosferos ir gamtinius procesus
- Lietuvos gamtinę geografiją
- Transporto ir komunikacijų geografiją
- Kultūrų geografiją
- Turizmo ir poilsio geografiją
- Kaimo geografiją
- Paveldo geografiją
- Kraštovaizdžio geografiją ir kraštotvarką
- Teritorijų planavimą
Praktika
Studijos neapsieina be tolimosios geografų praktikos. Jos tikslas - susipažinti ir tirti Lietuvos kaimyninių valstybių ir jų regionų socialinę ir ekonominę geografiją.
Taip pat skaitykite: Politikos, ekonomikos ir visuomenės sąveika geografijoje
- Mokomoji praktika (Lietuvoje)
- Tolimoji praktika (užsienyje, KU lėšomis)
- Specialioji praktika (Lietuvoje arba užsienyje)
2007-2009 m. tolimoji praktika vyko Ukrainoje (Lvove, Kijeve, Odesoje), 2010-2012 m. - Lenkijoje (Gdanske, Gdynėje, Sopote, Kašubijos etnografiniame regione, Helio nerijoje). Šios vasaros praktika suplanuota Karaliaučiaus krašte (Rusija).
Absolventų galimybės
Gebėjimai
Suprantančius visuomenės bei ūkio socialines-ekonomines problemas, jų erdvines priežastis bei gebėjimus priimti sprendimus. ruošti nacionalinių, ES ir kitiems fondams projektų paraiškas, susijusias su ūkio bei žmogiškųjų išteklių plėtra įvairiuose regionuose.
Karjeros galimybės
Baigus studijas gali dirbti savivaldos institucijose (savivaldybėse, seniūnijose), regioninės plėtros projektų rengėjais, regionų plėtros agentūrose, specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, gyventojų socialinių apklausų statistikais, aplinkosaugos institucijose. Taip pat gali dirbti mokymo ir švietimo srityse (geografijos mokytojais).
Privačiame sektoriuje gali dirbti kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, rinkos analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, gali dirbti konsultantais privačiose įmonėse, kurios ruošia, administruoja nacionalinius bei tarptautinius regionų plėtros/investicinius projektus, regioninės plėtros projektų ruošimo konsultantais (ekspertais), socialinių apklausų specialistais, verslo, teritorinio planavimo ir GIS specialistais (analitikais).
Katedros absolventai dirba GIS specialistais ministerijose, savivaldos institucijose, tarptautinėse organizacijose, kelionių agentūrose, regioninės plėtros ir investicinių projektų ekspertais, aplinkosaugos, žemėtvarkos, socialinės rūpybos įstaigose, darbo biržose, nemažai dirba privačiame versle.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Socialinę Ekonominę Geografiją ir Regionistiką
Tolesnės studijos
Gali tęsti studijas antrosios pakopos (geografijos magistrantūros studijose).
Socialinės geografijos reikšmė
Geografija, kaip integruojantis mokslas, jungia daugelį mokslo sričių. Geografai savo žiniomis ir tyrimais kloja pagrindus ir kuria naujas erdves kitų specialybių profesionalų veiklai. Nors geografų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, jie vienija ištisas struktūras ir teritorines sistemas, sąlygojančias visuomenės, atskirų socialinių grupių ir ūkio šakų progresą.
tags: #kas #yra #socialine #geografija