Daug teko patirti sužinojus mažylio diagnozę. Šeimoje išgyvenome visą jausmų paletę: begalybė klausimų be atsakymų, nežinomybė, paieškos, blaškymasis... Tuo metu supratome, kad pirmiausia ką turime padaryti - tai padėti vaikui. Bet kaip?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru.
Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi.
Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.
Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.
Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai.
Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
Kaip atpažinti autizmą?
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni.
ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.
Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu.
Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje.
Kiekvienas vaikas vystosi savaip - vieni pradeda kalbėti anksčiau, kiti vėliau, vieni rodo didelį susidomėjimą žmonėmis, kiti labiau mėgsta būti vieni. Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti autizmo spektro sutrikimą (ASS). Ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku suteikta pagalba padeda gerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę.
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant.
Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.
Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).
Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis. Vėliau pradeda reaguoti į šalia esančius asmenis, stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus.
Kita dalis vaikų - labai ramūs ir „geri“ vaikai. Nuo gimimo jie būna pasyvūs, retai patys prašo valgyti, ilgai iškenčia sudrėkusias sauskelnes. Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera priežiūra, bet ne tiek, kad jos reikalautų.
Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami. Nors vaikai laiku pradeda šypsotis, tačiau jų šypsena nebūna nukreipta vien į šalia esantį žmogų.
Raidos stagnacija, arba plato raidos būdas (angl. plateau), atsiradęs po pirmųjų gyvenimo metų. Vaiko raidos regresas, stebimas iki 30 procentų atvejų. Kaip ir raidos stagnacijos atveju, vaikai pradžioje vystosi tipiškai.
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai. Vienam asmeniui vienas požymis gali pasireikšti labai specifiškai ir stipriai, kitam būti nepastebimas. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimus, gali būti labai skirtingi.
Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:
- (a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Socialinės sąveikos sutrikimas:
- Akių kontakto stoka
- Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
- Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
- Socialinių taisyklių nesupratimas
- Intuityvus bendravimo nepajutimas
- Kito žmogaus elgesio intencijų
Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:
- Kalbos stoka
- Kūno kalbos, gestų stoka
- Sunkumai palaikant pokalbį
- Nesugebėjimas pasakoti
- Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
- Echolalijos
Sutrikęs socialinis žaidimas
Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:
- Ribotas interesų ratas
- Reikalavimas laikytis rutinos
- Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
- Stereotipijos
- Sensoriniai sutrikimai
Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai (6-12 mėn.):
- Mažai šypsosi
- Ribotas arba visai nėra akių kontakto
- Nesidalina garsais, šypsenomis ar kitomis neverbalinėmis išraiškomis
- Nereaguoja į savo vardą
Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 24 mėn.:
- Netaria prasmingų žodžių
- Nemėgdžioja
- Nerodo daiktų pirštu
Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams iki 36 mėn.:
- Nežaidžia „išdažų“ ar apsimestinių žaidimų
- Netaria dviejų žodžių frazių
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus.
Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau.
Ką daryti, jei įtariate autizmą?
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai.
Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.
ASDetect programėlė padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.
Vaiko psichomotorinės raidos testas, patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn. Svarbu! Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) Leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.
Pagalbos metodai ir galimybės
Tėvų palaikymas ankstyvojo autizmo gydymo metu
Autizmas nėra liga, kurią galima „išgydyti“ - tai būklė, su kuria vaikas gyvena visą gyvenimą. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.