Tikriausiai daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikas kelias minutes stengiasi atlikti kokį nors nesudėtingą darbą, bet jam niekaip nepavyksta ir jis, galiausiai netekęs kantrybės, pravirksta. Žinoma, pirmuosius paprastus darbelius (pavyzdžiui, susidėti žaislus į dėžę) gali atlikti jau vos 1,5-2 m. Manoma, kad pats metas pradėti ugdyti 3 m. sulaukusio mažylio savarankiškumą. Trimečiai jau yra ganėtinai sąmoningi, suvokia save kaip asmenybes, gali nesunkiai perprasti tuose namuose taikomas taisykles, geba ilgesniam laikui susikaupti, palaukti, tad po truputį galima pradėti mokyti juos savarankiškumo. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau ir sudėtingesnių užduočių savarankiškai jis gali atlikti.
Kodėl svarbu ugdyti savarankiškumą
Savitasis savarankiškumo ugdymas labai padeda vaikui tiek jau suaugus, tiek suprasti suaugusį. Savitvarkos, namų ruošos, kalbos, komunikacijos įgūdžiai yra savarankiško gyvenimo pagrindas. Tai leidžia laisviau suprasti savo atsakomybes, bei geriau funkcionuoti gyvenime. Svarbu suprasti, kad savarankiškumo ugdymas reikalauja daug darbo, tačiau tai investicija į ateitį. Kiekvienas išmoktas įgūdis - tai dar vienas žingsnis į savarankišką gyvenimą.
Autizmas ir savarankiškumo iššūkiai
Daugelio autorių požiūriu, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą (ASS), visiškai arba dalinai atsiriboja nuo aplinkos ir aplinkinių, pasižymi judrumo, dėmesio, judesių, kalbėjimo, emocijų, mąstymo trūkumu socialiniame bendravime, netinkamu elgesiu. ASS turinčių vaikų stipriausiai pasireiškusi savybė yra socialinė izoliacija, o tai leidžia daryti prielaidą, kad šie vaikai sunkiai formuoja socialinius santykius su žmonėmis. Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami. Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą. Sensorinė integracija - tai neurologinis procesas, kurio metu priimama informacija iš jutimų. Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu. Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose.
Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip. Jiems būdingi tokie sutrikimai: dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus. Todėl jie tampa neramūs, negali susikaupti, dengiasi rankomis ausis, sunkiai orientuojasi aplinkoje; net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti. Jie gali nepastebėti tokių svarbių dalykų, kaip žmogaus veido išraiška, gestai ar net rašytinė instrukcija; uosto daiktus. Kartais nemalonūs kvapai jiems patinka labiau negu malonūs; valgo tik tam tikros temperatūros, skonio, konsistencijos, atitinkamai patiektą, maistą. Dažnai patinka labai aštrus arba karštas maistas; ragauja nevalgomus daiktus.
Pažinimo proceso ir funkcinių gebėjimų sunkumai
Pažinimas dažnai susijęs su sensorinės integracijos problemomis. ASS turintiems vaikams būdinga: perdėtas ir ribojantis dėmesys detalėms; prasmės suvokimo sunkumai; ribotas gebėjimas atskirti esminius dalykus nuo antraeilių; ribotas daiktų ir veiksmų tarpusavio ryšio suvokimas; sekos suvokimo ir veiklos organizavimo sunkumai; negebėjimas vienu metu skirti dėmesį daugiau nei vienam dalykui; įgytos patirties ir išmoktų įgūdžių analizavimo ir apibendrinimo sunkumai, negebant viso to perkelti į kitą aplinką ar veiklą; dėmesingumo ir susikaupimo stoka; negebėjimas sujungti kelių idėjų ar sąvokų; savęs ir kitų suvokimo sunkumai; ribotas interesų ratas.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Praktiniai ugdymo principai ir klaidų vengimas
Norint išugdyti gerus vaiko savarankiškumo įgūdžius, reikia įvertinti ir pastebėti jo stipriąsias ir silpnąsias puses, atsižvelgti į vaiko raidą bei esamus gebėjimus, gretutinius sutrikimus. Tikslams išsikelti turime atsižvelgti į: vaiko savarankiškumą pagal jo amžių, pažintinius vaiko gebėjimus, funkcinius vaiko gebėjimus, aplinkos pritaikymą, sensorinius ypatumus, tėvų norus ir poreikius. Svarbu šeimoje išskirti prioritetus, kuriems teikiama pirmenybė, ir žingsnis po žingsnio mokyti, rodant pavyzdį. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko sensorinius ypatumus ir užtikrinti, kad veikla ar priemonė jo nestimuliuotų ir nesukeltų nemalonių potyrių. Stebėkite ir įvertinkite aplinką, ar ji pritaikyta vaikui savarankiškai naudotis tam tikromis priemonėmis, ar nereikia įsigyti pagalbinių priemonių.
Būkite supratingi. Pirmieji vaiko bandymai atlikti kokį nors darbą savarankiškai gali būti išties chaotiški. Pavyzdžiui, jei vaikas pirmą kartą savarankiškai maudysis, vonios kambarys gali būti pritaškytas, ant grindų mėtytis šampūnų ir dušo želių buteliukai, rankšluosčiai, drabužiai ir t. t. Taigi, pamatę netvarką, tiesiog vaikui priminkite, ką jis turėtų padaryti, kad vonia vėl būtų tvarkinga. Vėlgi tą patį galima pasakyti ir apie savarankišką vaiko rengimąsi: leiskite vaikui pačiam pasirinkti drabužius, kuriuos jis tą dieną dėvės, ir savarankiškai apsirengti.
Motyvavimas, kantrybė ir darbo su klaidomis strategijos
Ugdydami savarankiškumą, ugdykite ir vaiko kantrybę nemesti pradėto darbo. Jei vaikas pyksta, kad kažkokio darbo nepavyko atlikti taip greitai, kaip jis tikėjosi, iškart neskubėkite į pagalbą: tegul vaikas bando vėl ir vėl ir nenuleidžia rankų. Motyvuokite vaiką, kai jis padeda kitiems. Geriausia motyvacija vaikui - padėka, pagyrimas, todėl kai jis neprašytas plauna puodelius arba pradeda valyti kambaryje dulkes, kai pažaidžia su jaunesniais sese ar broliu, padeda jiems išspręsti užduotėlę, būtinai jam padėkokite. Akcentuojami ne vaiko pasiekimai, bet klaidos. Vaiko ūpą galima ilgam numušti akcentuojant jo klaidas, taigi susilaikykite nuo nemalonių replikų ir neigiamų komentarų. Kiek tik įmanoma, visuomet išlikite pozityvūs.
Kantrybės stygius. Kaip jau minėta, tėvai dažnai ne kantriai palaukia, kol vaikas atliks darbą, bet, netekę kantrybės, tiesiog tą darbą atlieka patys. Išankstinis vaiko savarankiškumo nuvertinimas: vaikui neleidžiama net bandyti bijant, kad jis patirs nesėkmę. Taip pat tėvai dažnai galvoja, kad atlikti vieną ar kitą darbą vaikui - dar per anksti ir jam nepavyks. Reikia ugdyti vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą, o ne iš karto pasmerkti bandymus nesėkmei. Visuomet verta pabandyti.
Užduočių pritaikymas pagal charakterį ir tempą
Skiriant užduotis neatsižvelgiama į vaiko charakterį, temperamentą. Judriems, aktyviems vaikams užduotis reikėtų skaidyti, lėtesniems vaikams reikėtų skirti daugiau laiko. Vaikas lyginamas su kitais vaikais. Dar viena dažnai tėvų daroma klaida - vaiko lyginimas su kitais. Pavyzdžiui, nuolat primenama, kad būdamas tokio pat amžiaus vyresnysis brolis jau pats mokėjo užsirišti batų raištelius. Vaikai mokosi iš pavyzdžių, tyrinėdamas aplinką, tėvus.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Kas padeda ugdyti savarankiškumą ASS turintiems vaikams
Siekiant palengvinti ASS turinčių vaikų gyvenimą bei sumažinti socialinę atskirtį visuomenėje, svarbu sukurti ir užtikrinti šių vaikų pilnavertį socialinį gyvenimą, ugdyti savarankiškumo įgūdžius bei socialines kompetencijas. Savarankiškumo ugdymas vaikui yra atsakingas darbas, dėl to autistuams tai kelia dar daugiau sunkumų. Problemos kelius galime pakreipti taip, jog su atjauta žiūrėtume į vaiką, siekiantį būti savimi. Svarbu suprasti, kad tai ,,kitokie-ypatingi‘‘ vaikai, kuriems reikia dėmesio ir meilės lygiai tiek pat, o kartais daug daugiau.
Metodai ir terapijos, skirtos savarankiškumui ugdyti
Elgesio Modifikavimas ir Savitarnos Įgūdžių Formavimas. Turint vaiką, turintį autizmo sindromą, vienas iš svarbiausių ugdymo tikslų yra parengti jį savarankiškam gyvenimui, formuojant pagrindinius savitarnos įgūdžius. Šis procesas apima vaiko elgesio modifikavimą, užtikrinant vieningus reikalavimus iš pedagogų ir tėvų pusės. Svarbu nustatyti, kaip vaikas elgiasi su skirtingais asmenimis ir kaip vykdo užduotis. Keisti vaiko elgesį padeda jo įvertinimas ir pagyrimas už tinkamą elgesį. Būtina nuolat bendrauti su tėvais, aiškinant jiems situaciją ir nuteikiant lėtam poslinkiui. Net menkiausią poslinkį tėvai turėtų vertinti kaip svarbų pasiekimą, skatinant ne tik vaikus, bet ir pedagogus.
Savitarnos įgūdžiai atliekami su auklėtojos pagalba: žiūrėdamas į auklėtoją, savarankiškai arba pagal žodinį nurodymą. Kiekvienu atveju vaikas stebimas, jam leidžiama veikti savarankiškai ir pajusti, kad juo pasitikima. Formuojant savitarnos įgūdžius, siekiama išmokyti vaiką tenkinti būtinus poreikius, tokius kaip susitvarkyti tualete, praustis, valyti dantis, šukuotis, apsirengti, nusirengti ir valgyti. Pirmiausia keliami pagrindiniai reikalavimai - vaikas turi būti saugus ir jaustis saugiai, sudaroma tinkama aplinka.
Bendravimo ir kalbos ugdymas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo ir kalbos mokymu bei elgesio modifikavimu. Vaikas mokomas įsiklausyti į verbalines ar įsižiūrėti į neverbalines komandas. Nurodymai turi būti trumpi ir konkretūs, stengiamasi užmegzti akių kontaktą. Tą pačią užduotį kartojama daug kartų ir toje pačioje situacijoje. Bendravimo ir kalbos programoje numatoma: mokyti sėdėti kėdėje, kontaktuoti akimis, mėgdžioti, atlikti paprastas instrukcijas (sėsk, stok, imk, duok, valgyk, gerk ir pan.). Instrukcijos turi būti glaustos ir aiškios.
Kai vaikas parodo nurodytą daiktą, pateikiama jo paveikslėlė. Sudėtingesnės užduotys apima daiktų ar veiksmų įvardijimą, taip pat jų požymių, tokių kaip spalvos, dydis, forma ir pan., įvardijimą. Kartais žodžių, kurių mokoma organizuotoje veikloje, vaikai nevartoja, tačiau gali juos pasakyti nelauktai, kai patenka į konkrečią situaciją.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Motorikos, pažinimo ir sensorinės integracijos lavinimas
Priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomos pojūčių, suvokimų, atminties ir dėmesingumo lavinimo užduotys. Vaikas turėtų pamatyti, pajusti, išgirsti, reaguoti, prisiminti ir pan. Numatomas vizualinės koordinacijos lavinimas: statomi bokšteliai, sudedami į dėžutes smulkesnius objektus, įvairius buities reikmenis ir pan. Vaikas pratinamas surasti vieną pieštuką, kelis tokius pat ar skirtingus, sudėti juos į dėžutę, išimti iš jos vieną pieštuką, po to dar vieną ir t.t. Tuomet bandoma braižyti, piešti, spalvinti ir t.t. Pirmiausia parodomas veiksmą ,,darom kartu‘‘, po to skatinamas vaikas atlikti savarankiškai.
Pagrindiniai sunkumai lavinant motoriką yra vaiko negebėjimas jausti visumą. Vaikas gali matyti tik vieną juos dominančią kūno dalį. Per bendrosios motorikos lavinimo pratybas skatinama raumenų įtampa, mokoma išlaikyti pusiausvyrą, lavinamas vikrumas, mokoma pajusti atskiras kūno dalis bei visumą ir t.t. Smulkiosios motorikos judesius lavinami surenkant daiktus ir sudedant į dėžutes, paduodant daiktą suaugusiajam ar draugui, sudėliojant figūras pagal dydį, surenkant nuo stalo storesnius ir plonesnius daiktus (skrituliukus, kvadratėlius, centus ir kt.). Daug dėmesio skiriama mokyti laikyti šaukštą, šakutę, pieštuką ir juo spalvinti. Rankų raumenų jėgai stiprinti atliekami įtempimo ir atpalaidavimo pratimai.
Muzikos terapija ir kūrybiškumo ugdymas
Kai kuriems vaikams, pasižymintiems autizmo sindromu, muzikinės pratybos yra viso darbo pagrindas. Per jas formuojami savojo ,,aš‘‘ supratimas, kūno dalių pažinimas, emocinis bendravimas, lavinama bendroji ir smulkioji motorika, kalbos supratymas, bandoma vokalizuoti ar tarti skiemenimis žodžius ir t.t. Ritminės pratybos labai tinka stereotipiniams judesiams šalinti.
Ugdymo programos ir kompetencijų ugdymas
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais.
Tyrimų ir praktikos patirtis
Tyrimo tikslas - įvertinti faktorius, darančius įtaką vaikų, sergančių autizmu, savarankiškumo įgūdžių ugdymui. Tyrimas atliktas Kauno vaikų abilitacijos centre 2007 metais sausio - balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 28 vaikai, sergantys autizmu: 14 (50%), kuriems papildomai taikyta ergoterapija ir 14 (50%), su kuriais dirbo tik spec. ugdytojas; 8 (29%) mergaitės ir 20 (71%) berniukų. Vaikų amžius nuo 3 iki 17 metų. Tyrimo metu vaikų savarankiškumo įgūdžiai vertinti naudojant R.Ivoškuvienės ir J.Balčiūnaitės rekomenduojamą įgūdžių tikrinimo schemą.
| Ugdymo sritis / užduotys | Užduočių skaičius |
|---|---|
| Valgymas | 5 užduotys |
| Prausimasis | 4 užduotys |
| Apsirengimas ir nusirengimas | 11 užduočių |
Šiame tyrime dalyvaujantys vaikai buvo mokomi savarankiškumo, ugdomi valgymo, prausimosi bei apsirengimo ir nusirengimo įgūdžių, kuriuos iš viso sudarė 20 užduočių - minimali 20 balų, o maksimali 100 balų suma. Buvo atrinktos porinės imtys: kiekvienam pirmosios imties elementui parinktas visais atžvilgiais analogiškas antrosios imties atstovas pagal amžių, autizmo sunkumo laipsnį bei savarankiškumo įgūdžius. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikų, sergančiųjų autizmu, savarankiškumo funkcijų ugdymą labiausiai sunkino tokie veiksniai kaip vaikų amžius bei autizmo sunkumo laipsnis.
Pedagogų ir specialistų praktikos išvados
Straipsnyje analizuojama pedagogų patirtis, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų, pasižyminčių autizmo spektro sutrikimu, savarankiškumo įgūdžius. Analizuojama, kokių sunkumų kyla pedagogams, ugdant šių vaikų savarankiškumo įgūdžius, kokius pagalbos būdus pedagogai taiko ugdydami savarankiškumo įgūdžius. Kokybinio tyrimo tyrimo rezultatai atskleidė, jog šiems vaikams būdingi bendravimo bei elgesio savitumai bei savitarnos įgūdžių sunkumai, todėl tyrime dalyvavusių pedagogų veikla, dirbant su autizmo spektro sutrikimu turinčiais vaikais, labiau orientuota į komunikacijos priemonių taikymą, veiksmų atlikimą kartu bei sėkmės patyrimą. Pedagogų akcentuojama svarbi specialistų, pedagogų padėjėjų bei tėvų pagalba atskleidžia, jog pedagogai supranta komandinio darbo svarbą, sudarant galimybę pedagogams geriau suprasti, kaip galima padėti šiems vaikams geriau prisitaikyti supančioje aplinkoje bei mažiau priklausyti nuo kito asmens.
Tyrimas parodė, kad analizė, kokių metodų taikymas yra efektyviausias, atskleidžia: taikant komunikacijos priemones (paveikslėliai, nuotraukos, gestai ir t. t.), nuoseklų kartojimą, veiksmus atliekant kartu ir skatinant vaiko savarankiškumą, pasiekiami geresni rezultatai. Analizė taip pat parodė, jog dažnai atsakomybė ir darbas su tokiais vaikais yra labiau tenkinama pedagogų padėjėjų arba specialistų įtraukimu, o tėvai yra informuojami ir dalijami su jais patarimais.
Autistiško vaiko auginimo grožis | Sally Deitch | TEDxElPaso
Rekomendacijos tėvams ir pedagogams
Dar pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais svarbu pamatyti jo siunčiamus signalus, sukurti tokią dienotvarkę, kuri atlieptų individualius poreikius. Tėvai turi būti šalia, kai vaikas pradeda pažinti pojūčius, tokius kaip alkis, nuovargis, kiti pamatiniai fiziniai poreikiai. Jei tai padaryti pavyksta, kūdikiai pradeda jaustis saugūs, pasitiki greta esančiais suaugusiaisiais. Tuomet jie tampa saugia vieta, nuo kurios prasideda pasaulio tyrinėjimas, autonomijos ir savarankiškumo formavimasis. Vėliau kūdikis ieško naujų potyrių, tačiau, patenkinęs savo smalsumą, gali grįžti pas tėvus. Ten jam saugu ir ši aplinka neverčia nerimauti.
Psichologė pastebi - jeigu šiame raidos etape kūdikis vengia tyrinėti aplinką, yra nuolat neramus, verksmingas ir prašosi ant rankų, tai yra pirmasis įspėjimo signalas. Dėl to svarbu, kad mažiesiems net ir paaugus tėvai susitaikytų su situacijomis, kai jų atžalos, leidus atlikti net mažas kasdienes užduotis, vis bando, patiria nesėkmes, nusimena ar supyksta. Suprantama, į puodelį bandytas įpilti pienas, kuris atsiduria ant stalo, gali suaugusiuosius suerzinti, kadangi streso lygis dabar aukštas, toleravimo riba netvarkai kritusi.
Geriausia taktika - atkreipti dėmesį į sėkmę, pasidžiaugti pastangomis ir vengti per didelio skubinimo. Vertėtų paskatinti tikėjimą, kad viskas pavyks. Sakyti, jog vaiku tikime, siūlyti pabandyti darkart, motyvuoti, kad jis tai daryti sugeba. Galima sutarti, kiek kartų atlikti užduotis mažieji bandys savarankiškai, o kada jau padės tėvai. Patarimais, kaip ugdyti vaikų savarankiškumą, dalijasi ir specialistai: dienotvarkės sudarymas, suteikimas galimybės rinktis (ribotais variantais), užduočių palengvinimas, pagyrimas už pastangas, o ne vien už rezultatą.
Komandinio darbo svarba
Skiriant užduotis šeimoje ir ugdymo įstaigoje, svarbu nuoseklumas tarp tėvų, pedagogų ir kitų specialistų. Būtina nuolat bendrauti su tėvais, informuoti juos apie vaiko pasiekimus ir nurodyti bendras taisykles, kurių būtina laikytis, pavyzdžiui, dienos ritmo laikymasis. Tėvai nuolat informuojami apie vaiko pasiekimus. Pedagogų veikla dažnai orientuota į komunikacijos priemonių taikymą, veiksmų atlikimą kartu bei sėkmės patyrimą, o komandinio darbo svarba leidžia geriau suprasti, kaip padėti vaikui mažiau priklausyti nuo kito asmens.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo intelekto koeficiento autistiški žmonės gali turėti reikšmingų adaptacinių sunkumų. Net ir tie autistiški jaunuoliai, kurie yra itin gabūs, realaus gyvenimo situacijose gali stokoti esminių adaptacinių įgūdžių, o juk būtent jie leidžia sėkmingai įsitraukti į visuomenę.
tags: #vaikai #sergantys #autizmu #ju #savarankiskumas