Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko, nors II pensijų pakopa šiemet išgyveno vieną aktyviausių pokyčių etapų, stiprūs fondų rezultatai rodo, kad sistema veikia stabiliai. „Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Tai - brandi, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas - nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai. Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai“, - sako V.Rūkas.
II pakopos rezultatai rodo sistemos atsparumą. Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius metus (2026 m. II ketv., palyginti su 2025 m. II ketv.) uždirbta 906 mln. eurų grąža. Balandžio-birželio mėnesiais II pakopos gyvenimo ciklo fondų grąža vidutiniškai siekė 11,5 proc., o atskirų fondų rezultatai sudarė nuo 1,2 iki 17,8 proc., priklausomai nuo dalyvių amžiaus grupės ir fondo investavimo strategijos.
Vaidotas Rūkas primena, kad skirtingų amžiaus grupių fondų lėšos investuojamos atsižvelgiant į laikotarpį, likusį iki pensijos: jaunesnių dalyvių lėšos investuojamos drąsiau, nes iki pensijos likęs ilgesnis laikas leidžia lengviau atlaikyti rinkų svyravimus ir siekti didesnio augimo. O artėjant pensiniam amžiui investicijų rizika palaipsniui mažinama, daugiau dėmesio skiriant jau sukauptų lėšų vertės išsaugojimui.
II ketv. fondų rezultatų palankumas patvirtina, kad trumpalaikiai finansų rinkų pakritimai nėra reikšmingi: ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė vis tiek palaipsniui auga. Pavyzdžiui, nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 m. pensijų fondai vidutiniškai generavo 108,9 proc. grąžos, o kai kurie akcijų fondai viršijo 130 proc. augimą. „Tai - svarbus priminimas, kad pensijų kaupimo rezultatus reikėtų vertinti ne pagal vieną mėnesį ar ketvirtį, o ilgesnį laikotarpį“, - pabrėžia V.Rūkas.
III pakopa taip pat nuosekliai auga. 2026 m. II ketv. III pakopos fondų grąža siekė 13,2 proc., o metinė - 19,9 proc. Bendrai per metus (nuo 2025 m. birželio pabaigos) III pakopos dalyvių turto vertė dėl grąžos ir mokamų įmokų padidėjo 50,7 proc. iki 663 mln. eurų. Didžiausios akcijų dalies III pakopos fondai per metus uždirbo 23,7 proc., mišraus investavimo - 12,5 proc., o mažesnės rizikos - 3,3 proc. grąžą. Per penkerius metus III pakopos fondų grąža sudarė 40,5 proc.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
LIPFA vadovas akcentuoja, kad III pakopos rezultatai taip pat patvirtina, jog papildomas kaupimas yra svarbus tiems, kurie nori didesnio finansinio savarankiškumo ateityje. „Sodros“ pensija yra svarbi socialinės apsaugos dalis, tačiau vien jos gali būti nepakankamai norimam gyvenimo lygiui. II ir III pakopos viena kitą papildo, užtikrinant orią ir finansiškai ramią senatvę. Darbdaviai vis aktyviau prisideda prie pensijų kaupimo, mokėdami įmokas už darbuotojus - kartais net kelis kartus didesnės nei pačių darbuotojų įmokos“, - teigia V.Rūkas.
Per pastaruosius 3 mėnesius į II pakopos fondus pervesta 160,2 mln. eurų įmokų. Vidutinis II pensijų pakopos dalyvis iki 2026 m. birželio pabaigos apytiksliai sukaupė 7,6 tūkst. eurų, per pusmetį uždirbo beveik 700 eurų. Darbo užmokestį gaunančiam ir nuo 2004 m. kaupiančiam dalyviui II ketv. pabaigos vidutiniškai galėjo būti sukaupęs apie 22,7 tūkst. eurų, o per pastarąjį pusmetį uždirbęs apie 2,6 tūkst. eurų.
„Kaupimo rezultatai priklauso nuo laiko: per 5 metus sukaupta suma gali atrodyti nedidelė, tačiau kaupiant 20 ar 30 metų ji gali išaugti kelis kartus. Daugiau nei 20 tūkst. gyventojų prie II pakopos prisijungė per pastarąjį pusmetį, o III pakopoje sudaryta apie 22 tūkst. naujų sutarčių“, - sako LIPFA vadovas. Susistemintą pensijų kaupimo bendrovių informaciją apie visus pasitraukusius gyventojus LIPFA planuoja skelbti liepos viduryje.
Technologijos leidžia investuoti greitai ir paprastai, todėl vis daugiau žmonių svarsto, ar verta dalį pajamų nukreipti į pensijų fondus. Tačiau įvairovė pasirinkimų gali būti naudinga: II, III pakopos ir savarankiškas investavimas - ne „arba“, o „ir“. Svarbu suprasti, kad kaupti pensijai galima pasitelkus visas priemones.
„Swedbank“ investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, „visi būdai, kuriais nusprendžiama kaupti pensijai, yra geri, nes dėl demografinių pokyčių valstybės mokama pensija ateityje, tikėtina, mažės“. Pasak jo, pasirinkimas priklauso nuo finansinių žinių, patirties ir laiko, kurį asmuo gali skirti: „Svarbu paminėti, kad kaupti pensijai galima pasitelkus visas šias priemones. Nebūtina pasirinkti tik vieno būdo.“
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kam tinkamiausia II pakopa. Banko investicijų valdymo laikinojo vadovo teigimu, II pakopa yra tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms su ilgu investavimo horizontu (10-15 metų ar daugiau). Fondai naudoja gyvenimo ciklo principą: jaunesniems - didesnė akcijų dalis, senėjant - didesnė obligacijų dalis. Taip užtikrinamas maksimalus fondo pelningumas ir stabilumas likus nedaug laiko iki pensijos. Taip pat - valstybės paskata: mėnesinė 34,5 euro įmoka iš biudžeto, papildomi mokesčiai iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose. Išmokoms iš fondų mokesčių nėra taikomas GPM laikantis sąlygų. II pakepoje galima atlikti papildomas įmokas, atsiskaityti su GPM lengvata (iki 300 eurų per metus).
Kam tinkama III pakopa. III pakopa skirta papildomam savanoriškam kaupimui; ją gali pasirinkti aukštesnes pajamas turintys asmenys, siekiant GPM lengvatų (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.), darbuotojai su darbdavio prisidėjimu, taip pat žmonės, jau kaupiantys II pakopoje ir norint papildomo kaupimo. III pakopos pranašumai - mokestinė nauda (galima susigrąžinti dalį GPM nuo įmokų, palankesnės sąlygos išmokoms laikantis nustatytų terminų) ir profesionalus valdymas. Tačiau III pakopa gali būti mažiau patraukli trumpesniam investavimo laikotarpiui, šiek tiek didesniais valdymo mokesčiais arba kai norima visiškai savarankiškai investuoti.
Daugiausia lankstumo suteikia savarankiškas investavimas, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinės atsparumo. Pasak I. Laurso, svarbu mokytis valdyti investicinį portfelį ir suprasti skirtumus tarp turtinių klasių bei rizikos. Nors savarankiškas investavimas gali būti pigesnis kaštų požiūriu ir suteikti visišką kontrolę, atsakomybė už rezultatus tenka investuotojui. Prieš pradėdami, rekomenduojama įgyti finansinį raštingumą ir konsultuotis su profesionalais.
Diskusijose apie II pakopą dažnai pasitaiko mitų: laikas priverčia sukauptas lėšas prarasti vertę, ar panašiai, tačiau faktais pagrįsta supratimi padeda priimti racionalius sprendimus. II pakopos lėšos yra asmeninis turtas ir jų praradimas nėra tikrovė, kai laikomasi ilgojo perspektyvų. Ilgalaikio kaupimo esmė - laikui bėgant didinti vertę ir užtikrinti ateities finansinį stabilumą.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, o pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą - 19 proc. Svarbu: kaupdami pensijų fondus, patiriate investavimo riziką; investicijų grąža gali kilti arba kristi. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją, susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
- II pakopa tinkamiausia jaunesniems ar vidutinio amžiaus asmenims su ilgu investavimo horizontu; valstybės parama sustiprina kaupimą ir palūkanų efektą.
- III pakopa naudinga tiems, kurie nori papildomo kaupimo ir mokesčių lengvatų, ypač kai darbdaviai prisideda.
- Savęs investavimas suteikia didžiausią lankstumą, bet reikalauja žinių ir disciplinos.