Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7 milijardai gyventojų. Iš jų daugiau kaip 500 mln. yra 65 m. ir vyresni, kas sudaro beveik 8 proc. Tuo tarpu bendrai gyventojų senėjimas - procesas, kurio metu didėja vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir vyresni) dalis bendroje populiacijoje.
Nors šiuo metu didesnė pagyvenusių žmonių dalis yra labiau išsivysčiusiose šalyse (pvz.
Gyventojų senėjimo ypatybės
Viena iš senėjimo ypatybių - dvigubo senėjimo reiškinys. Tai senų (virš 80 metų) bei labai senų (virš 100 metų) žmonių skaičiaus išaugimas. 80 metų ir vyresnių gyventojų skaičius išaugo nuo beveik 15 mln. (1950 m.) iki 105 mln. Iki 2030 metų senų žmonių populiacija gali išaugti net 151 proc. Taip pat palyginus su anksčiau, galima stebėti, jog dar sparčiau didėja virš 100 metų amžiaus žmonių skaičius. 2050 m. jis gali padidėti net devynis kartus: nuo maždaug 454 tūkst. (2009 m.) iki 4,1 mln.
Pagrindiniai gyventojų senėjimo veiksniai:
- Vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas.
- Gimstamumo mažėjimas.
- Migracija.
Demografiniai rodikliai ir gyventojų demografinė raida
Demografiniai rodikliai ir gyventojų demografinė raida apima:
- Gimstamumą (‰)
- Mirtingumą (‰)
- Natūralų gyventojų prieaugį (‰)
Demografinės raidos modelis - kreivėmis parodomas gimstamumas, mirtingumas ir NGP. Demografinės raidos pakopos apima tradicinę kartų kaitą, demografinį sprogimą, gyventojų senėjimą, šiuolaikinę kartų kaitą ir depopuliaciją.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
Lietuvos demografiniai rodikliai (2018 m.)
Apskaičiuoti 2018 m. Lietuvos gimstamumo, mirtingumo ir NGP rodiklius (‰):
- Gimstamumo rodiklis: 10,00 (‰)
- Mirtingumo rodiklis: 14,17 (‰)
- NGP rodiklis: -4,17 (‰)
Kas lemia nevienodą vyrų ir moterų skaičių ekonomiškai silpnose ir stipriose šalyse? Vyrai vidutiniškai miršta jaunesni nei moterys (išskyrus ekonomiškai silpnas Azijos ir Afrikos šalis). Vyrai aktyvesni ir daugiau rizikos jų gyvenime, turi daugiau žalingų įpročių.
Valstybės duomenų agentūra 2023-01-16 paskelbė informacinį pranešimą Demografijos tendencijos, kuriame apžvelgia Lietuvos demografinę situaciją. 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų - 54 tūkst. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija - 72,4 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo - ir neigiama natūrali gyventojų kaita - 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
Transporto įvykiai yra viena iš pagrindinių išorinių mirties priežasčių. Vertinant demografinę žalą, ši mirties priežastis turi įtaką ne tik mirusiųjų skaičiui, bet ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiui. Mirčių dėl transporto įvykių Lietuvoje kasmet mažėja. Statistiniai duomenys atskleidžia, jog per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų sumažėjo daugiau nei 2 kartus (2009 m. - 457, 2019 m. - 214 mirčių).
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems žmonėms
tags: #pasaulio #demografiniai #ir #socialiniai #rodikliai