Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais.
Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu.
Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites. Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
Taip pat skaitykite: Kada priklauso biuletenis?
Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką. Kokios yra tos svarbios priežastys? Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu.
Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų. Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui.
Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite. Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbu žinoti:
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
- Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą.
- Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
- Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, - su profesine sąjunga.
- Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys.
- Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites.
Nedarbo išmoka: kas ją gali gauti?
Pašalpos mokėjimas gali būti pratęsiamas. Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.
„Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos“, - aiškina skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė.
Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.
Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Kaip apskaičiuojama bedarbio pašalpa?
Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos. Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos.
O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.
„Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., už septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur“, - skaičiuoja D. Stoškuvienė.
Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą-trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą-šeštą mėnesį - 1050,62 Eur, o septintą-devintą mėnesį 895,42 Eur.
Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.
Kada pradedama mokėti bedarbio pašalpa?
Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės. Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų“, - pabrėžia D. Stoškuvienė.
Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.
„Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, - pastebi ekspertė.