Šiandien socialiniai tinklai tapo neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi. Per pastarąjį dešimtmetį socialinių tinklų tendencijos smarkiai pasikeitė, suteikdamos žmonėms galimybę dalintis informacija net ir esant per atstumą.
Dauguma žmonių didžiąją dalį savo dienos praleidžia socialiniuose tinkluose, o dalis naudotojų yra labai priklausomi nuo socialinių tinklų svetainių, todėl pirmas dalykas, kurį jie daro pabudę ryte - patikrina socialinių tinklų naujienas. Remiantis datareportal.com duomenimis, 2021 m. liepos mėnesį visame pasaulyje socialiniais tinklais naudojosi 4,48 mlrd. žmonių. Šie skaičiai prilygsta apie 57 % visos žmonių populiacijos. Atkreipiant dėmesį į šiuos statistinius duomenis, galima daryti prielaidą, kad socialinių tinklų naudotojų skaičius kiekvienais metais vis didės.
Socialinių tinklų privalumai
Šiuolaikiniame pasaulyje skaitmeninės platformos atlieka didžiulį vaidmenį mūsų gyvenimuose ir dažnai mes neįsivaizduojame savo dienos be jų. Kalbant apie privalumus, skaitmeninės platformos mums jų suteikia begalo daug, pavyzdžiui: lengvas informacijos prieinamumas, galimybė per atstumą palaikyti santykius su savo šeimos nariais bei artimaisiais, mokymasis ir dar daug daugiau. Tokios platformos kaip ,,Google” ir ,,Safari” suteikia galimybę rasti atsakymus į mums iškilusius klausimus, domėtis naujais dalykais, mokytis ir gilinti savo žinias. Taip pat, svarbu paminėti, kad tokios platformos padeda verslams pasiekti didesnę auditoriją ir plėsti savo nišą, kas jiems yra ypatingai svarbu!
Socialiniai tinklai suteikia žmonėms galimybę dalintis informacija net ir esant per atstumą.
Statistika
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja socialinių tinklų vartotojų skaičiaus augimą visame pasaulyje:
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Lietuvoje
| Metai | Socialinių tinklų vartotojų skaičius (mlrd.) | Procentinė dalis nuo pasaulio populiacijos |
|---|---|---|
| 2021 | 4.48 | 57% |
| Prognozė | Didėjimas kiekvienais metais | Augimas |
Socialinių tinklų trūkumai
Nepaisant visų privalumų, skaitmeninės platformos turi nemažai trūkumų, kurie gali pakeisti žmonių gyvenimą į neigiamą pusę, kartais netgi negrįštamai. Socialiniai tinklai turi neigiamą įtaką žmonių psichologinei būsenai. Jie dažnai sukelia FOMO (angl. Fear of missing out/liet. baimę praleisti kažką svarbaus) ir nepasitenkinimą savimi bei savo dabartinę padėtimi, nes mes dažnai matome kitų žmonių idealizuotas gyvenimo akimirkas, tokias kaip: atostogos Havajuose, ideali fizinė forma, vakarienė prabangiame restorane ir panašiai. Tai mums gali sukelti stresą bei nerimą, o po kiek laiko, netgi depresiją. Taip pat, per ilgas laiko praleidimas prie ekranų gali turėti neigiamą poveikį ir mūsų sveikatai, pavyzdžiui: galvos ir nugaros skausmai, astenopija, miego sutrikimai, mažesnis fizinis aktyvumas.
Galiausiai, skaitmeninės platformos gali sukelti priklausomybę. Priklausomybė nuo skaitmeninių platformų tampa vis aktualesnė problema šiuolaikinėje visuomenėje. Žmonės vidutiniškai praleidžia 20% (t.y. 4-5val) savo dienos naršydami socialiniuose tinkluose, žaisdami žaidimus ar tiesiog tikrindami pranešimus ir naujienas. Be to, skaitmeninių platformų algoritmai yra sukurti taip, kad skatintų vartotojus grįšti vis dažniau ir dažniau, o tai gali tapti tarsi užburtas ratas, kuriame žmonės praranda kontrolę ir tampa priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų.
Esu priklausomas nuo telefono ir be jo jaučiuosi nesaugiai. Turėdamas laisvą akimirką instinktyviai graibau jį iš kišenės ir tikrinu socialinius tinklus. Net ir padėjus telefoną, rankos vėl nevalingai jo siekia.
Etiniai aspektai ir medijų įtaka
Daugelis mūsų gyvename lyg F. Nietzsche’s minties sekėjai - siurbdami iš gyvenimo viską, kas tik patenka į žvilgsnio horizontą, trokšdami valdyti bei siekdami galėti, kas ir sudaro šio filosofo moralės pagrindą. Tačiau mintis apie siurbiamą gyvenimą įgauna kiek kitokį atspalvį XX amžiaus pabaigoje, susipynusi su T.H. Eriksen’o samprotavimais apie besaikį pasaulio „vartojimą“, apie mūsų pastangas išgerti visą gyvenimo jūrą, net nebandant išmokti plaukti. Eriksen’as nūdienos kontekste kalba apie patikimų filtrų būtinybę, kad atsirinkti iš medijomis sklindančios informacijos lavinos tai, kas svarbiausia, kas atitinka mūsų vertybes, interesų lauką, kas sužadina mūsų intuiciją. Tačiau prieš leidžiantis į medijų etikos labirintą, prie kurio prieigų puikuojasi iškabinta I.Kanto frazė, nusakanti etikos esmę: „ką aš turiu daryti?“, siūlau prisiminti ir pasamprotauti apie žodžio etika etimologiją.
Būtent ribotoje erdvėje tarpstančioms substancijoms žūt būt reikalingi tarpusavio gyvenimo santykius reglamentuojantys įstatymai, kuriais įgalinama gyventi nepažeidžiant kito egzistencijos, bei suteikiamas saugumo jausmas, jog niekas nepažeis tavosios.
Taip pat skaitykite: Išnaudokite socialinius tinklus
Dažnai nutuokiame, jog esame veikiami medijų, jų turinių, tačiau neretai pasiduodame jų kerinčiam, obuolį apsivijusiam žalčiui. Bet ir suleidus dantis į saldų vaisių, privalome išlaikyti kritinį žvilgsnį, mąstymą, kaip vienintelį priešnuodį. Tik taip išsaugosime galimybę suvokti, kas vyksta aplinkui ir kur link mus neša srovė.
Žmogus - socialinė būtybė, kuriai būtina kam nors priklausyti.
Reklama - tai Camus aprašytas panoptikumas, kurio „kaliniai“ ima patys save prižiūrėti, sekti, o svarbiausiu įrankiu tam yra visuomenės nuomonė - panoptinės kontrolės būdas.
M.Buberio aptariamas Aš-Tu santykis yra lyg mus gaubianti atmosfera, kurioje tarpsta bendraujančios būtybes, kvėpuodamos viena kita, išgyvendamos „čia ir dabar“ - tikrąją dabartį. Tai gyvybiškai svarbu kaip oras gyvam organizmui, be kurio nepažintume tikrosios būties.
Pasaulis ėmė suktis milžiniškos centrefugos greičiu, ko pasekoje, pasak amerikiečių filosofo Postmano, mes nebebendraujame, o tik linksminame vieni kitus savo įvaizdžiais. Nenoriu pasakyti, kad socialiniai tinklai yra „blogis“, tačiau turime būti akylūs tam, kas vyksta aplinkui, ištobulinti savuosius informacijos filtrus, suvokti medijos poveikį, ypač šalutinį, kadangi medijų vandenyne plaukioja ir geros žuvys, gelbėjančios mus nuo bado.
Taip pat skaitykite: Kas yra socialiniai tinklai?
Social media’s impact on your mental health
tags: #ese #apie #socialinius #tinklus