Valstybė daug išlaidų skiria socialinei apsaugai. Tai yra tam tikras rizikos veiksnys arba poreikis nenaudoti, jei ši apsauga nėra nulemta tarpusavio ar asmeninių sandorių. Rizikos veiksniai arba poreikiai, dėl kurių gali būti taikoma socialinė apsauga, yra šie: liga ir (arba) sveikatos priežiūra, negalia, senatvė, našlystė, šeima ir (arba) vaikai, nedarbas, būstas, kitur nepriskirta socialinė atskirtis.
Nagrinėjant valstybės biudžeto išlaidas, svarbu atsižvelgti į tai, kaip jos paskirstomos įvairioms socialinėms sritims. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje skirstomos valstybės išlaidos socialinei paramai, įskaitant švietimą, sveikatos apsaugą, kultūrą ir kitas sritis.
Parama Šeimoms ir Žmonėms su Negalia
Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų. Ši parama skiriama vaikams, kai bent vienas iš tėvų ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo deklaruoja gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Tai reiškia, kad daugiau paramos gaus tie žmonės, kuriems kasdien reikalinga pagalba ar slauga.
Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. 1,1 VRP siekianti pašalpa didėja nuo 243,10 iki 256,30 euro, 1,2 VRP - nuo 265,20 iki 279,60 euro, o 1,4 VRP - nuo 309,40 iki 326,20 euro. Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro. Papildoma materialinė parama socialinių pašalpų gavėjams taip pat didėja - nuo 110,50 iki 116,50 euro. Didesnės paramos sulauks ir artimojo netektį išgyvenantys žmonės - laidojimo pašalpa didėja nuo 560 iki 592 eurų.
Padidintos išmokos gyventojus pasieks vasarį, nes jos mokamos už praėjusį mėnesį. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Ši išmoka priklauso visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų, o jei jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą - iki 23 metų. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms (jei šeimos pajamos neviršys 466 eurų vienam asmeniui per mėnesį), šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat vaikams su negalia papildoma išmoka padidėja nuo 72,10 iki 76,22 euro per mėnesį
Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį. Daugiau pinigų sulauks ir nėščios moterys - vienkartinė išmoka joms auga nuo 450,10 iki 475,82 eurų.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Auga ir išmokos įvaikinusiems vaiką asmenims, vaiko laikinosios priežiūros išmoka. Vienkartinė išmoka jaunuoliams, kurie pasibaigus globai savarankiškai pradeda gyvenimą vienkartinė išmoka įsikurti didėja iki 5 550 eurų.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Išlaidos Švietimui
Efektyvi švietimo sistema yra svarbus indėlis į visos šalies kokybę. Asignavimai skirti pagrindinėms ministerijos įgyvendinamoms švietimo programoms: specialistų rengimo programai; švietimo kokybės vadybos programai, kurios tikslas užtikrinti aukštą švietimo kokybę, mokymo ir mokymosi sąlygas bendro lavinimo bei aukštosiose mokyklose; Vaikų ir jaunimo ugdymosi užtikrinimo programai. Jos tikslas - užtikrinti privalomą mokinių mokymąsi, racionalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, mokinių vežiojimą ir finansavimą, atnaujinti ir statyti naujas mokyklas, rūpintis šalies mokinių saviraiška, užimtumu ir socializacija.
Švietimo programoms įgyvendinti asignavimus gauna ir šios valstybės institucijos: Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Nors ir mažėja, kasmet mokinių skaičius, iki 2003 m. išlaidos švietimui nemažėjo, o didėjo. Išlaidų sumažėjimas pastebimas tik 2009 m.
2001-2007 metais faktinės valstybės išlaidos švietimui buvo didesnės nei planuota. Jei 2000-2006 m. išlaidos švietimui augo tolygiai, vidutiniškai 12,7 proc. punktais, tai 2007 m. jos didėja 20 proc. punktais, o 2008 m. net 30 proc. punktais. 2007 metais buvo pasiektas svarbus politinis susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos, o 2008 metais buvo vykdomi parengiamieji reformos darbai. 2007 metais priimtas naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymas sukūrė prielaidas kuo geriau tenkinti darbo rinkos poreikius. 2009 m. išlaidos švietimui sumažėjo lyginant su 2008 m. 13,4 proc.
2009 metais LR valstybės biudžeto išlaidų planas buvo įvykdytas tik 89,6 proc., viena iš pasekmių - sumažinti mokytojų atlyginimai. LLRI viceprezidentė G. Nausėda pastebėjusi didelius teisės aktų rodiklius skirtumus, lėšos perskirstomos į juos neatsižvelgiant, bet paprastai - instituciškai. Daugiausia iš LR valstybės biudžeto yra skiriama lėšų aukštajam mokslui, t. y. apie pusę viso švietimo biudžeto.
Įvykus švietimo struktūros kaitai, lėšos švietimui buvo perskirstytos. Aukštesniosioms mokykloms tapus kolegijomis lėšos iš aukštesniojo lavinimo pereina į aukštojo lavinimo skirsnį. 2008 m. ypatingas dėmesys moksliniams tyrimams ir plėtrai švietimo srityje. Šiai skiriama 253 mln. litų, o 2000-2007 m. moksliniams tyrimams švietimo srityje buvo skiriama tik 2-5 mln. litų.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Tačiau, anot LLRI eksperto G. Nausėdos, rezultatai rodo ką kita. Lėšos perskirstomos į juos neatsižvelgiant, bet paprastai - instituciškai.
Išlaidos Sveikatos Apsaugai
Viena iš svarbiausių, skaudžiausių ir visuomenėje daugiausia diskusijų sukelianti Valstybės lėšomis finansuojama socialinė sritis - sveikatos apsauga. Pasak buvusios LLRI viceprezidentės G. Šienauskienės (2006) Sveikatos sistemoje net trijuose lygiuose galima įžvelgti neskaidrumo priežastis - tai įstatyminė bazė, vykdomoji grandis (institucijos, personalijos) ir finansavimas. Tiek teisės aktai, tiek institucijų struktūra yra susiję su vykdomomis funkcijomis.
Įstatymų ir poįstatyminių aktų gausa sudaro objektyvias prielaidas netvarkingam administravimui, o ir subjektyvių prielaidų gausu: prasta vadyba, nepakankamai išplėtotos informacinės sistemos, nėra geranoriškumo tarp institucijų.
Sveikatos apsaugai skirtos lėšos per nagrinėjamus 2000-2009 m. yra nestabiliausios. 2004 m skirtos išlaidos sumažėjo 481 mln. Lt, t.y. 70 proc. lyginant su 2003 m., o 2006 m. jos padidėja jau 347 proc. arba 911 mln. Lt. lyginant su 2005 m. Tai susiję ne su staigiu lėšų mažinimu ar didinimu sveikatos apsaugai, bet neteisingu lėšų įrašymu į LR biudžeto apskaitą.
Didžiausia sveikatos apsaugai asignavimų dalis skiriama Valstybinei ligonių kasai - apie 70 proc. visų sveikatos apsaugai skiriamos lėšų. Svarbus asignavimų gavėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija - 20 proc. Didelė dalis sveikatos apsaugai skiriama lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Valstybė irgi moka įmokas į šį biudžetą, o taip pat skiria lėšas ambulatorinėms paslaugoms, ligoninėms, kitoms sveikatos priežiūrai skirtoms paslaugoms bei moksliniams tyrimams, kurie tesudaro 0,1 proc. nuo visų valstybės skiriamos išlaidos sveikatos apsaugai, t.y. 1-3 mln. Lt per metus.
Efektyviausias būdas sveikatos apsaugos problemoms spręsti yra finansavimo skaidrumas ir konkurencija. Deja, konkurenciją sveikatos priežiūroje galinti paskatinti privati medicina yra sąmoningai apribojama finansiniais instrumentais. Šiai medicinai konkuruoti su valstybine trukdo tai, kad būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu pacientai negali pasirinkti gydymo įstaigos, kad gautų finansavimą iš ligonių kasų. Pinigai seka paskui pacientą tik pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, bet ne antriniame.
Sveikatos apsaugos ministerija ir pati neslepia, kad gydymo įstaigų finansavimas nėra grindžiamas kokiais nors pacientų pasitenkinimo (taigi ir potencialaus pasirinkimo), įstaigos efektyvumo ar lygiateisiškumo pagrindais. Ar yra valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumas, pasirašant finansavimo sutartis stacionarinėms paslaugoms 2009 metams, SAM atsako - NE. Tai riboja paciento pasirinkimo teisę.
Išlaidos Kultūrai, Poilsiui ir Religijai
Kultūrai skiriama tik 2 procentai viso valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų tenka kultūros paslaugoms - per 50 proc. nagrinėjamos srities lėšų. Poilsio ir sporto paslaugoms tenka vidutiniškai apie 10 proc. šios srities lėšų. 2000-2008 m. lėšos, skirtos poilsiui, kultūrai ir sportui kryptingai augo vidutiniškai po 15,7 proc. per metus. 2009 m. išlaidos sumažėjo 145 mln. Lt, t.y. 19,9 proc.
Šios lėšos skiriamos įvairioms institucijoms: savivaldybių administracijos, bibliotekos, muziejai, tradicinės religinės bendruomenės ir kt. Šios lėšos naudojamos tam, kad kūrybinė veikla ir menas būtų įvairūs ir gausūs. Kaip ir kasmet finansuojami profesionaliojo meno projektai - dailės, muzikos, teatro, kino, literatūros, šokio, fotografijos. Valstybinis auditorius nuomone, siekiant racionalaus lėšų naudojimo, būtina kaupti ir analizuoti informaciją apie visas lėšas, skiriamas kūno kultūrai ir sportui.
Sporto bazės nepakankamai aprūpintos šiuolaikine įranga ir inventoriumi, todėl sportininkams rengti užsienyje 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesiais skirta 3,4 mln. litų, o Lietuvoje už bazis nuomą sumokėta 57,7 tūkst. litų. KKSD įsteigta viešoji įstaiga Lietuvos sporto informacijos centras nuo 2006 metų rengia sporto enciklopediją, kuriai išleista jau daugiau kaip 1 mln. litų. Tačiau iki šiol parengta tik internetinė jos versija.
Kultūra, deja nebuvo ir nėra valstybės politikos prioritetinė sritis. Svarbus kultūros vaidmuo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Visų pirma dėl kultūros įnašo į ekonomiką, kuris palaipsniui pripažįstamas. Kultūra yra taip pat svarbi mažos šalies užsienio politikos dalis bei efektyvi įvaizdžio kūrimo priemonė.
Išlaidos kultūrai 2000-2003 m. ir didėjo, ir mažėjo, tik nuo 2004 m. 2008 m. valstybės biudžeto išlaidų kultūrai didėjimui turėjo įtakos projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“, kuriam buvo išleista 64,2 mln. Lt. 2007 m. šiam projektui buvo skirta 19,9 mln. Lt. Nacionalinėms kultūros įstaigoms pervesta 145 mln.
Bibliotekos neturi lėšų ne tik kapitaliniams įdėjimams, bet net knygų įsigijimui ar interneto prieigai, o deklaruojamas informacinės žinių visuomenės kūrimas niekuomet nekompensuos bibliotekų tinklo. Nebuvo modernizuotas bei pritaikytas edukaciniams tikslams nei vienas Lietuvos muziejus. Kaip teigia A. Ladek (2008), nyksta autentiškas kultūros paveldas, tuo tarpu valstybė švaisto milžiniškas lėšas gigantiškiems pseudoistoriniams projektams (pvz. Valdovų rūmams, kuriems kasmet skiriama apie 23 milijonai litų iš valstybės biudžeto).
Be to, ne biudžetinėms organizacijoms gaunama Kultūros ministerijos parama yra pagrindinis egzistavimo šaltinis, o biudžetinėms tokia parama naudojama papildomai veiklai. Finansavimas daugiausia susietas su institucijomis bei jų išlaikymu, taip nutolstama nuo deklaruojamų prioritetų kultūros srityje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pasirinktų prioritetų gausą, kaip žinia - prioritetais pasirenkant viską, jie visai pranyksta.
Išlaidos Bendrosioms Valstybės Paslaugoms
2009 metais bendrosioms valstybės paslaugoms buvo išleista 6328313 tūkst. Lt. arba 25,7 proc. visų biudžeto išlaidų. Palyginti su 2008 metais, išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms didesnės tik 313 tūkst.
tags: #valstybes #islaidos #socialinei #paramai #definition