Globa ir įvaikinimas ypač svarbūs tampa tuomet, kai šeimai nepavyksta įveikti krizinės situacijos, užtikrinti vaikų saugumą, patenkinti jų svarbiausius poreikius. Mūsų valstybė šia linkme žengia labai sparčiu tempu, o prieš dešimtmetį dauguma tokių vaikų gyveno globos namuose, kurie tuomet buvo vadinami internatais. Tokiose įstaigose gyvendavo nuo šimto iki kelių šimtų nepilnamečių.
Šiame straipsnyje nagrinėjama vaikų, likusių be tėvų globos, situacija Lietuvoje, apžvelgiama statistika, visuomenės požiūris, vaikų globos modelio pokyčiai ir priemonės, kurių imamasi siekiant gerinti šių vaikų gyvenimo kokybę.
Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad įvyko didžiulis pokytis, kad tik dalis tokių vaikų dar auga globos namuose. Svarbu pabrėžti, kad ta dalis - apie tūkstantis vaikų, ir tiktai apie 30 proc. auga instituciniuose globos namuose. Didžiausias mūsų siekis - kad dauguma jų gyventų artimoje šeimai aplinkoje.
„Apie vaikų globą atvirai“: kodėl pradedant globoti svarbu tinkami motyvai?
Statistika ir Tendencijos
Šiuo metu Lietuvoje globojama apie 7 tūkst. vaikų šeimose. Lietuvoje yra 4,5 tūkst. šeimose globojamų vaikų, 3,5 tūkst. globėjų, kurie šeimose globoja vaikus, daugiau kaip 200 budinčių globotojų, kurie padeda krizės atveju. 1,5 tūkst. vaikų auga globos institucijose. Džiugu, kad iš tų 1,5 tūkst. pusė yra bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
2014-aisiais buvo globojami iš viso 9684 vaikai, iš kurių 3562 augo vaikų globos namuose.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 6 427 globojami (rūpinami) vaikai. Didžioji dalis jų auga šeimose (4 488 vaikai), šeimynose (298 vaikai), globos įstaigose (1 466 vaikai) ir globos centruose (175 vaikai). Daugiausiai globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 iki 17 metų. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus.
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario.
Kalbant apie įvaikinimą, svarbu pasakyti, kad skaičiai Lietuvoje smarkiai mažėja. Mažėja turbūt pradedant nuo to, kad ir bendras vaikų skaičius mažėja. Kai šeima susiduria su iššūkiais, sunkumais ir su jais nesusitvarko, tuomet inicijuojama globa. Tada rūpinamasi įvaikinimu. Lietuvoje šiuo metu įvaikinimo laukia 265 vaikai. O įvaikintojų yra per du šimtus.
2023-iųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, galimų įsivaikinti vaikų sąraše yra 265 vaikai. Kaip jau minėjau, didžioji dalis yra vyresni nei šešerių metų. Dar didesnė dalis yra vyresni negu dešimties metų. Norinčiųjų įsivaikinti Lietuvos šeimų sąraše yra 204 šeimos asmenys, kurie yra pasiruošę. 2023 metais buvo įrašyta 11 naujų šeimų, kurios pasiruošusios įsivaikinti. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes tą augimą ypač pajutome po karantino.
Pastebima tendencija, kad tokių šeimų daugėja dėl to, kad vis mažiau vaikų įrašoma į galimų įvaikinti sąrašą, o tai susiję su visos socialinės pagalbos šeimai sistema. Pagalbos tikrai sparčiai daugėja ir vis mažiau vaikų paimama iš šeimų. Taip pat turime situaciją, kuri panaši ir Vakarų Europos šalyse, - įvaikinti norima mažesnius vaikus, dažniausiai - iki trejų metų.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Lietuva labai sparčiai vejasi tendencijas, kurias turi labiau vaiko apsaugos sistemoje išsivysčiusios šalys.
Vaikų globa ir įvaikinimas Lietuvoje (2023 m. gruodžio 31 d. duomenys)
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Šeimose globojami vaikai | ~7 000 |
| Globėjai šeimose | 3 500 |
| Vaikai globos institucijose | 1 500 |
| Galimų įvaikinti vaikų | 265 |
| Šeimos, norinčios įvaikinti | 204 |
Visuomenės Požiūris
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti.
Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Aš vis akcentuoju, kad paaugliams, kurie yra globos namuose, tikrai gali padėti jaunimas. Tie, kurie dar nesukūrė šeimos, dar neplanuoja turėti vaikų, tikrai gali užauginti jaunesnį brolį ar sesę. Paauglys stipriai nepakeis tavo gyvenimo stiliaus, nes tai yra pusiau savarankiškas žmogus. Tereikia parodyti, koks yra pasaulis, paaiškinti mums įprastus dalykus - kad ne darbas pas tave ateina, o tu eini į darbą, kad tau reikia išlaikyti būstą, reikia mokytis, tvarkytis namuose ir taip toliau.
„Nė neįtartumėte, kad kaimynų vaikas yra globojamas“, - tvirtina globos ekspertė Rugilė Ladauskienė. Nors visuomenės požiūris į globą keičiasi, specialistė teigia, kad vis dar turime įsisenėjusių mitų, kuriuos reikia griauti.
Iš tiesų sakyčiau, kad visuomenės požiūris keičiasi į pozityvią pusę, nes žiniasklaida pakankamai bendradarbiauja, domisi. To žmonėms ir reikia - reikia žinojimo, nes neabejoju, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie gali globoti, bet paprasčiausiai net nežino apie galimybę.
Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį - tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms. Iki tol globos namai ir jų vaikai gyveno dideliuose internatuose, miestų pašonėse ir ilgą laiką mūsų bendruomenėje nebuvo vaikų iš globos namų.
tags: #globa #seimose #statistika