Atleidimas iš darbo gali būti sudėtingas procesas, ypač kai kalbama apie išeitines išmokas ir kitas kompensacijas. Lietuvoje, Darbo kodeksas (DK) reglamentuoja, kokios išmokos priklauso atleistiems darbuotojams, įskaitant išeitines kompensacijas ir nedarbo išmokas.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada atleistam darbuotojui priklauso išeitinė kompensacija, kokios yra sąlygos ir išimtys, bei kaip darbuotojas gali pasinaudoti savo teisėmis.
Išeitinės Išmokos Pagal Darbo Kodeksą
Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Be to, atleidžiamas darbuotojas papildomai gauna ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
Tačiau, ne visiems atleistiems priklauso išmokos. Tuo metu dėl kaltės atleidžiami darbuotojai nedarbo išmokos negauna.
Priežastys nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas ir pakartotinis atvejis per paskutinius 12 mėnesių. Šiurkščiu darbuotojo pareigų pažeidimų laikomi:
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
- Neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.
- Pasirodymas neblaiviam ar kitaip apsvaigusiam darbe.
- Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tai privaloma.
- Priekabiavimas ar kitokio pobūdžio diskriminacija darbe.
- Tyčinė turtinė žala ar bandymas ją padaryti darbdaviui.
- Nusikaltimas darbo metu ar darbo vietoje.
- Kiti pažeidimai.
Išmokos Nutraukus Darbo Sutartį Dėl Svarbių Priežasčių
Vis dėlto Darbo kodekse išskirti ir tokie atvejai, kuomet darbuotojai gali pretenduoti į išeitines išmokas ir patys pasitraukdami iš darbo dėl svarbių priežasčių.
„Yra gana daug aplinkybių, kada jie patys gali nutraukti sutartį. Viena dažniausiai pasitaikančių aplinkybių, kai darbuotojui sukanka pensinis amžius ir jeigu darbuotojas dirba neterminuotą darbo sutartį“, - tv3.lt pasakojo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Pirmuoju atveju darbuotojas turi darbdaviui prašymą atleisti iš darbo ir būtinai nurodyti, kad prašo jį atleisti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Jeigu darbuotoja prašys atleisti iš darbo savo noru (DK 55 str. 1 d.), jis negaus išmokos, kuri siektų du vidutinius darbo užmokesčius.
Išėjimas Iš Darbo Dėl Prastovų
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojui priklauso išeitinė kompensacija tuo atveju, kai jis nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis laikomos ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių besitęsiančios prastovos.
„Jeigu yra tokia situacija, darbuotojas turi teisę padėti pareiškimą ant stalo ir sakyti „Išeinu pagal 56 str. dėl prastovų“. Ir jam irgi priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka už didesnį nei vienų metų stažą“, - aiškino D. Čibirienė.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Išėjimas Dėl Negauto Atlyginimo
Išmokos išėjus iš darbo savo noru priklauso ir tuomet, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokamas visas priklausantis atlyginimas arba jei darbdavys ilgiau nei du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų dėl darbo saugos ir sveikatos.
„Jeigu gabaliukas išmokėtas, tada nesiskaito. Tokiu atveju darbuotojas irgi gali pasakyti, kad nedirbs, parašyti prašymą išeiti iš darbo ir jam priklausys dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka bei darbdavio skola už atlyginimą“, - pasakojo D. Čibirienė.
Išmoka Pačiam Nutraukus Darbo Sutartį
Taip pat išmoka išėjus priklauso tokiu atveju, kai darbuotoja negali dirbti dėl ligos, neįgalumo arba turi slaugyti šeimos narį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.
„Vaiką, įvaikį, tėvą, įtėvį, motiną, įmotę, vyrą arba žmoną. Jeigu slaugote mamą, galite pateikti darbdaviui prašymą išeiti iš darbo savo noru ir darbdavys turės jums išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoką. Jeigu įsidarbinote ir išdirbote tik vieną mėnesį, o tada pamatėte, kad reikia slaugyti mamą, tuomet galite pateikęs tokį prašymą galite gauti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmoką“, - sakė Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Visais aukščiau minėtais atvejais darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Tiesa, gali pasitaikyti atvejų, kada darbuotojai lieka be jiems priklausančių išmokų vien dėl darbdavio nežinojimo. „Kodėl darbdavys gali neišmokėti - jis nežino, gali nežinoti, kada žmogui sukanka pensinis amžius. Kartais net patys darbuotojai nežino, kada sulauks pensinio amžiaus. Tai yra įdomi vieta, kad kiti gyventojai nepasinaudoja ta teise ir negauna išmokos“, - pastebėjo D. Čibirienė.
Taip pat D. Čibirienė primena, kad senasis Darbo kodeksas reglamentavo, kad darbuotojas gali išeiti iš darbo ir gauti išeitinę išmoką tuo atveju, jei jam mažinamas atlyginimas, bet jis su tuo nesutinka. „Dabartinis Darbo kodeksas neleidžia taip elgtis ir darbdaviui neleidžia darbuotojo atleisti, jei jis nesutinka su darbo užmokesčio mažinimu“, - pažymėjo specialistė.
Čia pat ji pataria darbuotojams, kaip elgtis, kai jie sužino apie ketinamą mažinti atlyginimą. „Ką reikėtų padaryti darbuotojui: kai jis gauna iš darbdavio pranešimą, kad jam mažinamas atlyginimas, jeigu jis atsako raštu, kad sutinka, sumažinimas įvyks. Jeigu jis nieko neatsako, reiškia, kad jis nesutiko su sumažinimu.
Jeigu darbdavys ignoravo ir vis tiek darbo užmokestį sumažino, darbuotojas turėtų nemiegoti ir per tris mėnesius kreiptis į darbdavį, kad jis neteisėtai jam sumažino darbo užmokestį. Jeigu darbuotojas pražiopsos trijų mėnesių terminą ir kreipsis praėjus ilgesniam laikotarpiui, viskas, laikoma, kad darbo užmokesčio sumažinimas įvyko teisėtai ir nieko nebegalima padaryti“, - akcentavo D. Čibirienė.
Tiesa, Darbo kodeksas nenumato darbuotojui galimybės išeiti iš darbo ir gauti išeitinę, kai jam keičiamos darbo sąlygos, išskyrus atlyginimo mažinimą. „Tačiau darbuotojas gali nesutikti keltis dirbti į kitą miestą, tuomet jam bus prastovos. O tuomet sudėjus prastovas priklausys išmoka, išėjus iš darbo.
Darbdavys paprastai, jeigu pateikia pasiūlymą pakeisti darbo sąlygas dirbti ne, pavyzdžiui, Vilniuje, o Alytuje, o darbuotojas nesutinka, darbdaviui Darbo kodeksas jau leidžia atleisti darbuotoją pagal 57 str. Tai auksinis straipsnis, jeigu darbuotojas dirbo įmonėje ilgiau nei 5 metus. Nes tada išmoką mokės ne tik darbdavys, bet ir „Sodra“, - paaiškino D. Čibirienė.
Ilgalaikio Darbo Išmoka
Prieš dvejus metus įsigaliojęs naujasis DK numato, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei darbuotojas apie atleidimą įspėjamas prieš tris dienas, jam išmokama šešių mėnesių išmoka.
Be to, jei darbuotojas turi sukaupęs reikiamą nepertraukiamo darbo stažą vienoje darbovietėje, iš „Sodros“ gali būti skiriama ilgalaikio darbo išmoka. Jei asmuo įmonėje išdirbo 5-10 metų, jam papildomai priklauso vieno mėnesio išmoka, jei 10-20 metų - dviejų mėnesių išmoka, jei daugiau nei 20 metų - trijų mėnesių išmoka.
Taip pat, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas gali gauti išeitinę kompensaciją.
| Darbo Stažas Įmonėje | Ilgalaikio Darbo Išmoka |
|---|---|
| 5-10 metų | 1 mėnesio išmoka |
| 10-20 metų | 2 mėnesių išmoka |
| Daugiau nei 20 metų | 3 mėnesių išmoka |
Didžiules abejones kelia pasiūlymas išeiti iš darbo savo noru. Jeigu darbuotojas neišlaikė bandomojo laikotarpio, neatitiko reikalavimų, tai ir turi jį atleisti pagal DK 36 straipsnį. Ką reiškia išeiti iš darbo „savo noru“ - tai darbuotojo laisva valia palikti darbo vietą. Tuomet procedūra tokia - darbuotojas būtinai turi rašyti prašymą, o darbdavys atsižvelgia arba neatsižvelgia į jį.
Jei darbuotojas nerašė jokio prašymo, o atleistas pagal DK 55 straipsnį, t.y. savo noru, jis turi visas galimybes kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir ginčyti šitą atleidimą, nes jo valios nebuvo. Kitas dalykas, jei darbuotojas pasirašė po tokiu atleidimu ar pats parašė prašymą, arba pasirašė kitus dokumentus, bet staiga apsigalvojo, darbo kodeksas leidžia per tris darbo dienas darbuotojui persigalvoti ir turi raštu įspėti savo darbdavį.
Ką daryti darbuotojui, jei jis nežinodamas jau suraitė savo parašą po darbo sutartimi, kurioje jo atleidimo priežastis nurodyta „blogi rezultatai“? Ar jis dar turi galimybę kreiptis pvz. į VDI ir reikalauti atšaukti tą atleidimą? - Bėda, jei į vieną sutartį sumaišomas atleidimas „savo noru“ ir pagal „blogus rezultatus“. Jau tą galima ginčyti, įrodyti, kad tai buvo ne darbuotojo valia, o darbdavio. Ypač jokiu būdu karantinas nėra objektyvi priežastis neišlaikyti bandomojo laikotarpio, tą turi visi aiškiai suprasti.
Pagrindinė žinia tokiose situacijose - nepasirašyti tokių dokumentų, jei viduje yra kažkokia abejonė. - Visų pirma norėtųsi, kad įmonės neatleidinėtų darbuotojų, net ir legaliai, o turėtų tikslą išlaikyti tas darbo vietas. Bet atleidimo formų yra įvairių. Kita forma - šalių susitarimu. Iš vienos pusės, ji darbuotojui yra pavojingiausia, iš kitos pusės geriausia opcija. Darbdavys ir darbuotojas sudaro tarpusavyje tam tikrą susitarimą dėl atleidimo.
Šita atleidimo forma laikoma galutine ir neskundžiama. Ją pasirašyti nėra blogai, bet darbuotojas turi žinoti, kad tokioje sutartyje turi būti kažkas gero jam. Jei jis eina į nuolaidą su darbdaviu dėl atleidimo, tokiu atveju darbdavys turi jam už tai kažką duoti.
Dažniausiai prašoma išeitinių kompensacijų, kurios priklauso nuo darbo stažo. Net jei dirbta visai trumpai, mėnuo ar du, pagal tokią abiejų šalių sutartį darbuotojas gali prašyti vieno mėnesio išeitinės kompensacijos, jei stažas didelis, kompensacija gali siekti ir 6 ar 12 mėn.
Dar viena darbuotojo atleidimo forma - darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įmonė dėl tam tikrų objektyvių momentų mato, kad jam nebereikia to darbuotojo. Tai gali būti reformos, struktūriniai įmonės pertvarkymai, darbo apimčių sumažėjimas.
Yra DK 57 straipsnis, kuris skelbia, kad darbuotojas turi būti perspėtas iš anksto, prieš 2 savaites ar mėnesį, priklausomai nuo stažo ir ar darbuotojas yra rizikos grupėje, ar turi mažamečių vaikų, gal prižiūri neįgalų vaiką ir pan. Darbuotojas turi būti raštu įspėtas ir turi būti nurodytas laikotarpis nuo kada jis planuojamas atleisti. Pasibaigus tam laikotarpiui darbuotojas atleidžiamas su išeitine kompensacija.
Po atleidimo gavęs išeitinę kompensaciją iš darbdavio be darbo likęs asmuo gali kreiptis į ilgalaikių išmokų fondą, kur jam, priklausomai nuo darbo stažo, bus pridėti keli vidutiniai darbo užmokesčiai kaip papildoma išeitinė kompensacija.
Svarbu žinoti, kad jei darbuotojas apie atleidimą įspėjamas prieš tris dienas, jam išmokama šešių mėnesių išmoka.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada. Jei turite specifinių klausimų, rekomenduojama kreiptis į teisininką.