Daliai karjerą baigusių olimpinių prizininkų, pasaulio ar Europos čempionų pagrindinis pragyvenimo šaltinis dabar yra valstybės skiriama renta. Iš viso 138 karjeras jau baigę sportininkai gauna šią rentą, o valstybei tai per metus kainuoja apie 1,7 mln.
Lietuvos olimpinis komitetas remia sportininkus
Rentos Skyrimo Kriterijai ir Atlygis
Reikia pabrėžti, jog rentos netrukdo buvusiems atletams susirasti papildomo uždarbio, nes draudžiamomis pajamomis nelaikomas atlygis už darbą sporto srityje.
Baidarininkas A.Lankas, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dvivietėje su Edvinu Ramanausku laimėjęs bronzos medalį, tvirtino: „Norima parodyti, kad mes sportuojame dėl rentų, bet taip nėra. Tačiau rentos skiriamos už pasiektą rezultatą. Manau, kad tai - teisingas atlygis. Rentą iškovoti nėra paprasta, ją gali iškovoti tik aukščiausio lygio sportininkas."
Pavyzdžiui, olimpiniai čempionai kas mėnesį gautų po 1026 eurus.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Planuojami Pokyčiai ir Perspektyvos
KKSD vadovas E.Urbanavičius aiškino: „Rentų redakcija buvo pradėtos kurti dar iki manęs, bet aš joms pritariu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dabar premijos bus diferencijuojamos pagal varžybų rangą: olimpinės žaidynės, pasaulio pirmenybės, Europos čempionai - jų rangas turėtų atsispindėti. Antra, šią idėją palaikė nevyriausybinių organizacijų atstovai. Nereikia pamiršti, kad grįžta stipendijos jaunimui."
E.Urbanavičius teigė: „Nereikia pamiršti, kad grįžta stipendijos jaunimui. Jis nebūtinai bus finansuojamas iš sutaupytų pinigų, bet iš esmės taip valstybės išlaidos nepadidės. Nevyriausybinės organizacijos ieškojo būdų, kaip skatinti jaunimą, nes tai yra svarbu, ir į tai buvo atsižvelgta. Dabar visi tai pamiršo ir kalba tik apie rentas."
Neįgaliųjų Sportininkų Rentos
„Bus daug tokių sportininkų ir tarp sveikųjų, ir tarp neįgaliųjų. Pavyzdžiui, yra mūsų golbolo rinktinė. Visiems šešiems žaidėjams, iškovojusiems parolimpinį auksą, pagal įstatymą priklauso rentos. Jų gaunamos neįgalumo pensijos, pašalpos yra per mažos. Būnant akliems tikrai sunku gyventi, todėl tie keli šimtai eurų, kuriuos ketinama atimti, jiems yra dideli pinigai. Palaiminus įstatymą golbolo rinktinės tiesiog nebebūtų. Viskas laikosi ant 7-8 sportininkų pečių."
M.Bilius nemato įstatymo rengėjų iniciatyvos sulyginti sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų teises į valstybines rentas. Naujasis įstatymas numato, kad dėl rentų ateityje galės kreiptis sveikieji sportininkai, tapę olimpinių žaidynių prizininkais, pasaulio ir Europos čempionais. O neįgalieji atletai rentas gautų tik iškovoję parolimpinį auksą.
Lietuvos golbolo rinktinė
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Sportininkų Lūkesčiai ir Įstatymo Taikymas
„Jau iškovoję teisę į rentą sportininkai turi teisėtus lūkesčius. Jei aiškumo nėra, kaip jos turėtų būti mokamos, korekciją reikės padaryti. Manau, kad Seimas tai ir padarys, nes visi dėl to sutariame - naujas rentų klasifikavimas bus taikomas tiems sportininkams, kurie pergales pasieks jau po redakcijos įsigaliojimo." Rentų įstatymas savo laiku buvo priimtas siekiant užtikrinti sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvą garsinusių atletų orų gyvenimą baigus karjerą.
Valstybės Rūpestis Sportininkais
„Turime siekti, kad sportininku valstybė rūpintųsi nuo jo karjeros pradžios, kai jis pasiekia tam tikrą rezultatą, iki pabaigos. Tai reiškia, kad sportininkui būtų suteiktos galimybės mokytis ir paskui integruotis į sporto rinką, - aiškino KKSD direktorius. - Esame vykę į Vokietiją ir rinkę medžiagą, pateiktą vieno iš vokiečių universiteto. Šios sudėtingos, bet rimtos sistemos esmė yra ta, kad į sportininką investavusi valstybė paskui turi galimybę susigrąžinti dalį investuotų lėšų per atleto sukurtą produktą. Nes nuo rentos mokesčiai nėra mokami. Bet mes norėtume, kad sportininkas būtų valstybės ląstelės dalimi. Būna laikas, kai į jį investuojama, yra laikas, kai jis valstybei grąžina - ne tik rezultatą, bet ir sukurtą produktą. Dabar mes įsivaizduojame, kad jei jau skiriame rentą, tai daugiau tas sportininkas valstybei nerūpi. Jis tampa tarsi pusiau pensininkas. Bet atletas turi rūpėti valstybei, ji privalo padėti jam integruotis."
A.Lankas ir D.Gudzinevičiūtė tvirtino, jog neteisinga atimti premijas iš gydytojų, kurie daug prisideda prie atletų fizinės būklės, aukodami savo laiką. D.Gudzinevičiūtė priminė, jog olimpinės rinktinės vyr.
LTOK vadovės nuomone, įstatymo projekte yra daug neaiškumų, liečiančių viešus sporto renginius, sportininkų rengimo finansavimą ir atsakomybę už tai, „Sporto visiems“ sąvoką, technines sporto šakas. Be to, iki šiol nėra visiškai aiškus KKSD statusas, nes vis kalbama, jog sporto departamentas bus prijungtas prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Dabar neaišku, kas atsakingas už sportininkų rengimą.
„Projektą parašė Kūno kultūros ir sporto departamento teisininkai. Ir kai darbo grupė imdavo kritikuoti kurią nors dalį, iškart sulaukdavome atsakymo, kad to nereikia keisti. Dabar neaišku, kas atsakingas už sportininkų rengimą. Gali laukti krachas. Planuojama, jog LOSC turėtų veikti kaip viešoji įstaiga, LTOK taptų dalininku, o kitą dalį sportininkų rengimo kalvės Vilniuje finansavimo perimtų Švietimo ir mokslo ministerija.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų