Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Tai sisteminė prievarta, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis - fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Šios prievartos tikslas - kontroliuoti savo partnerę. Smurtautojai pasitelkia baimės, kaltinimo, gėdos ir įbauginimo strategijas, jie taip pat grasina, žaloja aukas ar jų artimuosius.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, vykdomos įvairios kampanijos ir iniciatyvos.
Kampanija „Tai irgi smurtas“
Viena iš tokių iniciatyvų - kampanija „Tai irgi smurtas“, kurios metu buvo siekiama atkreipti dėmesį į įvairias smurto formas ir skatinti žmones atpažinti jas artimoje aplinkoje. Dvi savaites Lietuvos radijų ir televizijų eteryje suksis reklaminiai klipai, skatinantys atpažinti smurto prieš moteris formas. Naudodama iš pažiūros tobulos šeimos istoriją, socialinė reklama atvaizduos „normaliose“ šeimose egzistuojančius psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad apklausa atskleidė ir dvilypį Lietuvos gyventojų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje. Viena vertus, kaip įvardijo M. Kas antras Lietuvos gyventojas yra linkęs pritarti nuomonei, kad vyrų smurtą patyrusios moterys žinojo į kokius santykius veliasi (51 proc.). Dar dviem procentais daugiau - 53 proc. Teiginiui, kad jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru, visiškai pritarė pusė apklaustųjų, iš dalies - 35 proc. Anot ekspertės, tai reiškia, kad 85 proc. apklaustųjų mano, kad moterys pačios nenori palikti smurtautojų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant kampaniją „Tai irgi smurtas“, kuri yra projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ dalis.
Taip pat skaitykite: Atsisiųskite nemokamus spalvinimo paveikslėlius
Statistika ir visuomenės požiūris
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. Į klausimą, kokios smurto formos ateina į galvą, galvojant apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, 72 proc. apklaustųjų įvardijo fizinį ir tik 25 proc. psichologinį bei 6 proc. seksualinį smurtą.
Apklausa parodė, kad kaltinti nukentėjusiąsias yra linkę tiek moterys, tiek vyrai, tačiau pastarieji tai daro ženkliai dažniau. Teiginiui, kad dalis moterų mėgsta, kai prieš jas naudojama jėga visiškai pritarė arba pritarė 34 proc. vyrų ir 20 proc.
„Lietuvos visuomenėje vienos smurto formos laikomos „tikresnėmis“ negu kitos. Tą galima aiškinti įpročiu pagalbos į policiją kreiptis patyrus tik fizinį smurtą. Tačiau svarbu suprasti, kad fizinis smurtas - tik galutinė smurtinių santykių išraiška. Iki tol moteris buvo sistemiškai kontroliuojama psichologine, ekonomine ar seksualine prasme.
Tyrėjas pabrėžia, kad nors Lietuvos gyventojai vengia pripažinti visas sisteminio smurto prieš moteris formas, visuomenė kone vieningai sutaria, kad moterims suteikti pagalbą reikia, tam pritaria net 95% apklaustųjų.
„Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos visuomenė yra linkusi atsakomybę dėl smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo perkelti ant nukentėjusiųjų pečių, kaltinti jas dėl susidariusios padėties ir iš esmės palaikyti smurtautoją. Toks stigmą įtvirtinantis visuomenės požiūris apsunkina nukentėjusiųjų galimybes atsiverti, kreiptis pagalbos ir užtikrinti savo ir vaikų saugumą. Kai aplinkiniai yra susitelkę į nukentėjusiųjų kaltinimą, smurtautojams paliekama visiški veiksmų laivė ir jie tuo naudojasi“, - sako M.
Taip pat skaitykite: Skaitmeniniai atvirukai
| Smurto forma | Apklaustųjų procentas |
|---|---|
| Fizinis | 72% |
| Psichologinis | 25% |
| Seksualinis | 6% |
Pagalba ir informacijos prieinamumas
„Jei bijote savo partnerio, jums reikalinga pagalba. Visą informaciją, kaip atpažinti smurtą, kur kreiptis, ką daryti žmonėms, kurie žino, kad jų draugės ar kolegės patiria smurtą, sudėjome į svetainę visureikalas.lt. Tai puslapis, kuriame galima rasti bene išsamiausią, aiškiai ir suprantamai sudėtą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje“, - sako A.
What Is Domestic Violence? Types, Symptoms, Treatment and More
Vaikų apsauga nuo seksualinės prievartos
2018 m. Įvairaus amžiaus vaikai atostogaudami stovyklose, pas giminaičius, senelius ar draugus, neretai atsiduria situacijose, kai kyla grėsmė tapti seksualinės prievartos aukomis arba yra seksualiai išnaudojami. Europos šalių statistika skelbia, kad 1 iš 5 vaikų, iki sulaukdamas 18 metų, patiria vienokios ar kitokios formos seksualinę prievartą ir tai nepriklauso nei nuo to, kokioje šeimoje, nei kokioje kultūroje jis auga. Be to, tiek bet kurio amžiaus berniukai, tiek mergaitės gali tapti aukomis. Nustatyta, kad net 70-85 proc.
Specialistė pataria į bendras šeimos taisykles įtraukti „Pirmiausia atsiklausk“ taisyklę. “Labai svarbu padėti vaikams suprasti, kad jie gali pasakyti „ne“ vyresniems bei juos prižiūrintiems žmonėms, jeigu šie pažeidžia saugumo taisykles. Pavyzdžiui, „Man negalima žaisti žaidimų su prisilietimais“, „Nustok“, „Nenoriu to daryti“. Įtvirtinti taisykles, labai padeda žaidimas, kai klausiama: „Ką darytum, jeigu…“. Taip pat paaiškinkite vaikams, kuo skiriasi geros ir blogos paslaptys. Patikinkite, kad nemalonių paslapčių nereikėtų saugoti ir, kad vaikas bus saugus apie tai papasakojęs“, - sako V.
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis, rasite e. mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt. Čia tėvai ir specialistai supažindinami su svarbiausiais vaikų seksualinio išnaudojimo faktais, paaiškinama, ką vaikams svarbu žinoti apie saugumą internete.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
tags: #paveiksliukai #apie #smurta #seimoje