Psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, kurie siekia užtikrinti pacientų teises ir gerovę. Vienas iš svarbiausių aspektų yra paciento sutikimas dėl gydymo, kuris apima hospitalizavimą ir kitas medicinines intervencijas. Tačiau tai turi būti padaryta teisėtai ir turi būti gerbiamos jūsų žmogaus teisės.
Gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas jūsų informuotu sutikimu. Informuotas sutikimas reiškia, kad gydytojai pateikė informaciją apie jūsų ligą, ir jūs sutinkate su būtinu gydymu.
Nepaisant to, galite patekti į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą, jei turite psichinį sutrikimą ar negalią, kuriems toks gydymas reikalinga, kai teismas nusprendžia, kad įvykdėte nusikalstamą veiką būdami nepakaltinami, ir kad psichinės sveikatos priežiūros įstaigos pagalba būtina.
Žmogaus teisės draudžia neteisėtą ir savavališką psichinės sveikatos priežiūrą. Todėl valdžios institucijoms reikia rimtų argumentų riboti jūsų laisvę, jiems reikia laikytis aiškiai nustatytų procedūrų ir jie neturi elgtis su jumis nepagarbiai.
Priverstinio Hospitalizavimo Procedūra
1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Taip pat skaitykite: Airijos socialinės apsaugos teisės apžvalga
Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais).
Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.
Jeigu yra nurodytos aplinkybės, gydytojo psichiatro arba gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro siuntimu ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą pristato greitosios medicinos pagalbos brigada, prireikus dalyvaujant policijai.
Sprendimų Priėmimas ir Teismo Įsikišimas
Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Vokietijos socialinės apsaugos teisė
Kai sprendžiama dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio nepilnamečio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, priimant sprendimą turi dalyvauti bent vienas gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.
Tas pats asmuo dėl to paties paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) gydymo gali spręsti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Jeigu šie asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.
Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi, gali priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
Pasibaigus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo terminui, sprendimą dėl pratęsimo būtinumo priima tie patys asmenys, įvertinę paciento psichikos sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje
Jeigu priimamas sprendimas pratęsti, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo termino pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl pratęsimo.
Išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą.
Teisėjo Dalyvavimas
Naujajame įstatyme reikalaujama, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos, privalo pacientą matyti. Įstatyme numatyta, kad teisėjas turi atvykti į medicinos įstaigą arba reikia užtikrinti susisiekimą vaizdo ryšio priemonėmis.
Vis dėlto lieka neaišku - ką daryti su ūmios būsenos pacientais, kurių negalima nuvežti į teismą?
Nepilnamečių Teisės
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra pasikeitimų ir dėl nepilnamečių teisių. Ankstesniame įstatyme reikėjo tėvų sutikimo gydyti vaiką.
Dabar situacija pasikeitė: jei nepilnametis pacientas nėra teismo pripažintas emancipuotu, jis gali būti hospitalizuotas gavus vieno iš tėvų sutikimą, bet tik kai nėra kito iš tėvų prieštaravimo. Taip pat numatyta, kad nepilnametis pacientas nuo 16 metų gali būti hospitalizuotas tik su jo sutikimu.
Alternatyvūs Gydymo Būdai ir Psichoterapija
Naujajame įstatyme numatyta, kad medikamentinis gydymas bus skiriamas tik kraštutiniu atveju, kai nepadės nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas ir psichoterapija.
Pasaulio sveikatos organizacija psichoterapiją išskiria kaip vieną iš privalomų ir labai svarbių modernios psichikos sveikatos priežiūros komponentų.
Pacientų Teisių Suvaržymas ir Vaizdo Stebėjimas
Įstatyme numatyta, kad suvaržymą gali paskirti tik gydytojas, o jei reikia skubiai, kol žmogus bus atvežtas iki gydymo įstaigos arba kol pacientą pamatys gydytojas psichiatras, sprendimą gali priimti ir greitosios pagalbos medikai ar skyriaus slaugytojas.
Atstovavimas Asmeniui
Naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens atstovavimui. Pagal patvirtintą tvarką, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu.
Priverstinai gydomas ir su tokiu sprendimu nesutinkantis pacientas turi teisę prašyti trijų nepriklausomų ekspertų išvados - jie nustatys, ar žmogų reikėjo priverstinai gydyti.
Visuomenės Psichikos Sveikata
Naujajame įstatyme atsirado sąvoka „visuomenės psichikos sveikata“, numatytos priemonės informacijai apie psichikos sveikatą skleisti. Įstatyme numatyta, kad medikų pateikiama informacija turi būti pritaikyta kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, suvokimo lygį.
Išankstiniai Nurodymai
Nuo Naujųjų metų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre bus pateikiami duomenys apie išankstinius nurodymus. Išankstiniame nurodyme žmogus galėtų nurodyti asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų globėjais (rūpintojais); išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai.
Paciento teisės
Pacientas turi teisę į:
- Gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
- Gauti garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį.
- Rinktis jam paslaugas teiksiantį sveikatos priežiūros specialistą, jei tai nepažeidžia kitų pacientų teisių ar įstaigos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų bei darbuotojo teisių.
- Gauti kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę.
- Gauti informaciją apie ligoninėje teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti.
- Gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo bei apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.
- Susipažinti su ligos istorija, ambulatorine kortele, diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymu.
- Gauti jo lėšomis padarytas medicinos dokumentų kopijas, taip pat diagnozės ir gydymo aprašymus.
- Reikalauti paaiškinti įrašų jo medicininiuose dokumentuose prasmę.
- Gauti sprendimo išrašyti ar perkelti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pagrindimą, jeigu paciento tolesnis buvimas ligoninėje nėra mediciniškai pagrįstas.
- Konfidencialumą.
- Nebūti įtrauktam į biomedicininius tyrimus be rašytinio sutikimo.
- Žalos atlyginimą, jeigu įstaiga ar jos darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūrą, pažeidžia informacijos konfidencialumą, kokybės ir priimtinumo reikalavimus ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį.
Paciento pareigos
Pacientas privalo:
- Kiek įstengdamas privalo suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.
- Vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
- Pagarbiai ir deramai elgtis su visais įstaigos darbuotojais, kitais pacientais bei lankytojais.
- Tausoti laikinai jam patikėtą ir bendrojo naudojimo ligoninės turtą.
- Saugoti materialų ligoninės turtą, jo negadinti. Už sugadintą medicininį inventorių ar kitas įstaigos materialines vertybes, privalo atlyginti nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.
Iššūkiai ir Neaiškumai
Nepaisant patobulinimų, įstatyme lieka spragų ir neaiškumų. Pavyzdžiui, neaišku, kaip užtikrinti vaizdo ryšį su teisėju ūmios būklės pacientams, kurių negalima nuvežti į teismą.
tags: #teisinis #psichikos #sutikimu #reglamentavimas