Socialinė apsauga yra itin svarbi kiekvienos valstybės gyventojų gerovės užtikrinimo dalis. Šiame straipsnyje bus aptariamas uždarosios akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo teisinis statusas Lietuvoje ir Vokietijoje. Vokietijos bendrovių teisė pasirinkta neatsitiktinai, nes uždarosios akcinės bendrovės, kaip tokios, kilmės vieta laikoma Vokietija.
Uždaroji akcinė bendrovė Vokietijoje sukurta akcinės bendrovės pagrindu, pastarąją liberalizuojant. Nagrinėjant Lietuvos civilinės teisės vystymąsi, pastebimas ir ryšys tarp Lietuvos ir Vokietijos bendrovių teisės. Ruošiant civilinio kodekso projektą buvo remtasi užsienio valstybių patirtimi civilinės teisės kodifikavime - Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Olandijos, Latvijos, Šveicarijos, Kanados ir t.t.
Šiame darbe tirsime ir aiškinsimės, ar šiuo metu Lietuvoje įtvirtintas bendrovės vadovo teisinis statusas yra visiškai atitinkantis praktikos poreikius, ar jis kokybiškas teisinės logikos atžvilgiu. Atradę netikslumus, ieškosime sprendimų Vokietijos sukauptoje patirtyje ir analizuosime jų pritaikomumą Lietuvoje.
Uždarosios akcinės bendrovės vadovo teisinės padėties analizę verta pradėti nuo teorinių pagrindų išdėstymo. Aptarsime teorijas apie tai, koks yra ribotos atsakomybės bendrovės valdymo organų teisinis statusas.
Organinė teorija
Pirmoji, organinė teorija (vok. Organtheorie) kilo iš Otto v. Gierke sukurtos realinės (organinės) juridinių asmenų prigimties teorijos. Šios teorijos esmė yra ta, kad asmuo pagal įstatymą ar įstatus veikiantis už juridinį asmenį yra ne jo atstovas (tikrąja atstovavimo teisinių santykių prasme), o juridinio asmens sudedamoji dalis. Skirtingai nuo tradicinio atstovavimo, juridinio asmens valdymo organas veikia taip, kaip veiktų fizinis asmuo vienu iš savo kūno organų.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Kadangi bendrovei atstovaujantis organas veikia taip, kaip bendrovė, jo galios atstovauti jai negali būti apribotos kito tos bendrovės organo sprendimais. Ši teorija yra ir šiandien vyraujanti Vokietijos bendrovių teisėje.
Friedrichas Erlbacheris apie Europos Sąjungos vidaus rinką: pagrindiniai principai...
Atstovavimo teorija
Nors kalbant apie ribotos atsakomybės bendrovės vadovo funkcijas, minimas atstovavimo (vok. Vertretung) terminas, visgi Vokietijos teisės doktrinoje pripažįstama ir atstovavimo (įgaliojimo) teorija. Įgaliojimo (atstovavimo) teorija grindžiama požiūriu, kad bendrovė veikia per atstovą, kurio galios apimtis, remiantis įprastu santykiu tarp įgaliotojo ir įgaliotinio, priklauso nuo įgaliotojo jam suteikto įgaliojimo ir dėl to gali būti daugiau ar mažiau ribota.
Šios dvi teorijos, minėta, teisės doktrinoje laikomos priešingomis. Lietuva šiuo metu neturi išplėtotos valdymo organų doktrinos. Dėl teisės normų aiškinimo, bendrovės vadovas yra personae aenigmaticus (lot. aenigmaticus - mįslingas, neaiškus).
Vis dėlto, egzistuoja ir priešinga nuomonė. Doc. dr. Vytautas Mizaras kalbėdamas apie atstovavimą juridiniams asmenims, teigia, jog Lietuvoje yra pasirinkta iš Vokietijos kilusi organinė teorija, reiškianti, jog juridinis asmuo veikia per savo organus, kurie išreiškia jo valią ir kurių teises aš taip veikti gali riboti tik teisės normos. Toliau doc. dr. V. Mizaras teigia, kad bendrovės vadovas atlieka valdymo, o ne technines funkcijas, kad jis turi valdymo, o ne ūkinius įgaliojimus, kad jis yra atsakingas už įmonės strategiją ir taktiką, vadovavimą įmonės ūkinei komercinei veiklai, o ne už techninį aptarnavimą ir kad juridinio asmens valdymo organas yra nuolatinis, o ne atsitiktinis darinys. Taigi, anot doc. dr. V. Mizaro, bendrovės vadovas yra nuolatinis juridinis asmuo, turintis valdymo, o ne ūkinius įgaliojimus ir atliekantis valdymo, o ne technines funkcijas, o taip pat, kad galima daryti išvadą, jog bendrovės vadovas yra bendrovės atstovas pagal įstatymą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Teiginys, kad bendrovės vadovas yra jos atstovas pagal įstatymą, sudaro prielaidas spręsti, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai suvokiami kaip įgaliotojo ir įgaliotinio santykiai, kas iš esmės atitinka atstovavimo teoriją. Savo poziciją mokslininkas grindžia ir tuo, kad toks atstovavimo pagrindas yra nurodytas net įstatymuose, pvz., Vokietijos CK 26 straipsnyje. Šis argumentas yra diskutuotinas. Vokietijos civiliniame kodekse iš tiesų egzistuoja norma (BGB 26 straipsnis 1 dalis), kurioje teigiama, jog susivienijimo valdyba turi atstovo pagal įstatymą statusą. Nagrinėjant šią normą reikėtų atsižvelgti į tai, kad Vokietijos civilinis kodeksas įsigaliojo 1900 m.
Taigi pagal organinę teoriją juridinis asmuo prisiima ir įgyvendina teises ir pareigas per savo valdymo organus. Valdymo organas yra juridinio asmens organizacinė dalis. Kitaip tariant, per valdymo organą bendrovė gali dalyvauti civilinėje apyvartoje. Anot įgaliojimo, arba atstovavimo, teorijos, juridinio asmens valdymo organas atstovauja juridinį asmenį. Pats juridinis asmuo būdamas fikcija, tik atstovaujamas savo vadovo, jis įgyja teises ir pareigas bei dalyvauja civilinėje apyvartoje. Iš esmės šių dviejų teorijų taikymo rezultatas toks pats - juridinis asmuo per savo organus dalyvauja civilinėje apyvartoje. Tad koks gi praktinis šių dviejų teorijų skirtumas?
Prof. Dr. H. Hübner, grįsdamas dviejų teorijų atskyrimo praktinę reikšmę, teigia, kad juridinis asmuo, anot atstovavimo teorijos, neturi veiksnumo ir gali veikti tik turėdamas įgaliotinį, vadinasi, turint įstatyminį atstovą. Įstatyminis atstovas kompensuoja atstovaujamojo subjektiškumo trūkumus atstovaujamajam sudarant sandorius. Taigi, remiantis atstovo ir atstovaujamojo santykiu, juridinio asmens veikimas apsiribotų sandorių sudarymu. Tokiu atveju ir juridinio asmens atsakomybė apsiribotų sutartine ir neapimtų kitų atsakomybės rūšių (deliktinės, baudžiamosios). Remiantis atstovavimo teorijos dogmomis, būtų užkertamas kelias bendrovę patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Visgi grįžkime prie nagrinėjamos temos. Tam, kad galima būtų daryti tikslesnes išvadas, kokia teorija remiasi Lietuvos įstatymų leidėjas, reglamentuodamas bendrovės vienasmenio valdymo organo teisinę padėtį, vertėtų atlikti išsamią teisės aktų analizę. Santykiams tarp bendrovės ir jos vadovo atsirasti reikalingas juridinis faktas. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas veikia sandorio pagrindu. Šiuo kaip alternatyva gali būti įsikloti pavedimo, paslaugų teikimo sutartys. Pagal sutartį yra sureglamentuojamos tokios bendrovės ir jos vadovo teisinių santykių sritys: sutarties keitimo ir nutraukimo tvarka, atlygintinumas, jo įgyvendinimo tvarka, atsakomybė.
Bendrovės vadovas yra ypatingas subjektas. Tik per jį bendrovė gali įgyti teises ir prisiimti pareigas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu, dar daugiau, bendrovės vadovas veikia kaip bendrovė. Specifinis bendrovės vadovo vaidmuo lemia antrosios krypties atskyrimą nuo pirmosios. Subjektas, tapęs bendrovės vadovu, santykiuose, kuriuose dalyvauja bendrovė, jis nėra atskiras subjektas. Bendrovės vadovas susitapatina su bendrove. Galima sakyti, jog bendrovės vadovas yra sui generis teisės subjektas. Vadovui vykdant jam pavestas funkcijas tarp jo ir bendrovės susiklosto tam tikri santykiai. Šiuo išvardyti bendrovės vadovo teisinės padėties aspektai turi būti nagrinėjami atsietai vienas nuo kito.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK, „Civilinis kodeksas“) 2.82 straipsnio 1 dalis įtvirtina juridinio asmens organų paskirtį. Bendrovė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo nekilo abejonių dėl bendrovės organų skirstymo. Bendrovė turėjo šiuos valdymo organus: visuotinį akcininkų susirinkimą, valdybą, administracijos vadovą ir stebėtojų tarybą.
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas pakeitė iki tol buvusią bendrovės organų sistemą. CK 2.82 straipsnio 2 dalyje teigiama, jog juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą. Su tokia Civilinio kodekso nuostata buvo suderintas ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas (toliau - „Akcinių bendrovių įstatymas“). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad „bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą“. Be to, bendrovėje gali būti sudaromas priežiūros organas - stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas - valdyba (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo metu tiek teisės aktuose, tiek doktrinoje ir praktikoje nebediskutuojame dėl bendrovės organų struktūros.
Bendrovėje privalomai sudaromas bendrovės organas - visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - bendrovės vadovas, taip pat gali būti sudaromas kolegialus valdymo organas - valdyba, bei priežiūros organas - stebėtojų taryba. Matyti, kad Civiliniame kodekse atskiriant bendrovės valdymo organus nuo kitų bendrovės organų, buvo remtasi valdymo funkcijos kriterijumi. Siekiant išsamiai išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo teisinę padėtį, kyla klausimas, kas yra valdymo funkcija. Kaip teisingai pastebi J. Kiršienė ir A. Tikniūtė, Lietuvos teisės aktai nepateikia valdymo funkcijos sampratos, nors teisinis reguliavimas jai suteikia didelę reikšmę.
Ekonomikos mokslo atstovai valdymą apibūdina keturiomis funkcijomis: planavimu, organizavimu, vadovavimu ir kontrole. Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis numato visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją.
| Teorija | Apibrėžimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Organinė teorija | Juridinio asmens valdymo organas yra jo sudedamoji dalis. | Užtikrina stiprią akcininkų teisių apsaugą. | Lietuva neturi išplėtotos valdymo organų doktrinos. |
| Atstovavimo teorija | Bendrovė veikia per atstovą, kurio galios priklauso nuo įgaliojimo. | Aiškiai apibrėžtos atstovo galios ir atsakomybė. | Gali apriboti bendrovės veikimą tik sandorių sudarymu. |
tags: #seimos #socialines #apsaugos #teisinis #reglamentavimas #vokietija