Lietuvos pensijų kaupimo sistema, kokią turime šiandien, ėmė formuotis prieš daugiau nei du dešimtmečius. Nuo to laiko pensijų kaupimas Lietuvoje patyrė daugybę pokyčių: keitėsi įmokų dydžiai, įstatymai, kaupimo tvarka, 2019 m. atsirado automatinis įtraukimas į II pakopą, kai kiekvienas jaunesnis nei 40 metų asmuo kas trejus metus automatiškai tampa sistemos dalyviu (šis įstatymas galios iki 2026 m.).
Nuo kitų metų pradžios prasidedant antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimams, gyventojams „Sodra“ pristato įrankį - prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę. Tai - patogus ir lengvai naudojamas įrankis, padedantis suprasti, kokios senatvės pensijos galima tikėtis ateityje ir kaip skirtingi sprendimai dėl antros pakopos pensijų kaupimo gali paveikti būsimas pajamas. Skaičiuoklė leidžia įvertinti kelis galimus scenarijus ir padeda priimti argumentuotus sprendimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad antroji pensijų pakopa tampa lankstesnė, patrauklesnė, atsisakoma automatinio žmonių įtraukimo, o nuo sausio mėnesio prasideda ir pereinamasis laikotarpis - žmonės dvejus metus galės apsispręsti ar pasitraukti iš pensijų kaupimo, ar likti kaupti.
„Taigi, gyventojai turi pasirinkimo laisvę. Laikotarpis yra gana ilgas, kad žmonės viską įvertintų, pasvertų, paskaičiuotų, suplanuotų - tam bus sudarytos visos galimybės: pradėjo veikti skaičiuoklė, „Sodra“ teikia konsultacijas, visą informaciją galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje“, - sako J. Zailskienė.
Ministrė pažymėjo, kad jau yra patvirtinta ir kitų metų anuiteto riba - 16 785 eurai.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
„Anuiteto riba reiškia tai, kad nuo kitų metų, tie žmonės, kurie sukaks senatvės pensijos amžių, ir kurių sukauptas turtas nesieks šios ribos, galės atsiimti turtą vienkartine išmoka. Žinoma, galima rinktis ir pensijų anuitetą”, - priduria ji.
Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų.
Skaičiuoklės nauda
„Skaičiuoklė vienoje vietoje pateikia tiek prognozuojamą „Sodros“ senatvės pensijos dydį, tiek galimas išmokas iš pensijų fonduose sukauptų lėšų.
Skaičiuoklėje pateikiamos individualizuotos prognozės, sudarytos remiantis asmeniniais duomenimis ir patikimų šaltinių skelbiamomis ekonominėmis projekcijomis. Tai leidžia kiekvienam matyti įvertinti savo finansinės ateities perspektyvas.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad skaičiuoklėje pateikiama būsimos pensijos prognozė yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamo dydžio „Sodros“ senatvės pensija ar pensijų anuiteto dydis nėra garantuojami. Senatvės pensija ir pensijų anuiteto išmokos gali būti tiek didesnės, tiek ir mažesnės bei priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pensija gali būti indeksuojama papildomai, didėti dėl kitų ilgalaikių sprendimų.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Ką reiškia kiekvienas scenarijus
Scenarijus „Kaupiu / pradėsiu kaupti“ yra bazinis. Su juo diagramoje lyginami kiti scenarijai, kad vartotojas galėtų priimti jam tinkamiausią sprendimą. Pasirinkęs šį scenarijų, žmogus taip pat gali modeliuoti 25 proc. sukaupto pensijų turto atsiėmimą, numatyti papildomas įmokas savo ar darbdavio lėšomis, keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą ir palyginti rezultatus su baziniu variantu.
Scenarijus „Sustabdžiau / noriu sustabdyti įmokas“ pateikia rezultatus darant prielaidą, kad įmokų mokėjimas sustabdomas iki senatvės pensijos amžiaus. Laikinas įmokų sustabdymas vieneriems ar keliems metams šiame scenarijuje nėra vertinamas. Pasirinkęs šį variantą, žmogus taip pat gali numatyti 25 proc. sukaupto turto atsiėmimą ir keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą.
Scenarijus „Noriu pasitraukti iš kaupimo“ skirtas įvertinti, kaip keistųsi pajamos senatvėje nutraukus pensijų kaupimą. Rezultatų lentelėje pateikiama informacija apie preliminarias sumas, kurios būtų pervedamos į žmogaus sąskaitą ir į „Sodrą“, taip pat apie apskaitos vienetus, pridedamus prie individualiosios pensijos dalies už į „Sodrą“ pervestas lėšas.
Scenarijus „Nekaupiu“ leidžia palyginti prognozuojamas pajamas senatvėje tuo atveju, jei žmogus nekaupia ir ateityje nekaups papildomai antroje pensijų kaupimo pakopoje ir gaus tik senatvės pensiją, su baziniu scenarijumi, kai pensijai kaupiama papildomai antroje pakopoje.
Pristato naują „Sodros“ skaičiuoklę: rodo, kiek pinigų atsiimsite ir kokia pensija bus
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Kaip naudotis skaičiuokle?
- Įveskite savo pagrindinius duomenis. Pagal kiekvieną scenarijų skaičiuoklė prašo tik tų duomenų, kurių reikia tam scenarijui įvertinti. Jungiantis prie skaičiuoklės perasmeninę „Sodros“ paskyrą www.gyventojai.sodra.lt, duomenys skaičiuoklėje suvedami automatiškai.
- Pasirinkite norimą scenarijų. Jei svarstote, pavyzdžiui, pasitraukti iš kaupimo, pasirinkite „noriu pasitraukti iš kaupimo“.
- Įveskite duomenis apie antroje pakopoje sukauptą turtą. Tikslią sumą rasite savo pensijų kaupimo bendrovės paskyroje. Nuo kitų metų šie duomenys bus perduodami ir „Sodrai“.
- Patikrinkite įmokas į pensijų fondus. Skaičiuoklė prašo nurodyti:
- „Sodros“ pervedamas įmokas,
- valstybės skatinamąsias įmokas,
- Jūsų pačių asmenines įmokas.
- Peržiūrėkite rezultatus ir palyginkite skirtingus scenarijus
Kokią informaciją pateikia skaičiuoklė?
Skaičiuoklė aiškiai parodo:
- prognozuojamą „Sodros“ senatvės pensiją,
- galimą pensijų anuitetą iš sukauptų antros pakopos lėšų,
- galimą pensijos padidėjimą, jei žmogus pasitrauktų iš kaupimo ir jam būtų priskirti papildomi apskaitos vienetai,
- būsimos pensijos santykį su prognozuojamu darbo užmokesčiu - kiek procentų prieš pensiją gautų pajamų ji sudarytų išėjimo į pensiją metais.
Kaip formuojamos prognozės?
Rezultatai apskaičiuojami įvertinus žmogaus gimimo datą ir lytį, dabartinį darbo užmokestį, pensijų stažą ir sukauptus „Sodros“ taškus, dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime.
Mūsų šalyje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Antrosios pakopos pensijų fondai - tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti.
Įmokos į pensijų fondus sudaro iki 3 procentų nuo asmens atlyginimo ir 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą.
Kiekviena pensijų valdymo įmonė turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Pensijų fondo dalyvis gali išreikšti pageidavimą kaupti kitame pensijų fonde nei jam priklausytų pagal jo gimimo metus. Tam jis turi pateikti prašymą raštu savo pensijų kaupimo bendrovei.
Kiekvienas nusprendęs kaupti II pakopos pensijų fonde, gali pats pasirinkti pensijų fondo valdytoją ir sudaryti su juo antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį. Jei iki šiol kaupėte II pakopos pensijų fonde ir dabar norite pakeisti pensijų fondų valdytoją, galite tai padaryti.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad perėjimas į kitą kaupimo bendrovę gali kainuoti. Ši informacija turi būti nurodyta jūsų pensijų fondo taisyklėse, tačiau atskaitymų dydžiai nustatyti ir įstatyme. Dalyvio perėjimo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos.
Pensijų fondai
Gyvenimo ciklo pensijų fondai - tai subalansuoti tikslinės grupės pensijų fondai, kai investicijos dinamiškai keičiamos atsižvelgiant į Jūsų amžių. Kuo jaunesnis esate, tuo daugiau investuojama į akcijų rinkas, siekiant gauti didesnę investicijų grąžą.
SEB pensija
- SEB pensija 1996-2002 (fondas skirtas gimusiems 1996-2002 metais), SEB pensija 1989-1995 (fondas skirtas gimusiems 1989-1995 metais), SEB pensija 1982-1988 (fondas skirtas gimusiems 1982-1988 metais), SEB pensija 1975-1981 (fondas skirtas gimusiems 1975-1981 metais): Akcijų dalis - 98 procentai. Fondų investavimo rizika palaipsniui mažinama atsižvelgiant į dalyvio amžių.
- SEB pensija 1968-1974 - fondas skirtas gimusiems 1968-1974 metais. Akcijų dalis - 82,9 procento. Fondo investavimo rizika palaipsniui mažinama atsižvelgiant į dalyvio amžių.
- SEB pensija 1961-1967 - fondas skirtas gimusiems 1961-1967 metais. Akcijų dalis - 49 procentai. Fondo investavimo rizika palaipsniui mažinama atsižvelgiant į dalyvio amžių.
- SEB pensija 1954-1960 - fondas skirtas gimusiems 1954-1960 metais. Akcijų dalis - 18,5 procento. Fondo investavimo rizika palaipsniui mažinama atsižvelgiant į dalyvio amžių.
- SEB turto išsaugojimo fondas - fondas skirtas gimusiems anksčiau negu 1954 metais. Akcijų dalis - 15 procentų. Fondo investavimo strategija nepriklauso nuo dalyvių amžiaus.
Fondų investavimo rizika palaipsniui keičiama atsižvelgiant į fondų dalyvių amžių. Fondų tikslas yra sukaupti kuo didesnį pensijų turtą išėjimo į pensiją dienai. Strateginė rizikingų aktyvų (pavyzdžiui, akcijų rinkų, alternatyvių investicijų) dalis dinamiškai mažinama nuo 93 procentų kaupimo pradžioje iki 15 procentų kaupimo pabaigoje, siekiant optimalaus investavimo rezultato viso kaupimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į finansų rinkų situaciją ir jos perspektyvas, rizikingų aktyvų dalis gali būti padidinta arba sumažinta 10 procentų ribose.
Luminor
- Luminor 1996-2002 tikslinės grupės pensijų fondas (labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 43-49 metai), Luminor 1989-1995 tikslinės grupės pensijų fondas (labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 36-42 metai), Luminor 1982-1988 tikslinės grupės pensijų fondas (labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 29-35 metai), Luminor 1975-1981 tikslinės grupės pensijų fondas (labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 22-28 metai), Luminor 1968-1974 tikslinės grupės pensijų fondas (labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 15-21 metai): labiausiai tikėtina investicijų į akcijas dalis fondų veiklos pradžioje siekia 90 procentų. Ji pradedama mažinti kai iki fondų tipinio dalyvio pensinio amžiaus lieka 16 metų ir yra kasmet mažinama po 5 procentinius punktus kol pasiekia 10 procentų.
- Luminor 1961-1967 tikslinės grupės pensijų fondas - Šis fondas labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 8-14 metų. Labiausiai tikėtina investicijų į akcijas dalis fondo veiklos pradžioje siekia 60 procentų ir yra mažinama po 5 procentinius punktus kasmet kol pasiekia 10 procentų.
- Luminor 1954-1960 tikslinės grupės pensijų fondas - Šis fondas labiausiai tinka žmonėms, kuriems iki pensijos yra likę 1-7 metai. Labiausiai tikėtina investicijų į akcijas dalis fondo veiklos pradžioje siekia 25 procentus ir yra mažinama po 5 procentinius punktus kasmet kol pasiekia 10 procentų.
- Luminor turto išsaugojimo fondas - Tai stabilus ir patikimas pensijos kaupimo būdas, siekiant apsaugoti pensiją nuo infliacijos su ribota investavimo rizika. Šis fondas labiausiai tinka žmonėms, kurie yra sukakę senatvės pensinį amžių arba netrukus ketina pasiimti pensijos išmoką.
INVL pensija
INVL pensija 1996-2002, INVL pensija 1989-1995, INVL pensija 1982-1988, INVL pensija 1975-1981, INVL pensija 1968-1974, INVL pensija 1961-1967, INVL pensija 1954-1960: yra gimimo metų ribas atitinkančios pensijų kaupimo dalyvių tikslinės grupės gyvenimo ciklo fondai, kurie investuoja į akcijas, kol jo dalyviams sukanka 47 metai. Likus 18 metų iki pensijos, fondas pradeda mažinti akcijų ir didinti obligacijų dalį. INVL pensijų turto išsaugojimo fondas yra skirtas pensinio amžiaus sulaukusių asmenų lėšoms.
Kiekvienas naujas ar atnaujinęs įmokas II pakopos pensijų fondų klientas pradeda kaupti viename iš septynių Aviva Lietuva gyvenimo ciklo pensijų fondų arba turto išsaugojimo pensijų fonde. Artėjant pensiniam amžiui rizikingų investicijų dalis bus mažinama, o investuojama - konservatyviau, kad investicinė grąža svyruotų vis mažiau. Dėl šios priežasties kaupiančiajam fondo nereikės keisti visą pensijų kaupimo laikotarpį, nebent kaupiantysis nuspręs kitaip.
Pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas - tik patikrinęs jų organizacinį ir techninį pasirengimą, vadovų reputaciją ir kvalifikaciją, išduoda veiklos leidimus, atlieka patikrinimus, o pensijų fondai Lietuvos bankui periodiškai (kas mėnesį, ketvirtį ir (ar) metus) teikia ataskaitas.
Pensijų fondo valdytojo bankroto atveju, kaupiamos lėšos yra saugios! Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde, Jūsų įmokos yra atskirtos nuo pačios kaupimo bendrovės lėšų - ne tik apskaitos prasme, bet ir fiziškai. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų. Pensijų fondas yra tarsi „pinigų maišas“, investuojamas taikant tam tikrą strategiją, nuosavybės teise priklausantis to fondo dalyviams.
Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje tvarkoma apskaita, kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam asmeniui. Jūsų pensijų kaupimo sąskaitoje yra nurodytas apskaitos vienetų skaičius, kurį padauginus iš to vieneto vertės (kuri skelbiama kiekvieną dieną) galite sužinoti, kokia yra Jūsų sąskaitos vertė.
Dalyvių kaupiamos lėšos yra ir fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje kaupimo bendrovėje, o specialiame banke - depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Per depozitoriumą juda lėšos, todėl jis įvykdo pensijų kaupimo bendrovės pavedimus tik kruopščiai patikrinęs, kaip jie atitinka įstatymų numatomus reikalavimus.
Pensijų fondų valdytojai, investuodami jūsų lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių. Jose numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika. Pensijų fondų valdytojai jūsų lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą. Investuojamos lėšos turi būti paskirstytos, o įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių ir kito turto.
Pavyzdžiui, fondo valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 procentų kaupiamų lėšų į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų. Šios investavimo taisyklės užtikrina tai, kad investicijos yra saugios ir duoda pajamų.
Sulaukus pensinio amžiaus, II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas bus galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką, kaip periodines išmokas arba įsigijus pensijų anuitetą (standartinį arba atidėtąjį). Atsiėmimo būdas priklausys nuo to, kokio dydžio sumą pavyks sukaupti.
Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė mokės periodines išmokas iki jų gavėjui sukaks 85 metai. Periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko nustatytą periodinių išmokų mokėjimo tvarką.
Svarbu žinoti! Periodinės išmokos dydis apskaičiuojamas ne eurais, o pensijų fondo vienetais (tai sąlyginis pensijų fonde sukaupto turto matas). Vieneto vertė priklauso nuo akcijų, obligacijų ar kitų vertybinių popierių, į kuriuos investuojamos pensijų fondo lėšos, vertės pokyčių.
Taigi, periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pensijų fondo dalyvio turimus pensijų fondo vienetus dalijant iš mėnesių, likusių iki jam sukaks 85 metai, skaičiaus. Pavyzdžiui, jei II pakopos pensijų fondo sąskaitoje turite 12 tūkst. pensijų fondo vienetų ir į pensiją išeisite sulaukęs 65 metų, vadinasi, iki 85 metų bus likę 240 mėnesių. Tokiu atveju 12 tūkst. bus dalijama iš 240 ir gaunama 50 vienetų.
Pensijų išmokos sutartyje, kurią pensijų fondo dalyvis turės sudaryti su savo pensijų kaupimo bendrove, bus nurodyta, kiek pensijų fondo vienetų bus išmokama kiekvieną mėnesį ar kitu dalyvio pasirinktu periodiškumu (pavyzdžiui, kas du mėnesius ar kas ketvirtį).
Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 10 tūkstančių eurų, reikės įsigyti standartinį arba atidėtąjį pensijų anuitetą. Pasirinkus standartinį anuitetą, išmokos bus mokamos iki mirties. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, 10-15 procentų nuo sukauptos sumos bus skirta atidėtajam anuitetui įsigyti. Likusi sukauptos sumos dalis pensijos gavėjui bus išmokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų amžiaus. Periodinių išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, paveldima.
Antrosios pakopos pensijų fonde sukaupus daugiau nei 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijančią dalį galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 5,426 mlrd. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,399 milijono žmonių.
Kaip matome diagramoje, šiuo metu didžiausią, t.y. 37,3 procento arba virš dviejų milijardų eurų, visų antrosios pakopos pensijų fondų turimų aktyvų dalį valdo Swedbank investicijų valdymas, kuris tuo pačiu turi ir daugiausiai dalyvių, kurių šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo net 549,352 tūkstančiai. Antroje pozicijoje abiem atvejais yra kito banko iš Švedijos antrinė įmonė SEB investicijų valdymas, t.y. ji valdo 26,1 procento visų antrosios pakopos fondų aktyvų bei yra atsakinga už 22,5 procento visų dalyvių kaupiančių pensiją lėšas.
Tuo tarpu bent šiuo metu Luminor investicijų valdymas turi tiek mažiausiai antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų, tiek tuo pačiu šių fondų valdomų aktyvų bendra vertė yra pati kukliausia, t.y. 452,17 mln. eurų, arba 8,3 procento viso valdomo turto vertės.
Tarp šios grupės pensijų fondų didžiausią investicinę grąžą bent kol kas šiais metais generuoja Swedbank pensija 1996-2002 fondas, kur ji siekia beveik dvidešimt vieną procentą. Ne daug atsilieka SEB 1996-2002 metų bei INVL pensija 1996-2002 antrosios pakopos pensijų fondai, na o bent šiuo metu Luminor 1996-2002 fondo grąža tarp penkių fondų yra pati mažiausia.
Kalbant apie šios grupės fondų sugeneruotą investicinę grąžą nuo jų veiklos pradžios 2019 metais, šiuo atveju jau lyderiauja Luminor 1996-2002, kur ji siekia 58,2 procento.
Šioje pensijų dalyvių grupėje, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, akivaizdžiai, kalbant apie grąžą nuo šių metų pradžios, lyderiauja Swedbank pensija 1989-1995 fondas (21,06 procento investicinė grąža). Luminor 1989-1995 fondas pagal šį kriterijų (16,88 procento investicinė grąža) dabartiniu metu yra paskutinėje vietoje, tiesa, tik šiek tiek didesnę grąžą yra sugeneraves Aviva Y2 1989-1995 antrosios pakopos pensijų fondas.
Pensijų fondų valdytojai jūsų lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą.
Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės.
Prieš priimdami bet kokius finansinius sprendimus, neskubėkite ir gerai apgalvokite savo asmeninę situaciją - tam turite laiko iki 2027 metų pabaigos.