Geografija, kilusi iš graikų kalbos žodžių "Geo" (žemė) ir "grapho" (rašau), tradiciškai reiškia aprašomąjį žemės paviršiaus ir gelmių mokslą. Pirmieji bendri geografiniai duomenys aptinkami enciklopedinio pobūdžio veikaluose, tokiuose kaip Hekatėjaus Miletsio "Žemės aprašymas" (VI a. pr. Kr.) ir Herodoto "Istorija" (V a. pr. Kr.). Tai rodo, kad geografijos istorija siekia 2,5 tūkst. metų.
Šiandien geografija apima įvairias šakas, tarp kurių svarbios yra politinė, ekonominė ir socialinė geografija. Šios šakos nagrinėja skirtingus aspektus, susijusius su žmogaus veikla ir jos sąveika su aplinka.
Politinė geografija
Politinė geografija tiria pasaulio politinį žemėlapį, jo subjektus, valstybių sienas, valdymo formas, politinius režimus, karų ir konfliktų geografiją bei valstybių socialinę ir ekonominę galią.
Pasaulio politinis žemėlapis yra kartografinis kūrinys, kuriame pažymėtos nepriklausomos valstybės ir kiti politiniai dariniai, tokie kaip kolonijos, autonomijos, priklausomos teritorijos, užjūrio departamentai, šių darinių ribos ir sienos. Pagrindinė politinio žemėlapio sudedamoji dalis yra nepriklausomos valstybės, kurių pasaulyje yra daugiau kaip 190.
Valstybės elementai apima:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės: politinė reklama socialiniuose tinkluose
- Apibrėžtą sausumos plotą
- Visus vidaus vandenis
- Šalį skalaujančių jūrų arba vandenynų teritorinius vandenis
- Oro erdvę
- Žemės gelmes
Valstybės grupuojamos pagal valdymo formą (respublikos, monarchijos), teritorinę struktūrą ir politinį režimą. Karų ir konfliktų geografija nagrinėja karų ir konfliktų priežastis, tokias kaip teritoriniai ginčai, separatizmas, etninės ir religinės nesantaikos, politinių jėgų priešprieša.
Valstybių socialinė ir ekonominė galia vertinama pagal šalių ekonominius rodiklius (BVP) ir socialinius rodiklius (Žmogaus socialinės raidos indeksą - ŽSRI).
ŽSRI skaičiuojamas iš trijų rodiklių:
- Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
- Vidutinė mokymosi trukmė
- Bendrosios nacionalinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui
Ekonominė geografija
Ekonominė geografija tiria išteklių, gamybos, transporto, paslaugų ir vartojimo teritorinę organizaciją, ekonominių sistemų formavimąsi ir ekonominių procesų erdvinius ryšius sistemoje gamta-žmogus-ūkis.
Pagrindinės tyrimų kryptys apima:
Taip pat skaitykite: Politinė valdžia ir smurtas
- Ūkio ugdymo gamtines ir socialines prielaidas
- Atskirų ūkio elementų išdėstymo principus ir juos lemiančius veiksnius
- Pirmaujančių ir atsilikusių regionų tarpusavio sąveiką
- Pasaulio ekonominių sistemų erdvinius ryšius, jų priežastis ir padarinius
- Ekonomikoje veikiančių visuomeninių grupių, darbo išteklių, konkurencijos, rinkų, diskriminacijos, naujų technologijų įtaką teritoriniam ūkio šakų ir gamybų išdėstymui
Lietuvoje ekonominė geografija, kaip akademinė disciplina, pradėta dėstyti Vilniaus universitete XVIII a. pradžioje. Šiuolaikiniai ekonominės geografijos tyrimai ir studijos vyksta Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos edukologijos universitete ir Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institute.
Socialinė geografija
Šiandien pasaulyje ekonominė geografija paplitusi, kaip sociokultūrinio ciklo disciplina. Socialinei geografijai tai dalis buvusio Rytų bloko, su savitomis socialinėmis struktūromis ir problemomis, simbolinei geografijai - tai žlugusių totalitarinių projektų nuniokoti kraštai, valdomi pototalitarinės vaizduotės ir traumuotų mentalitetų.
Socialinė geografija tiria visuomenės ir gamtos sąveiką, socialinių, ekonominių, politinių, technologinių ir ekologinių procesų poveikį. Tai mokslas, tyrinėjantis ekonominių subjektų elgesį konkrečioje geografinėje erdvėje (žemės antroposferoje).
Pagrindinės problemos siejamos su negatyviais socialiniais, ekonominiais, politiniais, technologiniais, ekologiniais procesais, t.y. visuomenės ir gamtos saveika.
Socialinė geografija siekia ugdyti erdvinį ekonominį ir vadybinį mąstymą, atsižvelgiant į nuolat kintantį ir įvairėjantį pasaulį.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į politines ir socialines sąsajas
Šios trys geografijos šakos yra glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą, padedant suprasti sudėtingus procesus, vykstančius pasaulyje.
Valstybių klasifikacija pagal ekonominius rodiklius
Valstybės skirstomos pagal įvairius ekonominius rodiklius, tokius kaip BVP, ekonomikos konkurencijos ir investicinės rizikos požymiai, kvalifikuotų darbuotojų resursai ir gyvenimo kokybė, humanitarinio išsivystymo indeksas.
Pagal ekonominį išsivystymą valstybės skirstomos į:
- Išsivysčiusias (centrines) industrines šalis
- Besivystančias (pusiau periferines) šalis
- Ekonomiškai silpnas šalis
Ši klasifikacija padeda įvertinti valstybių ekonominį pajėgumą ir socialinę gerovę.
Pasaulio juostinė struktūra
Pasaulis skirstomas į juostas pagal klimato sąlygas:
- Arktinė ir antarktinė
- Subarktinė ir subantarktinė
- Vidutinė
- Subtropinė
- Atogrąžų (tropinė)
- Subekvatorinė
- Pusiaujo (ekvatorinė)
Šis skirstymas padeda suprasti gamtinių sąlygų įtaką visuomenės ir ūkio raidai.
Absolventų gebėjimai ir karjeros galimybės
Absolventai, baigę geografijos studijas, įgyja gebėjimų ruošti projektų paraiškas, susijusias su ūkio bei žmogiškųjų išteklių plėtra įvairiuose regionuose. Jie gali dirbti savivaldos institucijose, regioninės plėtros agentūrose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, darbo biržose, socialinės rūpybos skyriuose, aplinkosaugos institucijose, mokymo ir švietimo srityse, kelionių agentūrose, pardavimų vadybininkais, rinkos analitikais, finansų sektoriuje, transportavimo, logistikos, prekybos srityse, konsultantais privačiose įmonėse, kurios ruošia, administruoja nacionalinius bei tarptautinius regionų plėtros/investicinius projektus.
| Valstybių grupė | BVP vienam gyventojui (JAV doleriais) |
|---|---|
| Išsivysčiusios šalys | 10 000 - 25 000 |
| Besivystančios šalys | Mažiau nei 10 000 |
tags: #politine #ekonomine #socialine #geografija