Kaip padėti patyrusiems seksualinę prievartą

Seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią nepaisant tarpasmeninio aukos ir smurtautojo ryšio. Patyrus seksualinį smurtą gali būti sunku įvertinti, kas įvyko, suprasti savo emocijas ir nuspręsti, kaip reikėtų elgtis toliau. Dažnai seksualinį smurtą patyręs asmuo net bando pateisinti smurtautojo veiksmus ar ignoruoti patirtą žalą, kad būtų lengviau grįžti prie kasdienio gyvenimo. Tokia reakcija yra įprastas atsakas į trauminę patirtį.

Jei patyrėte seksualinį smurtą, svarbu suprasti, kad tai nebuvo jūsų kaltė ir dėl to neturėtumėte jausti gėdos. Nors už nusikaltimą atsakingas tik smurtautojas, nuo jūsų tolimesnių veiksmų gali priklausyti, ar jis bus nubaustas.

Kada lytiniai santykiai laikomi smurtu?

Svarbu atsakyti į keletą klausimų, kurie padės suprasti, ar patirtas veiksmas laikomas seksualiniu smurtu:

• Ar esate per jauna(s) duoti sutikimą lytiniams santykiams? Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jaunesnis nei 16-kos metų asmuo negali duoti sutikimo lytiškai santykiauti, todėl bet koks lytinių poreikių tenkinimas su juo yra laikomas nusikalstamu.
• Ar buvote pajėgi (-us) duoti sutikimą lytiniams santykiams? Duoti sutikimo negali ir bejėgiškos būklės asmuo. Nukentėjusiojo būklė laikoma bejėgiška, jei asmuo yra mažametis (jaunesnis nei 14-kos metų), neveiksnus, turi fizinių arba psichikos sutrikimų, dėl kurių nesuvokia jo atžvilgiu atliekamų veiksmų, negali jiems pasipriešinti, o išžaginimo arba seksualinio prievartavimo kaltininkas tai supranta ir naudojasi situacija. Sunkus apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų taip pat gali būti vertinamas kaip bejėgiškumas, jei dėl apsvaigimo laipsnio asmuo negali suvokti aplinkos, pasipriešinti.
• Ar sutikimą lytiniams santykiams davėte ne laisva valia? Vien sutikimo neužtenka - tai turi būti iniciatyvus veiksmas. Sutikimui išgauti dažnai būna naudojama manipuliacija ar grasinimai panaudoti jėgą (pavyzdžiui, intymus partneris (-ė) bando įtikinti, kad tenkinti jo(s) aistrą yra jūsų pareiga), tačiau lytiniai santykiai, įvykę po tokio priverstinio sutikimo, yra seksualinis smurtas.
• Ar buvo peržengtos jūsų ribos? Tik jūs galite spręsti, ką norite daryti, ir sutikimas užsiimti vienu aktu dar nereiškia sutikimo viskam. Pavyzdžiui, jei sutikote bučiuotis, nereiškia, kad sutikote užsiimti oraliniu seksu. Jūsų nubrėžtos ribos gali pasikeisti, todėl turite teisę bet kuriuo metu atsisakyti tęsti ir jūsų sprendimas turi būti gerbiamas.
• Ar atsimenate, kas įvyko? Galėjote būti apsvaiginta(s) ar miegoti, o kartais atminties praradimas yra kūno reakcija į traumuojantį įvykį.

Ką daryti patyrus seksualinį smurtą?

Seksualinio smurto aukoms pagalbą teikiantys specialistai skaičiuoja, kad policijai būna pranešama tik apie vieną iš keturių seksualinio smurto atvejų. Tai reiškia, kad likę trys žmonės dėl įvairių priežasčių taip ir nedrįsta prabilti.

1. Pasirūpinkite savo saugumu

Jūsų saugumo užtikrinimas yra prioritetas. Patyrus seksualinį smurtą, nelikite su smurtautoju bei pasistenkite palikti tą vietą kuo greičiau. Geriausia tai padaryti, kai smurtaujantis asmuo yra išėjęs arba miega.

Taip pat skaitykite: Seksualinis smurtas: kur kreiptis pagalbos

Jei patiriate ilgalaikį smurtą ir nusprendėte palikti namus, pasistenkite tai daryti, kai smurtaujančio partnerio nebus namie, pasiimkite su savimi vaikus ir būtiniausius daiktus: pinigų, raktus, jūsų ir vaikų dokumentus (gimimo liudijimus, vairuotojo pažymėjimą, automobilio draudimo dokumentus, debetines, kreditines banko korteles, asmens draudimo dokumentus, su skyrybomis susijusius dokumentus, jeigu vyksta skyrybos), atsarginių drabužių, vaistų. Svarbiausia, kad smurtautojas negalėtų jums pakenkti, kol išsikviesite pagalbą.

2. Kuo skubiau kreipkitės pagalbos

Visada rekomenduojama pirmiausia kreiptis į policiją. Nusikaltimą padaręs asmuo gali toliau smurtauti prieš jus ar kitus žmones, bėgti, slėptis bei sunaikinti svarbius įrodymus.

Atvykęs arčiausiai buvęs policijos ekipažas visų pirma užtikrins jūsų saugumą - pasirūpins, kad smurtautojas negalėtų prie jūsų artintis ar bandyti susisiekti. Skambinkite skubios pagalbos numeriu 112.

3. Išsaugokite įkalčius

Kad vėliau būtų galima įrodyti smurtautojo kaltę, apie įkalčius reikėtų pagalvoti kuo anksčiau, kol ant kūno bei drabužių dar yra likę apie įvykį bylojančių ženklų.

Specialisto išvada gali būti vieninteliai įrodymai be aukos liudijimo, todėl geriausia į policiją kreiptis per pirmąsias 24 valandas ir būti nesiprausus, nevalius dantų ir nesituštinus. Jei yra galimybė, vilkėtus drabužius ir kitus įkalčius (pavyzdžiui, naudotą prezervatyvą, apsivalymui panaudotą servetėlę, drabužį ar audinį) sudėkite į popierinius maišelius, nes plastikiniai maišeliai gali sunaikinti įkalčius.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

4. Kreipkitės medicininės pagalbos

Jei jaučiate stiprų skausmą, pasireiškia kraujavimas iš lytinių organų arba analinės angos, pirmiausia kreipkitės į gydymo įstaigos skubios medicininės pagalbos skyrių. Ten jums suteiks būtinąją medicinos pagalbą, paims tyrimams reikalingus ėminius ir pasistengs užtikrinti nėštumo bei lytiniu keliu plintančių infekcijų prevenciją.

5. Kreipkitės psichiatrinės ir psichologinės pagalbos

Didžiausia seksualinio smurto padaroma žala daugeliu atvejų yra psichologinė - išsivysto nerimo sutrikimas, depresija, potrauminio streso sindromas, valgymo sutrikimai, lengviau tapti priklausomam nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Dėl patirtos traumos atsiradusios psichologinės problemos gali lydėti visą gyvenimą, todėl itin svarbu pradėti apie jas kalbėti kuo anksčiau.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centruose dirbantys specialistai yra pasiruošę konsultuoti nuo seksualinio smurto nukentėjusius žmones, tačiau galite kreiptis ir į privačias klinikas ar gydymo įstaigų psichikos sveikatos centrus.

Seksualinė prievarta prieš vaikus

Žinia apie vaiko seksualinį tvirkinimą ar išprievartavimą gąsdina. Pirma suaugusio reakcija yra neigimas - “to negali būti”. Neigimas yra tiek asmeninė žmogaus, tiek ir visuomenės reakcija - “to negali būti šitoje šeimoje”, “to negali būti mūsų bendruomenėje”. Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrųjų vyksta, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius.

Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tai ir jos pasekmės gali būti matomos “kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir “siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Vaikystėje patyrę seksualinę prievartą yra labiau linkę į netinkamus lytinius santykius. Nukentėjusieji nuo seksualinės prievartos, yra labiau linkę suaugę patirti rimtus depresijos sutrikimus. Tarp išgyvenusių šiuos įvykius vyrų daugiau nei 70% siekia gydymo nuo tokių problemų kaip piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, mintys apie savižudybę bei bandymai nusižudyti.

Kaip atpažinti seksualinį smurtą patyrusį vaiką?

Vaikų nuo 3 metų elgesyje galima pastebėti šiuos pokyčius:

• Apetito pokyčiai
• Miego pokyčiai
• Košmarai
• Regresyvus elgesys (vaikas elgiasi lyg būtų žymiai mažesnio amžiaus: šliaužioja, čiulpia nykštį)
• Tampa hiperaktyviais
• Patiria tikus veido srityje

Vaikams nuo 6 metų, patyrusiems seksualinį smurtą, gali atsirasti nepaaiškintos baimės, bloga nuojauta, nerimas, depresija, mintys apie savižudybę, pykčio sulaikymas arba išliejimas, sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius, vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę, pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiaisiais.

Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik vieną kurį elgesį ar keletą. Reikia pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis su vaiku apie tai.

Kur kreiptis pagalbos?

Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt.

Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (policija, esant reikalui, susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu). Darbo dienomis iki 17 val. Rinkti faktus - pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę/psichologinę būseną.

Seksualinis smurtas yra rimta, bet sunkiai atpažįstama visuomenės sveikatos problema, kuri turi įtakos fizinei, psichinei ir reprodukcinei sveikatai. Jo pasekmės jaučiamos individualiu ir valstybiniu lygiu. Tyrimai rodo, kad 1 iš 5 vaikų iki savo 18 gimtadienio patiria kokio nors pobūdžio seksualinę prievartą. 1 iš 10 moterų nuo 15 m.

Statistika

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 1 iš 5 vaikų Europoje nukenčia nuo seksualinės prievartos iki jiems sukanka 18 metų. 70-85 % atvejų vaikai nukenčia nuo jiems artimo ar gerai pažįstamo asmens. Vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti daugelį metų, kartais - iki pilnametystės.

Seksualinės prievartos paplitimo tyrimų duomenys skiriasi nuo teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos tarnybų skelbiamų išaiškintų atvejų statistikos. Taip yra dėl to, kad didelė dalis seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų lieka neatskleista ir teisiškai neištirta.

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šiam vaikui reikia paramos. TU gali jam padėti. Daugeliu atvejų vaikai smurtą patiria iš žmonių, kuriuos jie gerai pažįsta ir jais pasitiki. Seksualiai išnaudoti vaikai dažnai atsitveria tyla, nes jie jaučia gėdą, kaltę ir baimę. Kai kurie vaikai smurto aukomis tampa būdami tokie maži, kad jie net nesupranta, kas su jais vyksta.

Apibendrinus atliktus seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimo tyrimus Lietuvoje, rezultatai svyruoja nuo 3,5%-6% iki 31%.

Pagalbos centrai

Akredituoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, sutrumpintai vadinami SKPC, teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės bei teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp įvairių institucijų.

Pagalbą teikia tik aukštąjį išsilavinimą turintys ir kvalifikuoti darbuotojai. Pagalbą galima gauti telefonu, internetu ar susitikus gyvai - SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą. Susisiekus su SKPC, pirmas žingsnis yra pokalbis su konsultante (-u), kuri (-s)išklauso, aptaria situaciją, suteikia emocinę paramą.

Aptariami žmogaus individualūs poreikiai ir sudaromas pagalbos teikimo planas, suteikiama visa reikalinga informacija sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas. Jei yra reikalinga psichologės (-o) ar teisininkės (-o) pagalba, suderinami nemokamų konsultacijų laikai.

SKPC dirbantys teisininkai ir teisininkės konsultuoja vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, iškeldinimo, ikiteisminio tyrimo ir kitais klausimais bei padeda parengti teisinius dokumentus. Tuo tarpu psichologė ar psichologas padeda aiškiai įvertinti situaciją bei kokius sprendimus ir atsakomybes galima priimti norint ją keisti.

Didžioji dauguma žmonių SKPC pagalbą gauna po to, kai į namus yra iškviečiama policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Visais atvejais policija informuoja vieną iš specializuotos kompleksinės pagalbos centrų apie įvykį, perduoda nukentėjusio asmens kontaktus. Visgi, į SKPC galima kreiptis ir asmeniškai - jei išgyvenate nerimą, santykiuose jaučiatės nesaugiai ir gyvenate įtampoje, jei kyla įtarimas, kad santykiai yra žalingi ar smurtiniai.

SKPC dirbančios (-tys) specialistės (-ai) neprašo patirto smurto įrodymų, smurto į „didelį“ ir „mažą“, į „sunkų“ ir „nelabai rimtą“ taip pat neskirsto ir pagalba yra suteikiama visais atvejais. SKPC pagalba patyrus smurtą artimoje aplinkoje yra prieinama penkias dienas per savaitę. Nors SKPC darbo laikai kiek skiriasi nuo centro iki centro, tarp 9 val. ir 17 val., veikia bendroji SKPC linija - pasikalbėti su mūsų specialistėmis (-ais) galite darbo dienos metu, paskambinusi (-ęs) numeriu 8 700 55516. Jeigu apie patirtą (patiriamą) smurtą kalbėti garsiai yra nesaugu, kontaktą galima užmegzti raštu.

SKPC yra išsidėstę per visą Lietuvą, tad pagalba yra netoli namų.

tags: #kaip #padeti #patiriantiems #seksualini #smurta