Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Smurto ir prievartos šeimoje auka gali tapti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties. Vis dėlto, būtent moterys dažniau patiria smurtą nei vyrai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Statistikos duomenys rodo, kad nuo prievartos šeimoje ir intymaus partnerio smurto prieš moteris, kasmet Europos Sąjungoje nukenčia milijonai žmonių. FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. - psichologinį smurtą, Lietuvoje - 20-29 proc. fizinį ir (arba) seksualinį, 50-59 proc. - psichologinį smurtą.
Smurtas artimoje aplinkoje - tabu? Dirbantys su smurtu artimoje aplinkoje ekspertai mano, kad situacija Lietuvoje po truputį gerėja ir pastebi, kad žiniasklaidoje šia tema kalbama plačiau. Visa visuomenė yra mažiau apatiški smurto atžvilgiu, jeigu į jį atkreipiamas dėmesys, tačiau labai svarbu apie tai atvirai diskutuoti. Deja, moterys, kurios patiria smurtą, dažnu atveju visai nesikreipia pagalbos, nes bijo apie tai kalbėti, nenori būti matomos aukos pozicijoje.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Siekiant skatinti drąsiau kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje, organizacija „Aktyvus jaunimas“ surengė „Silence Hides Violence“ projekto baigiamąją konferenciją. Projektu „Silence Hides Violence“ buvo siekiama kovoti su lyčių nelygybe ir smurtu prieš moteris, paneigiant mitus ir įsitikinimus apie artimoje aplinkoje naudojamą smurtą.
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (NISSC) teikia informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojuje esantiems asmenims, jų artimiesiems bei su jais dirbantiems specialistams.
Kas yra seksualinis smurtas? Seksualinis smurtas - bet koks seksualinis veiksmas, atliekamas prieš asmens valią, arba su kuriuo jis nesutinka. Tai gali būti išžaginimas, seksualinė prievarta, seksualinė prievarta ir išnaudojimas vaikystėje, seksualinis priekabiavimas, seksualinių vaizdų fotografavimas ar dalijimasis jais be sutikimo ir t.t. (sąrašas nebaigtinis).
Sutikimas yra apibrėžiamas kaip abiejų (visų) šalių laisvas susitarimas įsitraukti į sutartą seksualinę veiklą. Šis susitarimas gali būti pasiekiamas žodžiu, iš anksto aptarus situaciją, įsitikinus, jog partneris (-ė, -iai) nori pradėti ar tęsti intymų bendravimą.
Ne tik smurto aukos, bet ir jų artimieji gali kreiptis pagalbos į įvairias organizacijas ir tarnybas. Pasak Moterų informacijos centro programų vadovės Rugilės Butkevičiūtės, vienas iš svarbiausių patarimų yra nekaltinti aukos ir neanalizuoti jos elgesio. Rugilė teigia, kad jai dažnai tenka įtikinėti klientes, jog jos nėra kaltos dėl to, kad prieš jas smurtaujama. Svarbiausia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius smurtaujančio partnerio požymius ir kuo greičiau nutraukti santykius.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Pasitaiko atvejų, kai smurtą galiausiai sustabdo ne šeimos narių įsikišimas, o nepažįstamų žmonių pagalba. Svarbu pamatyti ir atkreipti dėmesį į smurtautoją, jeigu tai vyksta viešoje vietoje. Siekdami išvengti atsakomybės ir išlaikyti aukos kontrolę, nusikaltėliai dažnai perkelia kaltę aukai, kad pateisintų savo veiksmus. Tokie žmonės dažnai remiasi seksistiniais įsitikinimais ir išankstinėmis nuostatomis apie tai, kas yra ir kas nėra tinkama tam tikroms žmonių grupėms.
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Tad smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius. Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja.
Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių. Sunku suvokti, kad moterys, patiriančios artimųjų smurtą, galvoja, jog tai yra normalu.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra.
Daugėja ir depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų - pogimdyvinė depresija. Nors apie ją kalbama vis dažniau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, kad maždaug 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Moteris pradeda suvokti, kad jai sunku susigaudyti savo jausmuose, ji ir juokiasi, ir verkia, o ašarų priežasties nesupranta nei ji pati, nei juo labiau artimieji. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, natūralu savaitę ar dvi po gimdymo taip jaustis. Paprastai tokia savijauta (motinystės melancholija) kaip staiga prasidėjo, taip staiga ir baigiasi. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta negerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją. Ją patiria maždaug 10-15 proc. jaunų mamų. Vis dar vyrauja stereotipas, kad pogimdyminė depresija - išgalvotas dalykas.
Nacionaliniame informacijos apie seksualinį smurtą centre „Prabilk“ pagalbą teikia konsultantės. „Aš girdžiu, priimu, tikiu tavimi, noriu tau padėti, mūsų pokalbis liks tarp mūsų“ - tai nuotaika, su kuria konsultantės atsiliepia telefonu ar atsako į užklausas el. Kaip padėti sau išgyvenus seksualinį smurtą? Išgyvenusiems seksualinį smurtą svarbu suvokti, kad pradžioje jie turi pasirūpinti savo fiziniu saugumu ir emociniais poreikiais.
Pagalbos moterims linija - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Linijos savanorės suteikia reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos būdus moterims ir merginoms, patiriančioms bet kurios rūšies - fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį - smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais, išgyvenančioms psichologines krizes ir savižudybės riziką.
Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Tad lengvai prieinama nemokama psichologinė pagalba bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu yra itin svarbi ir aktuali.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Emocinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių̨. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais.
Kasmet Lietuvoje nuo smurto artimoje aplinkoje, nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar sveikatos būklės, nukenčia tūkstančiai moterų. Pagalbą šios moterys ir mergaitės gali gauti nuotoliniu būdu per „Skype“ programėlę - kreipdamosi į SKPCpagalba. Konsultacijos teikiamos kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 16 val. iš anksto užsiregistravus el. Pagal įstatymus, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) turi teikti pagalbą visiems Lietuvos gyventojams. Organizacijos naudoja įvairius kanalus, kuriais jas gali pasiekti nukentėję asmenys.
D. Masalskienė pabrėžia, jog smurto atpažinimo klausimas Lietuvoje vis dar yra jautri tema, kurčiųjų bendruomenė nėra išimtis. „Būtina suprasti, jog egzistuoja ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis bei ekonominis smurtas. Kreiptis pagalbos į SKPC galima nebūtinai tik patyrus smurtą, bet ir tada, kai tiesiog neramu dėl esamų santykių, juose nėra saugumo jausmo, o galbūt kyla nerimas dėl artimo žmogaus: sesers, mamos ar draugės. Specialistai patars, ką daryti, padės atpažinti, ar dabartinę situaciją galime įvardinti kaip vieną ar kitą smurto rūšį. Mes nereikalaujame, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar kreiptasi į policiją“, - pasakoja specialistė.
Ji pabrėžia, kad jei čia ir dabar vyksta smurtas, kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą.
Kur kreiptis pagalbos:
- Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“: Nemokama ir konfidenciali pagalba telefonu arba internetu darbo dienomis nuo 13:00 val. iki 17:00 val.
- Pagalbos moterims linija: Emocinė parama visą parą.
- SKPCpagalba per „Skype“: Konsultacijos kiekvieną pirmadienį nuo 12 iki 16 val. iš anksto užsiregistravus el. paštu.
- Bendrasis pagalbos centras: Skambinkite, jei čia ir dabar vyksta smurtas, kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei.
Svarbu prisiminti, kad pagalba yra prieinama ir svarbu kreiptis, jei patiriate smurtą ar jaučiatės nesaugūs.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Statistika apie smurtą prieš moteris Europos Sąjungoje ir Lietuvoje:
| Rodiklis | Europos Sąjunga | Lietuva |
|---|---|---|
| Fizinis ir (arba) seksualinis smurtas | 33% | 20-29% |
| Psichologinis smurtas | 43% | 50-59% |
tags: #kaip #padeti #moterims #patiriantiems #seksualini #smurta