Šiandieninėje visuomenėje, kur socialiniai tinklai vaidina vis svarbesnį vaidmenį, tampa būtina atlikti nuodugnius tyrimus, siekiant suprasti dezinformacijos plitimą ir poveikį. Socialinių medijų tyrimų metodologijos apima įvairius metodus ir priemones, leidžiančias analizuoti dezinformacijos sklaidą, vartotojų elgseną ir socialinių tinklų platformų vaidmenį šiame procese.
Socialinių tinklų ikonos
Visuomenės nuomonės apklausos dezinformacijos kontekste
Apklausa praėjusių metų pabaigoje atlikta siekiant geriau suprasti šalies gyventojų susidūrimo su dezinformacija patirtis, gilesnio dezinformacijos paplitimo ir poveikio pažinimo, Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) nuo 2023 m. pradžios pradėjus koordinuoti šalies institucijų veiklą informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo srityje. Šis visuomenės nuomonės tyrimas yra vienas vertingų įrankių, leidžiančių sistemiškiau vertinti dezinformacijos žalą nacionaliniam saugumui, kartu su kitais visuomenės nuomonės tyrimais jis leidžia susidaryti dezinformacijos vartojimo ir paveikumo žemėlapį.
Remiantis tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų niekada nesinaudoja dezinformaciją skleidžiančiais Rusijos ir Baltarusijos kanalais, tik 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigė kasdien ar bent kartą per savaitę naudojantys šiuos kanalus. Net 44 proc. apklaustųjų pažymėjo kartą per savaitę ir dažniau pastebintys pranešimus ar žinutes žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose, kurie, jų manymu, yra dezinformacija. Tyrime dalyvavusieji pažymėjo, kad dažniausiai dezinformaciją pastebi žinutėse apie karą Ukrainoje (15 proc.), COVID-19 ir skiepus (8 proc.) bei Izraelio ir „Hamas“ karą (5 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai gana gerai vertina savo įgūdžius atpažinti dezinformaciją - 44 proc. apklaustųjų teigė labai gerai arba gerai gebantys atpažinti tikslingai skleidžiamas melagingas žinias, o 29 proc. mano, kad geba atpažinti vidutiniškai.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Pagrindiniai visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai
- 63 proc. apklaustųjų atsakė daugiausia melagienų pastebintys socialiniuose tinkluose.
- 63 proc. mano, kad socialiniai tinklai (jų valdytojai) tinkamai nereaguoja į dezinformaciją, t. y. vykdo jos paneigimą bei užkardymą visiškai netinkamai (25 proc.) arba greičiau netinkamai (38 proc.).
Lietuvos gyventojai labai aiškiai indikavo socialinius tinklus kaip dažniausiai dezinformacijos išnaudojamą kanalą. Ir nors jų platformos pačios nėra dezinformacijos autoriais ar informacinių incidentų operacijų vykdytojais, tai neužkerta kelio dezinformacijos sklaidai.
Valdžios institucijų atsakas į dezinformaciją
Kaip kovoti su dezinformacijos kampanijomis, nukreiptomis į jus socialiniuose tinkluose
Vienas iš NKVC prioritetinių darbų 2024 m. - įtvirtinti ir tobulinti vieningą duomenų formato metodologija ir pažangiais technologiniais sprendimais paremtą Informacinių incidentų stebėsenos ir analizės modelį. Jis apjungs 10-ies institucijų valdomus duomenis ir įžvalgas apie informacines grėsmes Lietuvai bei padės padidinti informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo efektyvumą.
„Tiek nacionalinės priemonės, kuriant konsoliduotą šalies institucijų ekspertinį dezinformacijos analizės modelį ir generuojant atsako veiksmus, tiek kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija steigiamo mokymų centro, suteiksiančio galimybę EBPO ir šalių partnerių tarnautojams mokytis tarpusavyje ir stiprinti gebėjimus atpažįstant neteisėtas užsienio įtakas, mažinant jų žalingą poveikį, užkertant joms kelią bei kovojant su dezinformacija, padės Lietuvai ir užsienio partneriams geriau pasirengti tokių šalių agresorių kaip Rusija keliamoms grėsmėms“, - pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Socialinių tyrimų metodai: apklausa
LTVadovėlio „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“ tikslas - apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu. Vadovėlyje daug dėmesio skiriama praktiniams apklausos atlikimo aspektams: klausimyno sudarymo principų aptarimui, skirtingų apklausos būdų taikymo privalumų bei trūkumų analizei ir kt. Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš tyrėjų praktikos, socialinių tyrimų metodologijos literatūros ir skirtingų socialinių tyrimų, kurie atskleidžia apklausos metodo taikymo galimybių įvairovę, galimus sunkumus bei jų sprendimo būdus. Vadovėlyje pateikiamos papildomos priemonės savarankiškoms studijoms bei naudingos praktinės pagalbinės priemonės, sąvokų žodynėlis lietuvių ir anglų kalbomis, dalykinė rodyklė.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams (nepriklausomai nuo studijų programos krypties), kurie studijuoja socialinių tyrimų metodologijos dalykus, planuoja atlikti tyrimų rengdami kursinį ar baigiamąjį darbų arba norėtų pritaikyti apklausos metodų kitiems studijų tikslams. Šis vadovėlis bus parankus visiems, kam reikalingos esminės teorinės ir praktinės žinios apie apklausos metodo taikymų socialiniuose tyrimuose.
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Daugiausia melagienų pastebi socialiniuose tinkluose | 63% |
| Socialiniai tinklai tinkamai nereaguoja į dezinformaciją | 63% |
| Labai gerai arba gerai geba atpažinti dezinformaciją | 44% |
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #mediju #tyrimai