Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (toliau - Komitetas) atlieka svarbų vaidmenį stebint, kaip valstybės įgyvendina 2006 m. JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Lietuva, ratifikavusi šią Konvenciją 2010 m., įsipareigojo laikytis joje įtvirtintų žmogaus teisių standartų. Tačiau vien ratifikavimo nepakanka - valstybė taip pat privalo periodiškai teikti ataskaitas Komitetui, kad šis galėtų įvertinti, kaip šalis laikosi savo įsipareigojimų.
Komitetas, gavęs valstybės ataskaitas, jomis nesivadovauja vien tik jomis. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai - nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį, Jungtinių Tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida. Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės JT Neįgaliųjų teisių komiteto išvados ir rekomendacijos Lietuvai, pateiktos įvertinus šalies pažangą įgyvendinant konvenciją.
Ataskaitos rengimas ir svarstymas
Kiekviena tarptautinė konvencija reguliariai yra peržiūrima, tai yra vertinama, kaip šios konvencijos nuostatos įgyvendinamos konkrečioje šalyje. Svarsto ir vertina atitinkami JT komitetai.
Vadovaujantis nustatyta tarptautinių stebėsenos mechanizmų - Komitetų darbo tvarka, prieš svarstant oficialias valstybių ataskaitas, visuomet pirmiausia yra išklausoma pilietinės visuomenės, t.y. neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų pozicija.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Praėjusių metų pavasarį asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komitetui parengė alternatyviąją (šešėlinę) ataskaitą apie tai, kaip Lietuvoje įgyvendinama JT Neįgaliųjų teisių konvencija. Alternatyvioji ataskaita yra dokumentas, rengiamas žmogaus teisių organizacijų, kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių grupių, tarp jų ir neįgaliųjų organizacijų.
2016 m. balandžio 6-7 d.d. JT neįgaliųjų teisių komitete buvo svarstoma pirmoji Lietuvos ataskaita dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.
2016 m. balandžio 25 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai. Jose komitetas pirmą kartą įvertino, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.
Pagrindinės komiteto rekomendacijos
Kritiškų pastabų išvadose kur kas daugiau.
Negalios apibrėžimas
Lietuvai pasiūlyta išplėsti teisinę negalios sąvoką. Anot komiteto, šiuo metu ji apima tik žmogaus sutrikimus (angl. impairments), tačiau ne jo aplinką. Komitetas nurodė, jog Lietuvoje iki šiol vyrauja tokia negalios sąvoka ir samprata, kuri akcentuoja asmeninius trūkumus (angl. individual impairment), neįtraukiant socialinio ir sąveikinio (angl. interactional) aspekto.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
„Neįgaliųjų teisių konvencija yra unikalus dokumentas, kardinaliai keičiantis mūsų požiūrį į negalią. Taigi iš esmės problema egzistuoja ne žmoguje ar jo negalioje, bet nepritaikytoje, kliūčių pilnoje, nedraugiškoje aplinkoje.
Sąlygų pritaikymas
Komitetas išreiškė „gilų susirūpinimą“, kad sąlygų neįgaliesiems nepritaikymas Lietuvoje faktiškai nelaikomas diskriminacija.
Sąvoka „sąlygų pritaikymas“ atsirado įgyvendinant pakitusį požiūrį į pačią negalią. Trumpai tariant, sąlygų pritaikymas (angl. accommodation) - tai būtinos ir tinkamos priemonės, kurių reikia, kad neįgalieji galėtų vienodai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis.
Darbo kontekste, tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia tokios aplinkos sukūrimą, kuri įgalintų visus kvalifikuotus darbuotojus vienodai gerai atlikti savo funkcijas.
Teisinis veiksnumas
Neseniai Lietuvoje įvyko teisinė neveiksnumo reforma. Komitetas ją sukritikavo bei paragino šią reformą „reformuoti“.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
„Konvencija numato, jog visi neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais. Taip pat visi neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Neveiksnumo reforma Lietuvoje tokių naujovių neįtvirtino. Ji pakeitė neveiksnumo institutą, tačiau paliko galimybę asmenį paversti objektu tam tikrose srityse, pavyzdžiui, sveikatos, finansų klausimais, perleidžiant sprendimų teisę asmens globėjui.
Visgi svarbu pabrėžti ir pozityvųjį reformos elementą - naujai atsiradusį pagalbos priimant sprendimus mechanizmą. Tai yra ta alternatyva, kuri turi būti taikoma vietoje veiksnumo ribojimo ir sprendimų perleidimo globėjui. Būtent į pagalbą priimant sprendimus kur kas daugiau dėmesio turėtų kreipti valstybės institucijos, organizuodamos švietimą bei kvalifikacijos kėlimo mokymus.
Įtraukusis švietimas
„Iš tiesų švietimo sistema Lietuvoje vargiai prisideda prie vaikų su negalia įtraukimo į visuomenę bei diskriminacijos mažinimo. Mokyklose trūksta ir resursų, ir pastangų sudaryti sąlygas klasėse mokytis įvairias negalias turintiems vaikams. Vaikų su negalia įtrauktis, ypatingai jų teisės į švietimą užtikrinimas, yra esminis žingsnis, siekiant neįgaliųjų diskriminacijos mažinimo.
Žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose
Didelį susirūpinimą komitetui sukėlė ir žmogaus teisių pažeidimai uždarose įstaigose - socialinės globos namuose ir psichiatrijos ligoninėse. Sukritikuotas ir dabar vykstantis de-institucionalizacijos procesas, kuomet neįgaliųjų globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vietoje jų teikiamos paslaugos bendruomenėje.
Teisė balsuoti
Valstybė paraginta neriboti neįgaliųjų teisės balsuoti rinkimuose. Šiuo metu Konstitucija ir įstatymai neleidžia balsuoti teisinio veiksnumo neturintiems žmonėms. Komitetas rekomendavo šiuos apribojimus naikinti keičiant Konstituciją ir įstatymus ir dėl šios konkrečios rekomendacijos atsiskaityti po metų.
Konvencijos įgyvendinimo priežiūra ir koordinavimas
Griežtai sukritikuota ir netinkama Konvencijos įgyvendinimo priežiūros ir koordinavimo sistema.
Vienas iš ataskaitos priekaištų buvo tas, kad konvencijos įgyvendinimu užsiima tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Taip, atsakomybės klausimą keliame nuo pat konvencijos ratifikavimo. NT konvencija yra platus žmogaus teisių dokumentas, už kurio įgyvendinimą turi būti atsakingos įvairios valstybės institucijos ir ministerijos: Aplinkos, Švietimo, Teisingumo ir kitos. Todėl atsakomybės prisiėmimas ar jos paskirstymas įvairioms valstybės žinyboms yra labai svarbus. Turi atsirasti tarpinstituciniai ir pačios Vyriausybės palaikomi įsipareigojimai.
Individualios peticijos komitetui
Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė, prieš kurią yra nukreipta peticija, būtų 2006 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl žmonių su negalia teisių valstybė narė. Taip pat valstybė turi būti išreiškusi sutikimą pagal papildomą protokolą.
Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats.
Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši.
Reikalavimai individualioms peticijoms
- Besikreipiantis asmuo (arba asmuo, kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų.
- Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės.
- Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje.
Informacija, kuri turi būti nurodyta peticijoje:
- Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas.
- Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas.
- Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą).
- Peticijos apimtis neturėtų būti didesnė kaip 50 lapų (be priedų).
Išvados
JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti neįgaliųjų teises ir gerovę. Nors rekomendacijos teisiškai nėra privalomos, jos turi didelę politinę reikšmę ir turėtų būti rimtai įvertintos bei įgyvendintos. Visuomenė stipri tiek, kiek stiprus silpniausias jos narys.
2016 m. balandžio 6-7 d.d. JT neįgaliųjų teisių komitete buvo svarstoma pirmoji Lietuvos ataskaita dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo.
Komitetas pateikia išvadas, kaip konvencija yra įgyvendinama, ir rekomendacijas, kaip geriau tai daryti. Demokratinės valstybės gera valia ir tarptautinis įsipareigojimas - šias rekomendacijas priimti rimtai ir jas įgyvendinti.
Vertinant Komiteto narių keliamus klausimus bei teikiamas pastabas ir komentarus, pažymėtina, kad daugelyje sričių Lietuvoje, deja, jaučiamas nepakankamas valstybės rūpestis ir įdirbis įgyvendinant žmogaus teisėmis grįstą negalios politiką.
LNF džiaugiasi turėjęs galimybė aktyviai dalyvauti visuose šio tarptautinio stebėsenos proceso etapuose ir su nekantrumu laukia Komiteto išvadų bei rekomendacijų, kurios tikėtina turėtų pasirodyti jau balandžio 21 d.
tags: #neigaliuju #teisiu #komiteto #pateiktu #rekomendaciju #lietuvai