Socialinė gerovė yra traktuojama kaip pakankamas asmens materialinių ir nematerialinių poreikių patenkinimas. Visuomenės gerovė yra glaudžiai siejama su jos pažanga. Jauniems žmonėms ji ypač yra svarbi, kuomet pradedamas gyventi suaugusio žmogaus gyvenimas.
Tyrimai rodo, kad visi studentai studijų metais susiduria bent su viena socialinės gerovės problema, o ją spręsti padeda valstybės, aukštosios mokyklos ar tėvų suteikiama parama, kurią studentai vertina gerai. Beveik visada studijuojant asmenys patiria socialinės gerovės problemas: studijų ir darbo nesuderinamumas, tinkamų gyvenamųjų sąlygų neturėjimas ir benamystė, kokybiško maisto nebuvimas ir maisto stygius. Buvo nustatyta, kad asmenys, kurie susiduria su studijų ir darbo nesuderinamumo problema, dažnai patiria darbo našumo, studijų rezultatų kokybės ir asmens emocinės būsenos kritimą.
Europos socialinis tyrimas (EST)
Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. EST istorija prasidėjo 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys (EST tikrųjų narių, stebėtojų ar svečio teisėmis). Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.
Pagrindiniai EST tikslai
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų:
- apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas;
- įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse;
- skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus;
- didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei;
- sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
EST Lietuvoje
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos:
- ESS4 (2008/09)
- ESS5 (2010/11)
- ESS7 (2014/15)
- ESS8 (2016/17)
- ESS9 (2018/19)
- ESS10 (2020-22)
- ESS11 (2023/24)
Jau 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 143.4. punkte teigiama, kad sudarydama prielaidas vykdyti mokslinius tyrimus valstybės prioritetinėse srityse ir dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose [...] Lietuva įsitrauks į tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus ir į Europos socialinį tyrimą. 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (23 punktas) numatyti šie tikslai: „įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką <...> Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene“. EST gali būti viena iš priemonių, padedančių tai įgyvendinti.
Pagrindiniai tyrimo vykdytojai Lietuvoje
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
Tyrimo temos
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse.
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Taip pat skaitykite: Gerovės užtikrinimas vaikams
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
Metodai
EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus. Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai. EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos.
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
Taip pat skaitykite: Socialinės gerovės rodiklių analizė
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis. Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“. Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
EST EMTIK sukurti ištekliai
Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje). Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis. Ši serija neapsiriboja tik paprastu duomenų pateikimu - remiamasi teorija ir išsamia moksline analize.
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt.
Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814 (arba 7 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc. arba 5 proc. daugiau nei 2023 m. lapkričio mėn.).
Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai. Per 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. iš viso apsilankymų EST 11 bangos duomenų peržiūrai buvo 270.
EST EMTIK sukurti ištekliai:
- Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje).
- Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis.
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengti įvairūs renginiai, įskaitant seminarus, diskusijas ir mokymus.
Socialiniai sveikatos determinantai (SSD)
Socialiniai determinantai lemia, ar žmogus grįžta iš darbo išsekęs ar dar turi jėgų šeimai, ar nuolatinis stresas tampa norma, ar ligos reiškia trumpą nedarbingumą ar ilgalaikį kritimą iš darbo rinkos. Jie veikia tai, ar sveika mityba yra reali galimybė, ar tik kaltę keliantis priesakas, ar emocinė pagalba prieinama laiku, ar tik tada, kai situacijos tampa kritinės. Kai sveikata suprantama tik kaip asmeninė kategorija, sunkumai - perdegimas, depresija, lėtinės ligos - ima atrodyti kaip individualūs trūkumai, nors dažnai tai yra socialinių sistemų pasekmės.
Nuo tada, kai XIX a. pab. modernios valstybės ėmė vesti detalesnes gyventojų statistikas, ėmė matytis, kad ligų ir mirtingumo pasiskirstymas neatsiejamas nuo socialinės padėties ir aplinkos. 1897 metais vienas iš sociologijos pradininkų Emilis Durkheimas išleido iki šiol reikšmingą tyrimą, kuris pademonstravo, kad net, rodos, tokio individualaus reiškinio kaip savižudybė tikimybė priklauso nuo lyties, šeimyninės padėties, religijos, išsilavinimo, profesijos ir nuo platesnių socialinių normų ir įvykių.
Šiandien tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek kitos tarptautinės sveikata besirūpinančios institucijos, įskaitant Europos Sąjungą, beveik vieningai kartoja tą pačią mintį: sąlygos, kuriose žmonės gimsta, auga, dirba ir sensta, daro didesnę įtaką sveikatai nei medicinos sistemos.
Kaip vieną ryškesnių SSD reikšmės pavyzdžių galima atsiminti Covid-19 pandemiją. Nors pats virusas buvo biologinis, jo pasekmės buvo aiškiai sąlygotos socialinių veiksnių. Sergamumas ir mirtingumas pasiskirstė netolygiai, priklausomai nuo darbo pobūdžio, gyvenimo sąlygų, galimybių dirbti nuotoliniu būdu ar gauti socialinę paramą. Psichologinė pandemijos našta taip pat nebuvo vienoda. Izoliacija, nesaugumas, ekonominis nestabilumas, perdegimas ir nerimas labiausiai palietė tuos, kurių socialinė padėtis ir iki tol buvo trapesnė.
SSD politikos kryptys
Norvegijos visuomenės sveikatos įstatymas numato, kad savivaldybės privalo stebėti ir įvertinti socialinių sąlygų poveikį visuomenės sveikatai, įtraukti šiuos duomenis į visų sektorių strategijas ir sprendimus, ir mažinti sveikatos nelygybes.
Kita galima progreso kryptis - specifiniams SSD ar pažeidžiamoms grupėms skirtos tarpsektorinės programos (kaip Vilniaus romų integracijos atveju), kurios aiškiai deklaruotų skirtingų sektorių bendradarbiavimą ir atsakomybes, taip įveikiant „visų ir niekieno atsakomybės“ inerciją. Pavyzdžiui, Kanadoje autochtonų gyventojų sveikatą gerinti siekiančios programos įtraukia būsto, maisto, savivaldos ir kitus klausimus.
VDU pagalba studentams
Jei studijų metu iškyla sunkumų - nuo akademinių iššūkių iki emocinės sveikatos ar socialinės integracijos klausimų - tu nesi vienas. Vytauto Didžiojo universitetas siekia, kad kiekvienas studentas jaustųsi saugus, suprastas ir palaikomas, užtikrinti visapusišką studentų gerovę - ne tik akademinėje srityje, bet ir kasdieniniame gyvenime universiteto bendruomenėje.
Universitete veikiantys centrai ir departamentai rūpinasi kiekvieno studento poreikiais: nuo karjeros planavimo, psichologinės gerovės, socialinės paramos iki aktyvaus laisvalaikio, savanorystės ar dvasinio palaikymo. Čia veikia Karjeros centras, Studentų centras, Psichologijos klinika, Sporto ir Menų centrai, taip pat - Akademinė sielovada bei pagalba studentams su negalia.
K. Donelaičio g. 52-112 įsikūrusi Student Lounge - jauki erdvė, kur kiekvienas studentas yra laukiamas atsipūsti, pabendrauti ar ramiai pasiruošti studijoms. Universitetas reguliariai dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata, efektyviai planuoti laiką, valdyti stresą ar sėkmingai pasiruošti egzaminams. Visa tai padeda kurti sąmoningesnę, sveikesnę ir bendruomeniškesnę studijų patirtį.
| Organizacija | Tikslas |
|---|---|
| Karjeros centras | Karjeros planavimas |
| Studentų centras | Socialinė parama |
| Psichologijos klinika | Psichologinė gerovė |
| Sporto ir Menų centrai | Aktyvus laisvalaikis |
| Akademinė sielovada | Dvasinis palaikymas |