Visuomenės gerovę įprasta vertinti pasitelkus šalyje sukuriamo BVP vienam gyventojui perspektyvą. Tačiau šiandien šis rodiklis susilaukia nemažai kritikos. Vis dažniau sutariama, jog BVP, kuriam nesvetimi rimti matavimo trūkumai bei pasikeitusios ekonomikos poreikių neatitikimas, yra uzurpavęs viešųjų diskusijų erdvę ir politinę darbotvarkę. Apie būtinybę atsisakyti BVP „vienvaldystės“ ir kreipti viešąjį diskursą visuomenės gerovės linkme signalizuoja ir pasaulyje neseniai kilusi populizmo banga.
Sutariant, jog BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, yra bandymų ir siūlymų, kokiu kitu lengvai suprantamu ir komunikuojamu rodikliu būtų galima jį pakeisti ar papildyti. Ko gero populiariausias alternatyvus būdas stebėti gyvenimo lygio progresą yra pasitelkti į pagalbą iš atskirų rodiklių sukonstruotus indeksus. Šio būdo entuziastingai ėmėsi įvairios tarptautinės institucijos ne tik savo sudarytų indeksų pokyčių stebėjimui, bet ir šalių reitingavimui pagal juos.
Štai Jungtinių tautų Žmogaus socialinės raidos indekso reitinge (angl. Human Development Index), kuris vertina šalies pasiekimus sveikatos, švietimo ir pajamų dimensijose, Lietuva patenka tarp aukščiausiai įvertintų šalių ir užima 37 vietą iš 188 šalių. Visgi būtina paminėti ir tai, kad daugiausia progreso pasiekta iki 2010 m., tačiau nuo tada šalies progreso tempas gerokai sumenko ir 2015 m., lyginant su 2010 m., Lietuva šalių reitinge smuko 1 vieta žemyn. Be to, pakoregavus šį indeksą pagal pajamų, gyvenimo trukmės ir išsilavinimo nelygybės rodiklius, šalies indekso vertė sumenksta 10,5 proc. ir tai yra viena didžiausių korekcijų tarp minėtos grupės šalių.
Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame Įtraukiančio vystymosi indekso (angl. Inclusive Development Index) reitinge Lietuva ir šiemet, ir pernai tarp besivystančių šalių atsidūrė pirmoje vietoje ir aplenkė daugelį naujųjų ES šalių. Lietuva šiame reitinge patenka tarp 20 proc. pažangiausių besivystančių šalių pagal tokius rodiklius, kaip darbo jėgos produktyvumas, vidutinės disponuojamosios pajamos, nacionalinės santaupos ir netgi turto nelygybė, kuri yra gerokai mažesnė nei daugelyje senųjų išsivysčiusių šalių.
Visgi pastarųjų 5 metų tendencijos atskleidžia ir nerimą keliančių ženklų. Augantis išlaikomo ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, pajamų nelygybė, menkas progresas mažinant skurdą bei išaugęs santykinis išskiriamo anglies dvideginio kiekis neigiamai veikia visuomenės gerovę.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kiek kitokį sprendimą gerovės matavimo problemai siūlo „laimės ekonomikos“ apologetai. Pastarieji teigia, jog svarbiausia yra subjektyvus laimės vertinimas, kuris nustatomas apklausų pagalba, o politikos formuotojų užduotis ją maksimizuoti. JT Pasaulio laimės ataskaitoje ėmėsi reitinguoti šalis pagal suvokiamą laimės lygį ir bando įvertinti, kokie veiksniai jį lemia. Remiantis 2016 m. Visgi šis būdas vertinti gerovę turi ir trūkumų.
Praktiškai sudėtinga nustatyti, kokie konkrečiai veiksniai lėmė suvokiamos laimės pokyčius, tad neretai gali būti sudėtinga parinkti galimus sprendimus. Be to, politinės priemonės net ne visada gali būti veiksmingos, kadangi laimės pojūtį gali veikti nuo jų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, asmeninės savybės, tautinės ypatybės, istorinė patirtis ar net nuotaika.
Visgi nepaisant išaugusio įvairių indeksų bei subjektyvaus laimės vertinimo populiarumo, pasaulyje bandoma kurti ir labiau rafinuotus naujus gerovės rodiklius, kurie taip pat galėtų tapti reguliariai stebimais. Pavyzdžiui, Stenfordo universiteto mokslininkai Jones ir Klenow sukonstravo visiškai naują gerovės matą, kuriame vartojimo duomenys koreguojami pagal tokius gerovės aspektus, kaip laisvalaikis, nelygybė bei tikėtina gyvenimo trukmė.
Pavyzdžiui, pasirodo, jog dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, mažesnės nelygybės ir trumpesnių darbo valandų Vakarų Europos šalyse gyvenimo standartai yra gerokai aukštesni nei rodo BVP vienam gyventojui. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, Kinijoje, Pietų Azijoje, gyvenimo standartai yra gerokai žemesni nei rodo BVP statistika.
Tad nors alternatyvių būdų įvertinti visuomenės gerovę ir jos raidą jau yra, kol kas visi minėti indeksai ir rodikliai sunkiai skinasi kelią į viešąsias diskusijas. Tikėtina, jog taip yra dėl to, kad ir patys politikai netrykšta dideliu užsidegimu kažką keisti - juk siekti ne vien spartaus, bet ir tvaraus bei įtraukiančio ekonomikos augimo būtų gerokai sunkesnė jiems tenkanti užduotis. Vis tik, net jei toks gerovės rodiklis ir nebūtų labai mėgstamas politikų, jis, tikėtina, paskatintų tiek visuomenę, tiek politikus pažvelgti į ekonomiką ir į visuomenės gerovę kompleksiškai ir paskatintų siekti teigiamų pokyčių.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Specialistės papasakojo, kokie yra pirmieji autizmo požymiai
Vaikų ir paauglių socialinė gerovė
Vaikų ir paauglių socialinės gerovės rodikliai Lietuvoje prastėja. Bemaž pusei mūsų šalies vaikų ir paauglių stinga artimųjų, šeimos palaikymo, maždaug trečdalis patiria sunkumų bendraudami su tėvais, net 70 proc. jaunuolių nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi. Pastarasis Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas atskleidė, kokioje socialinėje aplinkoje auga, mokosi ir su iššūkiais susiduria vaikai ir paaugliai.
Pasak HBSC tyrimo Lietuvos pagrindinio tyrėjo prof. Kastyčio Šmigelsko, žvelgiant į Lietuvos ir kitų tyrime dalyvaujančių šalių duomenis, matyti, kad kai kuriose padėtis gerėjo ar beveik nekito, dar kitose - prastėjo. Lietuvos atveju, per 2018-2022 m.
Nagrinėjant subjektyviai suvokiamą socialinę paramą, paaiškėjo, kad nepakankamą šeimos ir nepakankamą draugų paramą jautė beveik pusė vaikų ir paauglių - atitinkamai, 41 proc. ir 45 proc. paauglių. Šie rezultatai - pastebimai prastesni už HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkį (atitinkamai, 32 proc. ir 42 proc.). Vertinant, kaip su paauglių emocine gerove susijusi šeimos ir draugų parama, nustatyta, kad paramos stoką jaučiantys paaugliai mažiau patenkinti gyvenimu, mažiau laimingi, dažniau išsako psichologinio pobūdžio nusiskundimų, dažniau jaučiasi vieniši.
„Šie rezultatai rodo, kad gerai jauno žmogaus savijautai svarbūs palaikantys santykiai su artimiausiais juos supančiais žmonėmis. Pasitikėjimas, atvirumas bendraujant, emocinis palaikymas, pasirengimas padėti - šios santykių ypatybės labai svarbios artimiems, draugiškiems santykiams“, - pastebi profesorius.
Kitas svarbus socialinės aplinkos rodiklis - kaip paaugliams lengva ar sunku bendrauti su savo tėvais. Tyrimo duomenimis, 24 proc. moksleivių nurodė, kad patyrė sunkumų bendrauti su mama, 36 proc. - su tėčiu. Kitose šalyse šis rodiklis geresnis - bendrauti su mama sunkumų patiria vidutiniškai 17 proc. moksleivių, su tėčiu - 29 proc.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse matyti, kad sunkumų kalbėtis su tėvais dažniau patiria vyresni moksleiviai, dažniau - merginos nei vaikinai. Lietuvoje kalbėtis su mama sunku 16 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, kalbėtis su tėčiu - 24 proc. berniukų ir 48 proc.
Vertinant mokytojų ir bendraklasių paramą, situacija Lietuvoje dar prastesnė. Nepakankamą paramą iš mokytojų jautė 66 proc. moksleivių (kitose šalyse 48 proc.), nepakankamą paramą iš bendraklasių - 56 proc. (kitose šalyse 45 proc.).
Pasak prof. K. Šmigelsko, čia svarbus ir lyties veiksnys - Lietuvoje didesnė dalis mergaičių jautė nepakankamą paramą iš šeimos (46 proc.), mokytojų (71 proc.) ir bendraklasių (65 proc.), o didesnė dalis berniukų jautė nepakankamą paramą iš draugų (49 proc.).
Išsamiau vertinant paauglių savijautą mokykloje, paaiškėjo, kad didžioji dauguma paauglių Lietuvoje nėra patenkinti mokykla, kurioje mokosi - taip nurodė net 71 proc. moksleivių. Tiesa, šie duomenys mažai skyrėsi nuo HBSC tyrime dalyvaujančių šalių vidurkio (75 proc.).
Vertinant mokymosi krūvį, bene visose tyrime dalyvaujančiose šalyse stebimos tos pačios tendencijos: kuo vyresni moksleiviai, tuo daugiau krūvio mokykloje jie jaučia. Nors iš viso ganėtinai užimti mokykla nurodė 43 proc. Lietuvos moksleivių, skaičiai pagal klases pastebimai skyrėsi - tarp berniukų ganėtinai užimti jautėsi 29 proc. penktokų ir 43 proc. devintokų, tarp mergaičių - atitinkamai, 32 ir 62 proc.
Ši takoskyra tarp berniukų ir mergaičių jaučiamo mokymosi krūvio mokykloje stebima beveik visose šalyse, o skirtumai turi tendenciją didėti.
„Viena vertus, šie skaičiai neramina: vaikai ir paaugliai jaučiasi apsunkinti mokymosi turiniu ir kiekiu. Tai natūrali pasekmė to, kad ugdymo sistema iš jauno žmogaus reikalauja didelio kiekio žinių ir gebėjimų. Kita vertus, švietimo sistema ne tik užpildo jaunuolių kasdienybę, formuoja jų santykius su bendraamžiais ir suaugusiais, bet ir prisideda prie asmenybės ugdymo ir pasirengimo suaugusiojo gyvenimui - tiek kompetencijų, tiek ir asmeninių savybių požiūriu“ - teigia prof. Kastytis Šmigelskas.
HBSC - paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas Europoje, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Pagrindinis šio tyrimo tikslas - geriau pažinti 11-17 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų. Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 metais ir tęsiamas iki šiol, jį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultetas.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja - šalis pademonstravo įspūdingą progresą.
Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.
Psichologinė gerovė Lietuvoje
Psichologinė gerovė - tai sudėtingas reiškinys, kurį formuoja daugybė veiksnių. Pirmiausia, individualūs aspektai, tokie kaip asmenybės savybės, emocinė inteligencija ir gebėjimas susidoroti su stresu, yra lemiami. Pavyzdžiui, žmonės, pasižymintys aukšta emocine inteligencija, geriau supranta savo jausmus ir efektyviau bendrauja su aplinkiniais.
Socialinė aplinka taip pat neturi būti nuvertinta. Tvirti ryšiai su šeima, draugais ir bendruomene gali žymiai prisidėti prie psichologinės gerovės. Palaikymas iš artimųjų suteikia saugumo jausmą ir sumažina izoliacijos riziką, kuri dažnai susijusi su depresija.
Ekonominiai aspektai, tokie kaip pajamos ir darbo stabilumas, taip pat turi didelę reikšmę. Žmonės, susiduriantys su finansiniais sunkumais, dažnai jaučia didesnį stresą, kuris gali paveikti jų emocinę sveikatą.
Kultūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tradicijos, vertybės ir socialinės normos formuoja, kaip žmonės vertina psichologinę gerovę. Galiausiai, aplinkos veiksniai, pvz., gyvenimo sąlygos, urbanizacija ir oro kokybė, gali turėti neigiamą poveikį psichologinei gerovei.
Visi šie aspektai sudaro kompleksinį psichologinės gerovės paveikslą. Rodikliai apima įvairias sritis, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, streso lygis, socialinė izoliacija ir bendravimas su kitais. Statistika rodo, kad tam tikros gyventojų grupės, pavyzdžiui, jauni žmonės, senjorai ar kaimo gyventojai, patiria didesnių iššūkių psichologinės gerovės srityje. Be to, pandemija ir kiti socialiniai pokyčiai turėjo didelį poveikį.
Informacija apie psichologinės gerovės rodiklius yra naudinga ne tik specialistams ir politikams, bet ir visiems visuomenės nariams.
Psichologinė gerovė - tai sudėtingas ir daugiaprasmis dalykas, apimantis asmeninius, socialinius bei kultūrinius aspektus. Tai ne tik emocijų būklė, bet ir bendras gyvenimo kokybės įvertinimas.
Psichologinė gerovė dažnai skirstoma į kelias pagrindines dimensijas. Pirmiausia, emocinė gerovė apima teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas ir ramybė, taip pat gebėjimą valdyti neigiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ar nerimą. Socialinė gerovė taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Stiprūs ryšiai su šeima, draugais ir bendruomene gali žymiai pagerinti psichologinę būseną. Kultūriniai veiksniai taip pat gali turėti didelę įtaką psichologinei gerovei.
Norint įvertinti psichologinę gerovę, naudojami įvairūs rodikliai, tokie kaip gyvenimo kokybės indeksai ir laimės rodikliai.
Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodikliai yra svarbus visuomenės sveikatos barometras. Naujausi tyrimai rodo, kad 2022 metais nemaža dalis gyventojų teigia, jog jaučiasi gerai ar net labai gerai.
Socialinė parama atlieka esminį vaidmenį psichologinėje gerovėje. Tyrimai liudija, kad žmonės, turintys tvirtus socialinius ryšius, dažniau jaučiasi laimingesni. Streso lygiai taip pat išlieka aktualūs. Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų jaučia vidutinį ar aukštą stresą, ypač dėl darbo, finansinių iššūkių ir asmeninių santykių.
Tam, kad pagerintume gyventojų psichologinę gerovę, vis aktyviau skatinamas psichikos sveikatos švietimas ir informavimas.
Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodiklių analizė remiasi įvairiais šaltiniais. Tarp jų - oficialūs valstybės registrai ir nepriklausomos tyrimų organizacijos. Lietuvos statistikos departamentas teikia detalias ataskaitas, kurios apima gyventojų psichologinę būklę, remdamosi įvairiomis apklausomis ir tyrimais. Tyrimų organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos mokslo taryba, vykdo sociologinius ir psichologinius tyrimus. Jų tikslas - suprasti gyventojų psichologinės gerovės tendencijas ir veiksnius, kurie jas lemia.
Analizuojant psichologinės gerovės rodiklius, dažnai taikoma statistinė analizė. Kokybiniai tyrimai, pavyzdžiui, interviu ar atviros apklausos, suteikia galimybę geriau suprasti gyventojų patirtis ir nuomones, susijusias su psichologine gerove. Duomenų analizės procese svarbu ne tik taikyti statistinius metodus, bet ir interpretuoti rezultatus atsižvelgiant į kontekstą.
Emocinė sveikata kaip psichologinės gerovės pagrindas
Emocinė sveikata yra šios gerovės pagrindas. Tai apima gebėjimą atpažinti ir valdyti emocijas, spręsti problemas bei siekti tikslų. Tvirti emociniai pagrindai leidžia geriau bendrauti, jausti empatiją ir įveikti sunkumus.
Socialiniai ryšiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį psichologinėje gerovėje. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius, dažnai patiria didesnį laimės jausmą ir gyvenimo pasitenkinimą. Tačiau psichologinė gerovė priklauso ir nuo individualių veiksnių, tokių kaip asmenybės bruožai, gyvenimo patirtis ir aplinkos įtaka.
Kiekvienas žmogus turi savitą požiūrį į gyvenimą ir gali skirtingai reaguoti į stresą bei iššūkius. Nors psichologinė gerovė yra sudėtingas procesas, daugelis žmonių gali ją pasiekti ir išlaikyti, taikydami įvairias strategijas, tokias kaip streso valdymas, savęs pažinimas ir emocinės paramos paieška.
Lietuvos gyventojų psichologinės gerovės rodikliai nuolat tyrinėjami, atsižvelgiant į įvairius socialinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad didelė dalis šalies gyventojų jaučia vidutinį ar didelį stresą, ypač jauni žmonės. Stresas dažniausiai kyla dėl darbo aplinkos, santykių su artimaisiais ar finansinių sunkumų.
Kalbant apie psichikos sutrikimus, depresija ir nerimas yra dvi dažniausiai pasitaikančios problemos. Tyrimai rodo, kad apie 10-15% suaugusiųjų patiria depresijos simptomus, o nerimo sutrikimai gali būti dar labiau paplitę.
Socialinis palaikymas yra dar vienas svarbus psichologinės gerovės aspektas. Asmenys, turintys tvirtus socialinius ryšius, dažnai jaučiasi laimingesni ir rečiau susiduria su psichikos sutrikimais. Be to, gyvenimo kokybė taip pat yra esminis rodiklis, turintis įtakos psichologinei gerovei. Tie, kurie savo gyvenimą vertina kaip kokybišką, dažniausiai lengviau susidoroja su stresu ir rečiau patiria psichologinių problemų. Ekonominės sąlygos, tokios kaip darbo stabilumas ir pajamos, tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę.
Apskritai, norint geriau suprasti ir pagerinti Lietuvos gyventojų psichologinę gerovę, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių.
Emocinė sveikata yra esminė gerovės sudedamoji dalis, turinti didelę įtaką tiek asmeniniam, tiek visuomeniniam gyvenimui. Tai gebėjimas suprasti, valdyti ir išreikšti emocijas, taip pat užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Kai trūksta emocinės sveikatos, gali pasireikšti įvairūs sutrikimai - depresija, nerimas, stresas. Šie iššūkiai ne tik pablogina asmeninę gyvenimo kokybę, bet ir gali turėti neigiamą poveikį šeimoms bei bendruomenėms.
Emocinei sveikatai įtakos turi daugybė veiksnių, pradedant asmenybės bruožais ir ankstesne patirtimi, baigiant socialinėmis bei kultūrinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, stiprūs ryšiai su šeima ir draugais gali palengvinti streso valdymą.
Emocinės sveikatos ugdymas turėtų būti prioritetas tiek asmeniškai, tiek visuomenės lygmeniu. Švietimas apie emocinę sveikatą, psichologinė pagalba ir streso valdymo technikų mokymas gali padėti žmonėms stiprinti savo psichinę gerovę. Emocinės sveikatos svarba yra neabejotina. Ji veikia ne tik individų gyvenimą, bet ir bendruomenių bei visos šalies gerovę.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinė ir psichologinė gerovė yra kompleksiniai reiškiniai, kuriuos lemia įvairūs veiksniai. Lietuvoje stebimos tiek teigiamos, tiek nerimą keliančios tendencijos, ypač vaikų ir paauglių socialinės paramos bei emocinės sveikatos srityse. Siekiant pagerinti visuomenės gerovę, būtina atsižvelgti į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir individualius aspektus, taip pat skatinti psichikos sveikatos švietimą ir prieinamumą.
